TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mūsų revoliucija

2009 08 18 0:00
G.Diaconescu: "Minia buvo išsklaidyta, vėliau grįžo į pastatą, padeginėjo ir prasidėjo naikinimo bei vandalizmo aktai".

Tęsinys. Pradžia 2009 m. rugpjūčio 3, 4, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 17 d. "Šacho-mato" kontrataka

Dokumentinis filmas, rodytas per televizijos kanalą "Arte", yra audringai ginčijamas žmonių, dalyvavusių 1989 gruodžio įvykiuose. Susanne Branstatter filmas "Šachas-matas: vienos revoliucijos strategija", rodomas trečiadienio vakarą televizijos kanale "Arte", sukėlė atšiaurią 1989 metų gruodžio įvykių kovotojų reakciją. "Jurnalul National" pateikia įvairius komentarus šia tema.

Pirmasis komentaras yra iš pasaulio spaudos. Radijo stotis "France Internacionale" (RFI) teigia, kad TV kanalo "Arte" transliuotas dokumentinis filmas nėra tyrimas, bet "savotiškas vaizdų koliažas, siekiantis įrodyti išankstinę tezę". RFI komentuoja, kad S.Branstatter filmas bando atskleisti paslėptą tiesą, tačiau rizikuoja iškreipti realybę, ir pateikia vokiečių-vengrų požiūrį. "Stebėtina, jog dažniausiai rodomas bei cituojamas Rumunijos revoliucijos liudytojas ir dalyvis yra buvęs vengrų premjeras Miklosas Nemethas. (...) Filmas pradedamas jauno vengro, nužudyto 1989 metų gruodį Timišoaroje, tėvų parodymais vengrų kalba ir baigiamas tuo pačiu tonu - nužudytojo motinos ašaromis. Rumunų liudytojų parodymai beveik nerodami. Prezidentas Ioanas Iliescu filme padarė neutralų pareiškimą. Stelianas Tanase parodomas kelis kartus, bet nieko svarbaus nepasakoma. Doina Cornea Kliužo kapinių gilumoje praneša, kad ji turėjo ryšių su užsienio ambasadomis, o buvęs saugumietis George Raciu paaiškina apie nereikalingas mirtis įvykio metu", - komentuoja RFI. PERDĖTA. "Filmas skleidžia idėją, kad JAV būtinai norėjo nuversti Nicolae Ceausescu, nes jis buvo kliūtis Vokietijos ir Europos susivienijimui. Labai keista idėja, Karpatų diktatoriui suteikianti neproporcingą svarbą. Kita vertus, TSRS taip pat norėjo, kad N.Ceausescu būtų pašalintas, nes priešinosi Michailo Gorbačiovo "perestroikai", - teigia RFI. PATVIRTINIMAS. Prancūzų žurnalistai pripažino ir gerąsias filmo puses. "Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad Vakarų slaptosios tarnybos ir žiniasklaida padarė viską, ką galėjo, kad sukompromituotų N.Ceausescu teigiamą įvaizdį, kurį jis turėjo tam tikru momentu. Tos pačios slaptosios tarnybos naudodavosi profesionaliais provokatoriais, aktyviai manipuliavusiais demonstracijoje Timišoaroje, tačiau tai nereiškia, kad Rumunijos revoliucija buvo visiškas manipuliacijos rezultatas", - dar pasakojama RFI komentare. Tačiau prancūzų stotis daro išvadą, kad S.Branstatter filmas galėtų tapti pavyzdžiu, kaip negalima kurti tiriamojo filmo.

Danas Iosifas: "Nesąmonė"

Danas Iosifas, 1989 gruodžio įvykių dalyvis, netiki kanalo "Arte" parodytu filmu. Apibūdindamas jį kaip "nesąmonę", D.Iosifas sakė buvęs nustebintas po 14 metų sužinojęs, kad Rumunijos revoliucija sumanyta CŽV, kai iki šiol buvo manoma, kad tai KGB ranka.

"Tai kvailystė, didesnė už mane. Ta ponia šiuo filmu nori pelnyti sau vardą", - komentavo D.Iosifas. Pasak jo, gal ir buvo kai kurie scenarijai, tačiau netikėta rumunų tautos reakcija išsklaidė juos visus. "Jei būtų taikomas koks nors scenarijus, Rumunijos revoliucija būtų buvusi panaši į Vengrijos, Bulgarijos, Žekoslovakijos revoliucijas. CŽV neturi tiek pinigų ir agentų, kad mobilizuotų žmones iš tiek miestų", - sakė D.Iosifas. Dabartinis prezidento I.Iliescu patarėjas netiki, kad valstybės perversmas nedaromas su tiek išėjusių į gatves žmonių. Jam absurdiška, jog iki šiol I.Iliescu vadinamas KGB agentu, o dabar turi būti kaltinamas, kad buvo parinktas CŽV. "Grigorijus Rasputinas buvo mažas vaikas, palyginti su tuo, kas kabinama I.Iliescu", - komentuoja D.Iosifas. "Moteris mano, kad smogė savo gyvenime smūgį, bet ji liks nusivylusi", - sakė D.Iosifas.

Prezidento patarėjas teigia, kad barikadose prie universiteto nepažino nė vieno JAV agento, revoliucionieriai iš kitų miestų tarp jų nematė jokių užsienio agentų. "Norėčiau, jog būtų kviečiami tie, kurie dalyvavo įvykiuose, kad pasakytų, ką jie jautė ir išgyveno per tas naktis", - teigė D.Iosifas.

Michai Lupoi: "Filmas yra visiškai banalus"

"Tai, kas parodyta dokumentiniame filme, man atrodo visiškai nekompetentinga ir toli nuo realybės. Rusų slaptosios tarnybos tikrai dalyvavo, o JAV slaptosios tarnybos buvo tik stebėtojos. Po N.Ceausescu nuvertimo į šalį atvyko įvairiausių slaptųjų tarnybų atstovai, jie įtraukti į veiklą. Būtų juokinga sakyti, kad JAV tarnybos turėjo kokių nors ryšių su tuo, kad N.Ceausescu buvo atimta valdžia iš rankų", - sakė senatorius M.Lupoi. Jis įsitikinęs, jog Rumunijos revoliuciją įvykdė rumunai, bet nėra abejonių, kad kas nors, asmuo ar grupė asmenų, iš išorės buvo 1989 metų įvykių katalizatorius.

Generolas Danas Voinea: "Mes negalime pykti"

"Šis filmas bando išsiaiškinti vieną iš 1989 metų gruodžio revoliucijos istorijos dalių, kurios niekas iki šiol nesugebėjo paliesti: slaptųjų tarnybų dalyvavimas. Negalime pykti ant filmo kūrėjų, nes jie vis dėlto įdėjo daug pastangų. Net jeigu mums tai nepriimtina, galų gale turi prašvisti ir šioje srityje. Iš tyrimų, darytų iki šiol, nebuvo matyti, kad dalyvavo užsienio slaptosios tarnybos. Bet tai nėra neįmanoma. Metų metus tokių tarnybų atstovai kalbėjo per užsienio radijo stočių mikrofonus ir čia, viduje, sukūrė tam tikrą atmosferą, priešišką buvusiam režimui", - sakė generolas - teisėjas Danas Voinea, prokuroras, tyręs daugelį "Revoliucijos bylų".

"Iš visų tyrimų, atliktų revoliucijos bylose, nebuvo matyti, kad būtų teroristų. Aš, kaip tyrėjas, negaliu palaikyti tokio dalyko, nes tuomet turėčiau parodyti, kas tie teroristai. Tada įvykusią nelaimę sukūrė mūsų kvailiai. Neturime pamiršti, kad ten buvo daug civilių, turėjusių ginklus rankose. Man nepavyko rasti nė vieno teroristo, kuris buvo sugautas ir atsiųstas apklausti. Aš turėjau visas nužudytųjų ir sužeistųjų bylas, visose galėjome atkurti įvykių "grandinę", iš kurios aišku, kas buvo auka, o kas - ją nušovęs kareivis. Tuose 17 000 puslapių "Sibiu byloje" neatsirado nė vieno teroristo, užtat buvo nustatyti visi, kurie šaudė iš ginklų", - sakė D.Voinea.

Sergiu Nicolaescu: "Vengrų užsakyta kiaulystė"

"Mačiau šūdiną filmuką, kvailystė, diletantizmas, tai vengrų užsakyta kiaulystė. Neverta man gaišti laiko tokiems dalykams", - pasipiktinęs senatorius Sergiu Nicolaescu. "Rumunijos revoliuciją padarė rumunų tauta", - sakė S.Nicolaescu ir pagrindė savo teiginius tuo, kad ilgą laiką tyrinėjo 1989 gruodžio įvykius. "Išgyvenau šiuos įvykius aukščiausiu lygiu. Tyrinėjau šešerius metus. Apklausiau 2000 žmonių. Vadovavau profesionaliai komandai, tirdamas 1989 įvykius, ir asmeniškai parašiau 1000 puslapių, išskyrus 1000 puslapių komisijos", - teigė S.Nicolaescu, kuris šiurkščiai kritikavo medžiagą, rodytą ketvirtadienį vakare. "Visi tie, kurie išreiškė savo nuomonę (dokumentiniame filme), kalbėjo apskritai, kaip padaryti revoliuciją ir pan. Rumunijoje buvo ypatinga padėtis", - sakė S.Nicolaescu. Jis įtaria, kad dokumentinis filmas buvo (užsakytas) apmokėtas vengrų, nes vengrai yra vieninteliai suinteresuoti, kad Rumunijos revoliuciją būtų padaręs kas nors kitas, tik ne rumunai. Be to, senatorius kaltina, kad "interviu buvo padaryti Vengrijoje, o ne Rumunijoje". Jis kritikavo tyrėją S.Tanase, kuris interviu, duotam filmo kūrėjams, vaidino paslaptingąjį, neva kokį ten vaidmenį vaidino. "Ką žino S.Tanase? Nieko nežino", - niršo S.Nicolaescu.

Petre Romanas: "Prietarai"

Petre Romanas mano, kad kanalo "Arte" rodytas dokumentinis filmas - tik "bandymas pateikti revoliuciją kaip manipuliavimą nuo vidinio valstybės perversmo iki užsienio tarnybų intervencijos". "Manau, tokiam scenarijui nėra pagrindo, tai prietarai, kurie vis dar išliko", - sakė P.Romanas. Senatorius teigia, kad jam, kaip 1989-ųjų įvykių dalyviui, "realybė, kurią jis išgyveno, neleidžia taip interpretuoti įvykių". P.Romanas buvo įvykių sūkuryje nuo gruodžio 19 dienos, po to barikadose nuo gruodžio 22 iki 25 dienos. Taigi jis vertina dokumentinį filmą tik kaip "požiūrį iš šalies", kaip "bandymą įrodyti, o ne bandymą nuoširdžiai atrasti". Be to, P.Romanas atmetė ir filmo kūrėjų hipotezę, pagal kurią Timišoaroje niekas nemirė, neva tai buvo tik gandai, kad būtų pakurstytos aistros.

Ionas Caramitru: "Filmas - tai požiūris iš šalies"

Aktorius Ionas Caramitru nematė filmo, bet apie jį buvo papasakota. "Apie slaptųjų tarnybų dalyvavimą kalbėta ir prieš metus, į tai tada nervingai reagavo prezidentas I.Iliescu", - sakė I.Caramitru. Jis taip pat paminėjo, kad dalyvavo revoliucijoje, buvo gatvėje ir televizijoje, vėliau sužinojo, jog "slapčia filmuota". I.Caramitru mano, kad kanalo "Arte" pristatytas filmas - tai požiūris iš šalies. "Asmeniškai nepažinau nė vieno CŽV atstovo ir nemačiau nė vieno vengro per revoliuciją, išskyrus Laszlo Tokesą." Nors sakoma, kad "gyvenime viskas įmanoma", apie tokią šalį kaip Rumunija gali pripasakoti ką tik nori, I.Caramitru įsitikinęs tik tuo, kad Rumunijos "Securitate" darė didelę įtaką revoliucijai.

"Rumunija buvo paskutinė šalis, kurioje griuvo komunizmas. Galima kurti įvairius scenarijus, susijusius su revoliucija, tačiau kad turėtum tikrą informaciją ir įrodymų, reikia įveikti ilgą kelią. Kas buvo už tų įvykių, kurių liudininkais tapo 1989 metų gruodį buvusieji gatvėse, vienas Dievas težino", - sakė I.Caramitru.

Stelianas Tanase: "Tezė yra neteisinga"

Analitikas Stelianas Tanase, kuris pasirodo dokumentiniame filme, buvo nepatenkintas, kad Mircea Dinescu visus kalbėjusiuosius filme pavadino "žiopliais". "Parašiau per 1000 puslapių knygą "Revoliucijos stebuklas", tai labai išsamus tyrimas to, kas atsitiko tuo metu ir vėliau", - sakė nepatenkintas S.Tanase. Jis mano, kad kanalo "Arte" pateikto filmo tezė yra klaidinga ir nesutinka su ja. "Nemanau, kad N.Ceausescu režimas žlugo dėl slaptųjų tarnybų provokacijos. Tai nereiškia, kad šalyje tuo metu nebuvo žvalgybos pareigūnų. N.Ceausescu nuvertė šimtai tūkstančių rumunų, kurie išėjo į gatves, blokuodami miestus", - pridūrė analitikas. S.Tanase įsitikinęs, kad ne amerikiečiai atvedė N.Ceausescu į valdžią ir kad daugelis filmo teiginių yra diskutuotini. "Aš esu prieš suokalbio teoriją 1989 revoliucijos atveju. Kaip įrodymas, kad rumunai norėjo išvengti totalitarinio režimo, yra ir faktas, jog Rumunija buvo vienintelė šalis, kur per revoliuciją žuvo žmonės", - sakė S.Tanase.

Doina Cornea tiki KGB dalyvavimu

Doina Cornea teigė nemačiusi S.Branstatter dokumentinio filmo, todėl negalinti vertinti šios medžiagos. Bet ji nemano, kad CŽV organizavo N.Ceausescu nušalinimą nuo valdžios, pasak jos, tai padarė KGB. "Tai yra prielaida, kurią iškėliau, nes neturiu dokumentų šiuo klausimu. Nesu įsitikinusi, tačiau tam tikri įvykiai leidžia man taip manyti. Tuo metu buvome Maskvos įtakoje, netgi prašėme jų pagalbos pirmosiomis revoliucijos dienomis. Jeigu CŽV būtų organizavusi N.Ceausescu pašalinimą, dabar būtume JAV įtakoje", - sakė ji. Tačiau D.Cornea neatmeta kitų slaptųjų tarnybų dalyvavimo galimybės 1989-ųjų gruodžio įvykiuose. "Tai įmanoma todėl, kad visa Europa norėjo atsikratyti N.Ceausescu", - daro išvadą D.Cornea.

Aleksas Stoenescu: "Tai vidutinybė"

"Šis filmas yra pusėtino turinio, jis sukurtas remiantis rekonstrukcijos idėja, bet leidžia pristatyti pagrindinius 1989 gruodžio įvykius", - pabrėžė istorikas Aleksas Stoenescu. Jo nuomone, svarbiausias įvykis pakeičiamas perdėtu CŽV vaidmeniu organizuojant suokalbį, kuris peraugo į liaudies revoliuciją. A.Stoenescu neneigia, kad gruodžio mėnesį Timišoaroje buvo aukų, teigia, kad "pagal buvusio vengrų premjero pasakojimus filme rumunų diversantų grupėms buvo duota ginklų ir šaudmenų iš Vengrijos. Galima padaryti prielaidą, kad jie buvo panauduoti", - sakė A.Stoenescu. Prielaidą, kad I.Iliescu buvo "iškeltas" amerikiečių tam, kad perimtų valdžią šalyje, istorikas A.Stoenescu pavadino iš "keistenybių" kategorijos. Svarbiausias išorės veiksnys, turėjęs įtakos Rumunijos revoliucijai, buvo ne CŽV, bet KGB, - mano A.Stoenescu ir teigia, kad KGB yra "pagrindinis neramumų organizatorius, kuris nulėmė revoliucijos Timišoaroje pradžią".

N.Ceausescu tiksliai žinojo, kas vyksta Timišoaroje

Generolas George Diaconescu, buvęs Rumunijos generalinio prokuroro pavaduotojas, 1989 metų gruodžio 17 dieną Bukarešto valdžiai pranešė, kad Timišoaros gyventojai sukilo prieš N.Ceausescu.

"Jurnal National": - Ar 1989 gruodžio 17-osios - sekmadienio vidurdienio įvykiai pakeitė konfliktinę situaciją mieste?

G.Diaconescu: Maždaug per pietus grįžau į inspekciją. Reikėjo informacijos, nes mano realybės suvokimas (trūksta dokumentų, daug vaikų, nurodant tik 29 pažeidėjus) neatitiko situacijos mieste, kur vyko smurtas ir agresija tvarkos palaikymo pajėgų atžvilgiu.

Problema Nr. 1 buvo ta, kad mes neturėjome informacijos, niekas neinformavo apie sulaikymo priežastis. Tuo metu išleidau tuos įsakymus, apie kuriuos kalbėjo ir prisiminė visi prokurorai apklausose, susijusiose su įvykiais Timišoaroje. Tuos 10 įsakymų. Pirmasis buvo palaikyti tvarką pagal įstatymus, kad nebūtų praleistas nė kablelis iš Baudžiamojo proceso kodekso.

- Ar supratote, kad kažkas negerai?

- Žinoma. Prašiau to ir policininkų. Tada sužinojau, kad judėjimas atsinaujina ir norima jėga įsiskverbti į CJP pastatą, nors jis buvo apsuptas generolo Ghita saugumo - policijos dalinių.

Jie nebuvo ginkluoti. Turėjo tik medinius pagalius.

Tai sužinojau vėliau. Minia buvo išsklaidyta, vėliau vėl grįžo į pastatą, padeginėjo ir prasidėjo naikinimo bei vandalizmo aktai. Buvau informuotas, kad yra daug vaikų. To negalėjau suprasti. Buvo kalbama apie susirėmimus su tvarką palaikančiomis pajėgomis ir taip pat apie vaikus. Tai buvo neįtikėtina. Daug moksleivių. Susisiekta su mokytojais mokyklose ir kolegijose, kad pasiimtų savo moksleivius. Mano nuostabai atėjo labai mažai dėstytojų. Tikras biurokratinis chaosas. Tai pagrindinė priežastis, kodėl vaikai nebuvo iškart išlaisvinti. Vėliau sužinojau, kad visas šis reikalas nuėjo iki Elenos Ceausescu. Kažkas - ar Komanas, ar Radu Balanas vėliau nagrinėjo šią problemą telefonu su Bukareštu ir E.Ceausescu atsakė: "Ką, tai yra vaikai, įsibrovę su "boata" į partijos pastatą, ir jūs norite juos išlaisvinti? Kas tai per vaikai?"

- Įsibrauti su "boata"? Ką tai reiškia?

- Nežinau, bet aš ir kiti tiksliai atsimename įsibrovimą dėl jo vaizdingumo. Tuo metu, kai ten buvome, atėjo R.Balanas. Įsiaudrinęs iššoko pro pastato langą ar kažkas panašaus. Papasakojo (mums, Popescu, Macri, Mihalea, G.Diaconescu, kurie buvome kambaryje), kad kai manifestantai atvyko prie partijos pastato, jis priėjo ir pasikalbėjo su jais. R.Balanas jiems prisistatė. Manifestantai nerodė jokių nepadorių gestų ir nesakė jokių nepadorių žodžių. Sužinoję, kas jis toks, žmonės sakė, kad neturi nieko bendro su partija, bet kodėl neduodat pieno, mėsos - ekonominių pokyčių. Jis bandė paaiškinti, pažadėti, bet tuo metu grupė smogikų užpuolė iš naujo pastato, be jokio ryšio su tais žmonėmis, su kuriais kalbėjosi. Ir tada, apie 14-15 valandą, gruodžio 17 dieną paskambinau T.Popovici. Negalėjau jam pasakyti aiškiai, bet ištariau: "Žia yra kažkas kita..." Kas tai yra? - paklausė. "Tai kito lygio nepatenkintieji." Aš naudojau maskuojančius žodžius, daviau suprasti, kad tai buvo politinė manifestacija. T.Popovici vis tiek nesupranta ir sako: "Aš turiu žinoti, kas ten yra." Tuomet atsakiau: "Nėra jokio pagrindo mūsų darbui, tai yra politinis..." T.Popovici minutei nutilo, o aš, manydamas, kad ir dabar jis nieko nesuprato, įsiterpiau: "Tai manifestacija prieš draugą N.Ceausescu." Generalinis prokuroras niekaip nereagavo, todėl pamaniau, kad jo nebėra prie telefono. Padėjau ragelį, tačiau maždaug po 30 minučių... Nemažiau! Vėl paskambino T.Popovici. "Jūsų nuomone, kokia buvo tų žodžių prasmė - jūsų, kaip aukšto pareigūno, nuomonė?"

"Kad tai nepriešiškų jėgų veiksmai prieš mūsų valstybę ir vandalizmo aktai - tai politinio judėjimo, nukreipto prieš partiją ir valstybės vadovą, pasekmės. Priežastis aiškiai yra ekonominė."

Norėčiau tęsti pasakojimą!

- Prašom.

- Maždaug po 30 minučių buvau iškviestas pas generolą Macri. Šis pasakė, kad man buvo išskirtos atskiros patalpos ir kad nebedalyvauju kolektyvinėse diskusijose. Buvau labai nustebintas ir netgi įžeistas.

- Reikia priminti, kad Jūs buvote šalies vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, ir ne tik įstatymo įgaliotas - bet kurio rango pareigūnai su Jumis turėjo būti labai atsargūs.

- Aš taip manau. Nuėjau pažiūrėti kabineto: jis buvo mažas ir atrodė kaip "Securitate" viršininko pavaduotojo. Visi telefonai buvo išjungti, net ir vidinis. Todėl supratau, kad požiūris į mane pasikeitė. Vėliau sužinojau, kad T.Popovici telefonas buvo pasiklausomas ir E.Ceausescu informuota apie mano diskusiją su T.Popovici. Ji paskambino Tudorui Postelnicu ir pasakė: "G.Diaconescu yra išdavikas." Aš nepasilikau toje įstaigoje, bet nežinojau, ką daryti, ir, žinoma, buvau susirūpinęs. Po keleto minučių paskambino pats T.Postelnicu ir pranešė, kad E.Ceausescu pavadino mane išdaviku.

Šiuo esminiu momentu tarp 14 ir 15 valandos 1989 gruodžio 17 dieną aukštas valstybės pareigūnas perduoda iš Timišoaros į Bukareštą, kad Timišoaroje nėra vengrų arba kažin kokių užsienio priešų, tai manifestacija prieš N.Ceausescu. Čia pridedame keletą dokumentų, kurie tai patvirtina.

T.Postelnicu paties parašyta deklaracija

Pirmas dokumentas yra paties T.Postelnicu per apklausą parašyta deklaracija, kurioje jis tvirtina: "Per pokalbį telefonu su E.Ceausescu ji, be kitų problemų, išsakė ir faktą, kad generalinio prokuroro pavaduotojas G.Diaconescu pateikė klaidingą informaciją iš Timišoaros ir kad pateikimo būdas nukreipia dėmesį nuo realybės. Aš supratau, kad taip E.Ceausescu norėjo minimalizuoti sunkias Timišoaros problemas.

Aš savo iniciatyva paskambinau ir pakalbėjau su George Diaconescu. Pasakiau, kad "Elena Ceausescu labai nepatenkinta tuo, kaip jūs pristatėte problemas Timišoaroje". Jis atsakė: "Aš informavau, kokia yra realybė."

B.d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"