TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mūsų revoliucija

2009 08 17 0:00
Kas valandą "Laisvosios Europos" radijas transliuoja reportažus, kuriuose girdėti ginklų garsai. O viduryje minios - profesionalūs provokatoriai.

Tęsinys. Pradžia 2009 m. rugpjūčio 3, 4, 5, 6, 10, 11, 12, 13 d.

Dokumentiniame Susanne Bransttater filme "Šachas-matas: vienos revoliucijos strategija" rodoma, kad šiuo istorijos laikotarpiu Vengrijos ir JAV interesai, susiję su Rumunija, sutampa. Nicolae Ceausescu yra kliūtis kelyje į Europos susivienijimą ir todėl kelia grėsmę reformų procesui Vengrijoje. Miklosas Nemethas sako atvirai: "Pripažinti savo interesus visada yra sunku. Ypač tais atvejais, kai aplinkybės neaiškios. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad man buvo suteikta galimybė analizuoti ir įvertinti padėtį bei priimti tokius sprendimus, kokius priėmiau."

Vengrijos ekspremjeras M.Nemethas pasakoja apie mėginimus paveikti pagrindinius asmenis Bukarešto vyriausybėje (Rumunijoje) ir įtikinti "padėti nukentėjusiems nuo režimo rumunams". Kai kurie svarbias pareigas užimantys asmenys vengriškai kalbėjo labai gerai. Apie tai pasakojama filme tada, kai atsirado paslaptingasis personažas: generolas Victoras Athanasie Stanculescu.

"Tuo metu V.A.Stanculescu buvo generolas. Iš pradžių jis dirbo centrinio planavimo tarnyboje, po to vienoje svarbioje ministerijoje, kurioje užsiimė ekonomika. Ir žinoma, prieš delegaciją neištarė nė žodžio vengriškai. Tačiau pasiklausymo šnipinėjimo sistemų slaptavietėje mums pavyko pabendrauti", - sako M.Nemethas. Ten V.A.Stanculescu replikavo: "Įdomiausia yra tai, kad anksčiau niekada neturėjo jokių santykių su opozicijos judėjimu prieš N.Ceausescu arba su žmonėmis, kurie jo dėka užėmė svarbias pozicijas. Ir kurie vėliau organizavo sąmokslą prieš jį. Buvau opozicijos šalininkas. Bet neturėjau tiesioginio ryšio su jais, mano padėtis kariuomenėje neleido to daryti."

IV taisyklė. Dominique Fonvielle aiškina, kaip reikia elgtis po to, kai busimasis šalies lyderis yra rastas. "Reikia paruošti aplinkybes arba jos gali būti sukurtos tokios, kurios leistų sukelti revoliuciją. Šios aplinkybės gali būti gana įvairios. Slaptosios tarnybos turėtų parengti scenarijus, kad įvykdytų įtikinamus veiksmus, kurie turėtų įvykti neužilgo ir būtų visiškai dirbtini. Rumunijos atveju nesakau, kad pirmoji manifestacija Timišoaroje buvo visiškai dirbtina, tačiau buvo ir visiškai surežisuotų operacijų."

Timišoaros gyventojas Danucas Gavra buvo vienas iš tų, kurie išėjo į gatvę gruodžio 15 dieną. Per "Laisvosios Europos" radiją jis išgirdo apie pastorių Tokesą ir norėjo būti solidarus su bažnyčia.

Danucas Gavra: "Šis judėjimas prasidėjo kaip religinė manifestacija. Tačiau vakare, 18 valandą, vienas jaunuolis, kuris vėliau tapo mano draugu, pradėjo šaukti: "Šalin komunizmą", "Šalin Ceausescu" (...) Čia prieš katedrą ir už jos patys susiorganizavome. Po to kažkoks vyras su balta barzda pasakė, ką daryti. Nežinojome, kas jis toks, bet labai mus ragino ir drąsino. Tada jis perėmė vadovavimą. Mūsų grupė, vadovaujama šio žmogaus, pradėjo eiti Pestalozzi gatvės link. Taigi ir aš buvau tos grupės, palaikančios jį, kai kalbėdavo, narys. Jo žodžiai buvo tokie: "Broliai, miesto centre yra žuvusių, sužeistų. Vieni man iš kairės tegul eina į vieną pusę, kiti - į kitą." Šalia Decebalo tilto stovėjo kareiviai, jie laukė mūsų pasiruošę šaudyti. Pradėjome šaukti: "Be smurto!" O jie pradėjo šaudyti be įsakymo. Banga mane nubloškė apie tris metrus. Aš praradau sąmonę. Kai atsipeikėjau, buvau apsuptas mirusių ir sužeistų."

Dokumentinis filmas teigia, kad žuvusieji Timišoaroje - irgi dalis plačios manipuliavimo akcijos.

George Raciu, buvęs vidaus saugumo viršininkas, bando paaiškinti: "Rumunijoje 1987 metų lapkritį įvyko panaši manifestacija, tačiau nebuvo aukų. Viskas baigėsi labai greitai. Prieita prie išvados, kad jeigu nėra žuvusiųjų, liaudis per daug nesiaudrins." O kažkoks vokiečių kilmės gyventojas filmo kūrėjams sakė: "Šie žmonės mirė dėl įvairių priežasčių, jų nenužudė "Securitate"!

Kas valandą "Laisvosios Europos" radijas transliuoja reportažus, kuriuose girdėti ginklų garsai. O viduryje minios - profesionalūs provokatoriai. "Securitate" turėjo informacijos apie šias stovyklas ir ten infiltruotų žmonių. Stovyklos buvo Vokietijoje, šalia Vienos, kitos Budapešte ir Vengrijoje, Bicske, buvusiose kareivinėse. Čia žmonės buvo mokomi partizaninių metodų. Apmokomi ištisi daliniai, kaip sukelti neramumus, kad išprovokuotų masinius žmonių sukilimus. Nors stovyklos buvo vokiečių, austrų, vengrų teritorijose, mes žinojome, kad instruktoriai - amerikiečiai", - sako G.Raciu. Didžiulė manipuliacija. Jam pritaria Vengrijos ekspremjeras M.Nemethas: "Vokiečiai ir amerikiečiai Austrijoje, pietų Vokietijoje ir kitose šalyse dalyvavo šioje veikloje ir ruošė atitinkamus žmones. Mes žinojome apie tą situaciją, netgi buvome įtraukti į ją."

V taisyklė. Štai Dominique Fonvielle paaiškinimai: "Režimą, kuris yra valdžioje, reikia priversti reaguoti brutaliai, tam, kad opozicija atsibustų ir pradėtų veikti. Ir tuo metu iš humanitarinių, politinių motyvų įsikiša šalis kaimynė. Tokiu būdu draugiška jėga įsitvirtina, užtikrina saugumą ir leidžia ateiti į valdžią naujai vyriausybei su žinomu vadovu iš opozicijos."

Gruodžio 20-oji - diena, kai N.Ceausescu pakvietė Bukarešto gyventojus į manifestaciją. Tai taip pat pateikta kaip gerai parengta operacija tų, kurie stebėjo režimo griovimą. "Tai, be abejo, nebuvo sutapimas. Yra panašumų tarp rūmų revoliucijos ir pusiau spontaniškos liaudies revoliucijos", - mano Laszlas Hamos. "N.Ceausescu jau turėjo žudiko įvaizdį. Tuo metu, kai žudė savo tautą, su juo buvo baigta. Buvo organizuota jį palaikanti manifestacija, tačiau tai buvo blogo patarimo rezultatas. Gal slaptosios tarnybos patarė jam surinkti tautą, pademonstruoti, kad dar yra populiarus, ir jis sutiko", - teigia Stelianas Tanase.

Gruodžio 22-ąją protestai darėsi vis aistringesni. Po pietų N.Ceausescu pabėga. Pulkininkas G.Raciu skambina į Centro Komitetą. Ionas Iliescu jam atsako. G.Raciu: "I.Iliescu tarė man, lyg pažintų mane visą gyvenimą: "Klausyk Raciu. Tu pažįsti generolą V.A.Stanculescu?" Aš pasakiau, taip. "Paimk mašiną ir važiuok į Saugumo ministeriją pas ministrą. Aš taip pat ten atvyksiu. Pasitarsime, kaip sukurti operatyvią struktūrą. Tam, kad įvestume tvarką šalyje." I.Iliescu niekada daugiau nekalbėjo apie šį pokalbį ir apie tai, kad pietų metu tuomet buvo Centro Komitete.

Po N.Ceausescu pabėgimo minia šturmavo Centro Komitetą. Tai lemtingas etapas, būtinas revoliucijos sėkmei.

V.A.Stanculescu pasakoja: "Aš įtikinau jį (N.Ceausescu) išeiti į lauką. Pasodinau į malūnsparnį. Kai man įsakė atvesti kariuomenę, įsakiau priešingai - kad kariuomenė išvažiuotų. Žmonės pamatė, kad kariuomenė nebepaklūsta N.Ceausescu įsakymams ir pradėjo šaukti: "Kariuomenė su mumis!"

S.Tanase mato reikalus iš paprastų rumunų pozicijos: "Per pietus pastatas buvo pilnas manifestantų. 17 val., pusvalandį prieš I.Iliescu pranešimą, pastatas buvo kaip skruzdėlynas pilnas kariuomenės ir "Securitate" žmonių. Per keletą valandų gatvė pralošė mūšį."

Laikinoji Vyriausybė, Nacionalinio Išsilaisvinimo Frontas, I.Iliescu pranešimas per Laisvosios Rumunijos televiziją - viskas iš naujo prisiminta dokumentiniame filme. Taip pat teroristų tema, parodyta filme, panaudota tam, kad mobilizuotų gyventojus. Po to kalba karo prokuroras Danas Voinea - tas, kuris pradėjo 1989 įvykių tyrimus.

"Po 1989 gruodžio 22 dienos buvo daug įvairių nuomonių apie tai, kad buvo suburti teroristai, kurie turėjo atakuoti gyventojus. Išties atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tokių teroristų nebuvo", - konstatuoja D.Voinea. Kodėl buvo reikalingas gandas apie teroristus, motyvuoja prancūzų ekspertas Dominique Fonvielle: "Tiek laiko, kiek saugumas revoliucijos metu nėra garantuotas, negali būti tikras, kad gyventojai yra visiškai tavo rankose. Šitie izoliuoti šauliai, snaiperiai palaiko terorą. Gyventojai bandys dar labiau remti revoliuciją, tam, kad pasiektų visišką laisvę, diktatoriaus nuvertimą. Reikia palaikyti tam tikrą nesaugumo situaciją, kol nauja vyriausybė užims valdžią."

Dokumentiniame filme vėl pasirodo generolas V.A.Stanculescu. Šį kartą su savo užrašų sąsiuviniu su Mona Lizos portretu ant viršelio. Sakoma, kad generolas 2007 metais išleis knygą, kur parašys viską, ką žino apie revoliuciją, tačiau negali pasakyti dabar. D.Voinea mano, kad "V.A.Stanculescu žino nemažai dalykų. Jis (V.A.Stanculescu) sukvietė Tribunolą, organizavo diktatoriaus ir jo žmonos suėmimą ir egzekuciją."

Sutuoktinių Elenos ir Nicolae Ceausescu egzekucija padėjo tašką režimų pasikeitimui. Robertas Hutchingsas sako, kad tai pasikeitimas, apie kurį kiekvienas turi savo versiją. "Jeigu persikelsiu į 1989-uosius, pripažinsiu, kad režimo pasikeitimas Rumunijoje - tai buvo tarp kita ko. Vokietijų susijungimas mus domina taip pat kaip Centrinės Europos pozityvus vystymasis. Arba Michailo Gorbačiovo Sovietų Sąjungos likimas, nuo kurios priklausė dar daug dalykų."

Dominique Fonvielle baigdamas pabrėžė: "Buvo labai efektyvus aljansas tarp KGB ir CŽV. Tai neįtikėtina. Dvi priešingos tarnybos, kurios įsteigtos kovoti viena prieš kitą!"

Dokumentinio filmo "Šachas-matas: vienos revoliucijos strategija" pabaiga priklauso slaptųjų tarnybų ekspertams. Ne visi nusiteikę kalbėti apie viską. Arba vienodai aiškiai. Robertas Baeris neslepia, ką žino: "Žinau, kad apie Rumuniją buvo daug diskutuota su sovietų vyriausybe. Mūsų situacijos vertinimas ir interesai nebuvo skirtingi." Robertas Hutchingsas daug ko nesako: "Nekomentuosiu temos apie slaptųjų tarnybų veiklą. Pasakysiu paprastai: tai, kuo amerikiečiai motyvavo savo politiką, buvo strateginių problemų, apie kurias jau kalbėjome, spektras."

Viena iš dokumentinio filmo išvadų, kad TSRS ir JAV buvo suinteresuotos, jog N.Ceausescu dingtų. Sutuoktinių E. ir N. Ceausescu mirtis buvo nužudymas, į kurį CŽV su palengvėjimu užmerkė akis. Todėl, kad jei draugiškoji slaptoji tarnyba bandytų organizuoti nužudymą ir jai pasisektų, CŽV nebūtų turėjus nieko prieš. Tai galima suprasti iš S.Brandstatter filmo.

Kita išvada būtų tokia, kad revoliucija Vidurio Europoje puikiai tarnavo JAV interesams ir kad Bushas įtikino TSRS vadovą M.Gorbačiovą, jog ji galėtų tarnauti ir Maskvos interesams. Kokių tikslų turėjo amerikiečiai Rumunijoje? Tai, pasak respondentų, buvo siekis stabilizuoti padėtį pietryčių Europoje, kontroliuoti vengrų ir rumunų santykius, integruojant abi šalis į NATO. Kitas tikslas buvo kontroliuoti erdvę, kuri buvo priklausoma nuo Sovietų Sąjungos. Reikėjo išsaugoti Kaspijos naftos kontrolę ir reorganizuoti naftotiekius Centrinė Azija - Balkanai. Filme teigiama, kad amerikiečius domina tik Rumunijos ir Bulgarijos žemėlapiai.

Kad pasiektų savo tikslą, jie paaukojo rumunus 1989 gruodį. Tai tikslas, duoda suprasti M.Nemethas, kuris pateisina priemones. "Vieno įvykio reikšmė negali būti vertinama individualiai, ji turi būti įvertinta istoriniu požiūriu. Taigi tam, kad šalis taptų demokratinė, reikia daug aukų." Šią tezę palaiko ir D.Fonvielle: "Aukos reikalingos todėl, kad be aukų revoliucija niekada nebūna tikra. Šitos aukos nebuvo beprasmės. Jos padėjo, nors intelektualine prasme visos tos manipuliacijos morališkai smerktinos. Tai įvykis, kuris leido žengti laisvės, rumunų tautos išlaisvinimo link."

Finalinis teiginys priklauso irgi prancūzų ekspertui: "Galima žaisti pokerį. O jie iš tikrųjų žaidė šachmatais."

"1989 revoliucija buvo JAV intervencijos į Panamą priedanga"

Gelu Voicanas Voiculescu, Rumunijos ambasadorius Maroke, aktyviai dalyvavo revoliucijoje. Jis taip komentuoja laikraščiui "Jurnalul National" (Nacionalinis žurnalas) kanalo "Arte" scenarijų apie užsienio slaptųjų tarnybų dalyvavimą 1989 gruodžio įvykiuose.

"Jurnalul National": - Kiek patikimas pateiktas Rumunijos Revoliucijos scenarijus?

Gelu Voicanas Voiculescu: - Filmas akivaizdžiai nukreiptas į tai, kad diskredituotų visus, kurie dalyvavo Rumunijos revoliucijoje, ir tuos, kurie perėmė naują valdžią. Norėtųsi sukompromituoti visus tuos žmones, liūdniausia, kad metamas šešėlis ir ant tų, kurie paaukojo savo gyvybes.

- Manote, kad yra tam tikrų interesų kuriant ir platinant šį filmą?

- Ko nesugebu suvokti, tai kodėl buvo išrinktas būtent šis momentas. Filmas tikriausiai sukurtas ir sumontuotas anksčiau, bet jo struktūra labai įtartina.

- Kokia prasme?

- Jis klastingas ir tendencingas. Jei pastebėjote, vaizdai iš Rumunijos apgailėtini ir tyčia montuota viskas, kas gali būti blogiausia. Įtartina, kad šis filmas iškelia į paviršių svarbius slaptųjų tarnybų ir žvalgybos struktūrų personažus, kurie paprastai yra sunkiai pasiekiami, nenori rodytis ir kalbėti. Labai keistu būdu filmas remiasi tokiais pagrindiniais personažais, kurie tuo pačiu metu kompromituoja ir ciniškai aukoja kelis vargšus disidentus, kurie buvo akivaizdžiai paveikti iš išorės, ir kiekvienam sukurtas elgesio sprendimas tam tikroje situacijoje. Beje, CŽV nariai rodomi šalia kai kurių, gana vidutinio lygio, personų. Ponia Eniko Balabas, apie kurią niekas negirdėjo, Doina Cornea, didysis revoliucijos herojus Stelianas Tanase, apie kurį taip pat niekas negirdėjo, ir dar keletas žmonių.

-Vis dėlto reportaže atsirado ir buvusio Vengrijos ministro pirmininko parodymai. Jis sako, kad Vengrijos teritorijoje buvo apmokyti agentai, kurie turėjo būti įtraukti į revoliuciją. Ar galima ir čia kalbėti apie tam tikrą interesą?

-Žinoma, tai ne naujiena, "Securitate" jau seniai žinojo apie šiuos mokymo centrus ir ypač apie centrą Bicske, Vengrijoje. Tai buvo pabėgėlių iš Rumunijos stovykla, kai kurie iš jų buvo apmokyti per prievartą ir tikriausiai ruošiami vykti į Rumuniją, jei ten bus neramumų. Mes nežinome, kokia yra tiesa ir kas iš jų dalyvavo. Rumunų revoliucija priklauso išimtinai mums. Nesvarbu, koks būtų pasaulio politikos žmogiškasis scenarijus, koks saugumo tarnybų scenarijus, tie, kurie nulėmė įvykių eigą, buvome mes, rumunai. Mes neleidome, kad mus saistytų Maltos idėjos.

- Tačiau Sergiu Nicolaescu pranešime apie revoliuciją sakoma, kad prieš jai prasidedant į šalį atvyko labai daug užsieniečių.

-Taip, 67 000, daug sovietų turistų įvažiavo iš Vakarų, ypač iš Vengrijos ir Jugoslavijos, automobiliuose su Jugoslavijoje registruotais numeriais. Tam tikru momentu jie laukė nurodymų, kurių taip ir nebuvo.

- Jie galėtų būti laikomi tais užsienio teroristais, kuriais taip gąsdinti žmonės revoliucijos metu?

- Gali būti. Nes jūs matėte tuos rezonansus, apie kuriuos kalbėjo ir prancūzas iš slaptųjų tarnybų. Jis teigė, kad jų misija yra skatinti ir išlaikyti gyventojų reakciją bei paramą naujajai valdžiai. Akivaizdu, kad jie buvo diversantai. Mes jau tuomet supratome, kad tai - sabotažo akcija, nes jei tai būtų tikra N.Ceausescu gynybos reakcija, būtų šaudoma daugiau ir būtų daugiau aukų. Faktas - po gruodžio 22-osios žuvo apie 800 žmonių, tai buvo tų diversijų pasekmės.

- Dokumentiniame filme taip pat kalbama apie CŽV ir KGB dalyvavimą. Kokiu mastu apie šį dalyvavimą galima kalbėti kaip apie "diversinius veiksmus"?

- Labai įtartina, kad šiame filme nerodomi ir sovietų partneriai, KGB žmonės. Amerikiečiai buvo kiek įmanoma atviri, stebėtina, kad šie žmonės nusiteikę kalbėti praėjus tik 14 metų. Tai labai paprasta: po įvykio ateiti ir pateikti nuoseklų, kartais pernelyg logišką įvykių išdėstymą taip, lyg viskas vyko pagal tam tikrą programą. Visa tai turint galvoje, šimtai tūkstančių žmonių, kurie veikė Rumunijoje, būtų tik marionetės tų, kurie dabar dedasi išmintingi. Ypač buvęs Vengrijos ministras pirmininkas, kuris pasirodo kaip išmintingas seniūnas ir moko mus filosofijos bei istorijos.

-Jūs manote, kad šis dokumentinis filmas turėjo tikslą nuvertinti revoliucijos herojus. Tačiau ir prezidentas I.Iliescu buvo revoliucijos herojus, bet dokumentiniame filme parodytas teigiamai.

- Įvykiai pateikiami labai tendencingai. Kad I.Iliescu buvo žinomas ir į jį atsižvelgta, yra viena. Bet teigti, kad jis užverbuotas ir jam nurodyti visi veiksmai, yra baisus nusikaltimas. I.Iliescu nebuvo įtrauktas į žaidimą paskutinę minutę.

- Ar jūs pritarėte kongresmeno Christopherio Smitho nuomonei, kad ir N.Ceausescu į valdžią atvedė JAV?

- Tai visiška klaida. Dabar pakankamai daug žinoma apie 1965 metų aplinkybes, kada N.Ceausescu perėmė valdžią. Tai reiškia, kad Rumunija buvo puoselėjama amerikiečių. Priešingu atveju labai keista, kad po tiek laiko, kiek buvo kalbėta apie KGB, išeina, kad mes, visi revoliucijos dalyviai, buvome CŽV įrankiai. Bukarešto liaudies revoliucija čia pat virsta į spontanišką revoliuciją. Niekur nebuvo numatyta, kad I.Iliescu perims valdžią. Įvyko tai, ko nenumatė slaptųjų tarnybų korifėjai. Niekas netikėjo, kad vieną dieną N.Ceausescu staiga nusiris, apleistas savosios baisios slegiančios sistemos.

Tai, kas ten nutiko, vyko visiškai ne pagal slaptųjų tarnybų scenarijų. Žinoma, realu, jog slaptosios tarnybos suinteresuotos, kad būta bendradarbiavimo tarp KGB, kuriam priklausė ši zona, ir CŽV. Neatsitiktinai apie šį bendradarbiavimą labai gerai žinodamas situaciją kalba Vengrijos ministras pirmininkas. Budapešte CŽV įdiegė daug komandų. Jie išsinuomojo apie 14 pastatų ir akivaizdu, kad veikė kartu su sovietų KGB, kuris jautėsi kaip namuose, išprovokuojant, imituojant įvykių pradžią. Mes nesužinosime, kokia buvo realybė, nes negalime tikėtis, kad šie žmonės kada nors pasakys tiesą. Viskas, kas pasakojama - nuoroda į tam tikrą tikslą, todėl negalima jais tikėti. Buvau įvykių sūkuryje ir tokių kaip aš buvo daugiau, nejaučiau jokios nematomos įtakos. Buvo tam tikrų skatinimų, kurie inicijavo pradžią, tačiau įvykių efektas pranoko visus lūkesčius. Tas proveržis, liaudies sukilimas, masių išėjimas į gatves paralyžiavo juos. Manau, gruodį šitos tarnybos laikė testą. Kaip veikia represinis aparatas, savotiška repeticija prieš pagrindinį įvykį.

- Kada buvo numatytas pagrindinis įvykis?

- 1989 gruodžio 30 dieną, pagal kitas versijas turėjo vykti 1990 pavasarį. Negalime žinoti. Tai tik spėjimai ir prielaidos. Vykdydamos šį mažą testą, slaptosios tarnybose žiūrėjo, kaip reaguojama, bet įvyko sprogimas, griaustinis.

- Kokiu būdu Rumunijos revoliucija pridengė JAV intervenciją į Panamą?

- Absoliuti tiesa, kad Rumunijos revoliucijos tarptautinė sklaida plačiu mastu nebuvo natūrali ir spontaniška, kad ji negalėjo vykti tik dėl to, jog mes kitiems buvome įdomūs. Visuomenės dėmesys sąmoningai nukreiptas į įvykius Rumunijoje tam, kad būtų pradėta intervencija prieš tokią valstybę kaip Panama.

Aplinkybės susiklostė taip, kad tai, kas atsitiko Rumunijoje, tarnavo amerikiečiams kaip priedanga veiksmams, dėl kurių ten (Panamoje) buvo apie 300 žuvusiųjų. Svarbu, kad esant tokioms aplinkybėms Jamesas Bakeris pasiūlo Eduardui Ševarnadzei karinę intervenciją į Rumuniją. Nes jei tarptautinė visuomenė kaltintų JAV intervencija į suverenią valstybę, taip pat TSRS turėtų intervenciją į Rumuniją ir būtų išlaikytas paritetas. E.Ševarnadzė pajuto šiuos spąstus ir intervencija neįvyko. Be to, ir M.Gorbačiovas susilaikė nuo bet kokio įsikišimo į įvykius. Norėčiau atkreipti dėmesį į kitą problemą.

Nuolat pamirštama, kad Rumunijos revoliucija prasidėjo Jaši mieste gruodžio 14-ąją. Buvo paskelbtos ir turėjo vykti didelės eitynės Vienybės aikštėje (Piata Unirii). Visas dėmesys buvo nukreiptas ten ir "Securitate" puolė į Jaši kontroliuoti situacijos bei pažiūrėti, kas ten vyks. Kitą dieną, gruodžio 15-ąją, prasidėjo demonstracijos Timišoaroje. Taigi jeigu kalbama apie žaidimą scenarijais, matyti, kad ne viskas, ką sako žmonės, yra tiesa. Faktiškai tai buvo nesėkmingas bandymas, bet jis sukoncentravo jėgas ties Jaši ir paliko Timišoarą nepridengtą. Faktas tas, kad Rumunijoje buvo ruošiamas kažkoks įvykis, bet nebuvo numatytas toks masinis nepatenkintų žmonių dalyvavimas tame žaidime.

- Dokumentiniame filme teigiama, kad mirusieji Timišoaroje buvo sutempti iš kapinių tam, kad būtų sutirštintos spalvos...

- Tai tiesa. Tai buvo odiozinis manipuliavimas. Nežinoma, kas atvedė žurnalistus į kapines. Jiems parodyta masinė kapvietė ar kažkas panašaus, kur rasta keliasdešimt užkastų kūnų be galvų. Jie rasti mirę, vėliau pagal įstatymus buvo atlikti skrodimai ir kūnai palaidoti.

Tai buvo gerai organizuotas manipuliavimas. Pamatę vaizdus pasibaisėjome, kokie siaubingi dalykai vyko. Bet pažvelgę iš arčiau, kaip viela susiūti pilvai su vaiko kūnu šalia moters, kai pasakyta, kad vaikas buvo pašalintas iš motinos pilvo, pamatėme, kad tai apgailėtina klastotė. Supratome, jog tai tendencingi vaizdai, kaip ir pasakojimai apie 60000 mirusiųjų. Visi šie perdėti veiksmai buvo visuomeninės nuomonės apdorojimo kampanijos dalis. Labai greitai revoliucija išsigimė: ji tapo valstybės perversmu. Buvo akivaizdu, kad komanda, kuri paėmė valdžią, kažką supainiojo. Neteisinga sakyti, kad generolas V.A.Stanculescu buvo vengrų agentas. Generolas V.A.Stanculescu vaidino svarbiausią vaidmenį tų dienų įvykiuose. Jis buvo lemiamas veiksnys, nusvėręs įvykius į sėkmės pusę. Jis organizavo ir įvykdė E. ir N. Ceausescu sutuoktinių poros procesą. Du žmonės turėjo lemtingą vaidmenį: generolas Vladas ir generolas V.A.Stanculescu. Generolui Vladui buvo pavaldi kariuomenė "Securitate". Jei kalbama apie scenarijų, tai, ką tie žmonės inscenizuoja, pasakysiu, kad tikroji grėsmė buvo pilietinis karas tarp armijos ir saugumo. Nežinau, kas po to būtų buvę Rumunijoje. Tikėtina, kad siekiant apsaugoti vengrų mažumą galėjo įvykti intervencija į Transilvaniją ir tuomet reikalai pakryptų kita linkme.

B. d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"