TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mūsų revoliucija

2009 08 25 0:00
Tuomet, kai diktatoriaus Ceausescu šeima džiaugėsi prabangiu gyvenimu...
Užsienio spaudos nuotrauka

Tęsinys. Pradžia 2009 m. rugpjūčio 3, 4, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 17, 18, 19, 20, 24 d.

Kodėl nusišovė Nicolae Ceausescu teisėjas? Teismo, kuris nuteisė diktatorių myriop, sekretoriaus parodymai. Jeanas Tanase, 1989 metų gruodžio 25 dienos teismo sekretorius, pasakoja, kaip N.Ceausescu kartu su savimi į kapus nusitempė teisėją, kuris nuteisė jį myriop. Generolas Gica Popa ištaškė savo smegenis todėl, kad nebegalėjo iškęsti baimės ir sąžinės graužaties.

Sekretorius J.Tanase redagavo paskutinius teisiamo diktatoriaus pareiškimus. Jis vietoj prokuroro dalyvavo vykdant egzekuciją ir kartu su G.Popa išgyveno šio neprofesionalaus teismo košmarą. Nuolat jautė beprotišką baimę, kad bus nužudytas taip pat, kaip nuteistasis, kurį jis pats ir nuteisė myriop. Teismo sekretorius pamatė savo viršininką peršauta galva ir liko nešti tą savižudybės kryžių, kurio iki šiol nesupranta.

Žmogus, gyvenimo išbalintais plaukais

J.Tanase apsirengęs juodais gedulo drabužiais, kuriuos vilki ir dabar, praėjus 20 metų nuo G.Popos savižudybės. Gedulą jis nešioja nuolat, galbūt tikėdamas, kad vieną dieną Dievas jį galėtų išgelbėti, ir iš jo sąmonės dingtų kaltės košmaras. Jo išsigandęs žvilgsnis nenuilstamai tyrinėja aplinką, akylai stebi žmones gatvėje... Jis glamžo prakaituotuose delnuose pakelį cigarečių "Karpatai" ir nuolatos traukia dūmą... Tai karo įsakymu N.Ceausescu proceso teismo sekretoriumi paskirtas J.Tanase, tapęs savo viršininko G.Popos nelaimės draugu...

"Paimkite karinę uniformą. Einame teisti teroristų"

J.Tanase paskiria man susitikimą viešoje vietoje, vieno jo draugo valgykloje Rosetti gatvėje. Jis sunkiai sutiko kalbėti apie G.Popą. Sako, kad niekada anksčiau to nedarė.

Jis atviras ir žada pasakyti viską, ką prisimins: apie procesą, egzekuciją, savižudybę. Visi trys įvykiai vienodai svarbūs, nes po 1989-ųjų gruodžio 25 dienos jo gyvenimas pasikeitė.

"Jis buvo mano viršininkas nuo 1987 metų. Pažinojau jį nuo 1983-iųjų, kai G.Popa buvo Bukarešto karinio tribunolo vicepirmininkas. Tai buvo puikus žmogus ir labai geras teisėjas. Jis išvengė politinių procesų iki 1989-ųjų, nes tai nebuvo karo teismo kompetencija." Teismo sekretorius kalba atsargiai, su ilgomis pauzėmis, lyg norėdamas kiekvienoje frazėje skirti keletą gedulo sekundžių G.Popai. Jis tarsi prisiminimų filme: seka įvykius savo galvoje ir bando juos istoriškai išdėstyti. Jis man pasakoja, kaip atsipeikėjo, kai buvo įtrauktas į improvizuotą teismą, kuris nežinojo, ką teisė ir nežinojo nusikaltimo turinio.

"Gruodžio 22 dieną ponas Popa mus visus surinko į teismą ir pasakė, kad nukabintume N.Ceausescu portretą nuo sienos. Dar pridūrė, kad nuo šio momento mes pavaldūs naujai valdžiai - Nacionaliniam Gelbėjimo Frontui". Po to jis tris dienas saugojo teismą nuo teroristų. Gruodžio 25-osios rytą įsakymu jis buvo iškviestas pas G.Popą. "Pasiimk savo karinę uniformą! - buvo pasakyta. - Eisime teisti teroristų!" Ta patį įsakymą gavo ir pats G.Popa, ir pulkininkas Nistoras. Nė vienas jų nežinojo, kas tie teroristai, kur jie bus teisiami ir svarbiausia - kuo jie kaltinami.

"Mes skridome kaip bepročiai"

"Turėjo atvažiuoti šarvuotis, bet dėl nežinomų priežasčių pasiklydo kelyje. Pirmiausia pasiekėme Nacionalinės gynybos ministeriją. Ten pamatėme tuos iš USLA, nušautus priešais ministeriją. Ilgai neužtrukom. Gavome įsakymą skubiai vykti į karininkų klubą "Steaua" ("Žvaigždė"). Čia mus pasitiko ponas Gatu, tuo metu jis buvo klubo komendantas. Įėjome į patalpą po tribūnomis. Net tada nežinojome, ką turėsime daryti. G.Popa buvo ramus, atrodė, kad valdo situaciją, bet su mumis nekalbėjo. Manėme, kad teroristai kažkur netoli klubo "Steaua". Tikėjomės, kad bus salė, kur juos teisime, nesvarbu, kad mums niekas nedavė jokios bylos.

Vienu momentu pastebėjome tūpiant du sraigtasparnius. Visi gavo įsakymą sulipti. Viename sraigtasparnyje laukė generolas Stanculescu ir Vocanas Vaiculescu. Tai karinis sraigtasparnis, pro atviras duris buvo matyti du kulkosvaidžiai. Juos valdė karo meistras Sima. Kulkosvaidžiai jau buvo naudoti, nes ant žemės voliojosi daug tūtelių. Mums buvo papriekaištauta, kad labai pavėlavome. Įlipome ir išvykome nežinia kur."

Šalia J.Tanase atsisėdo vyresnysis seržantas Gheorgiu (vienas parašiutininkų, pagal teismo sekretoriaus pasakojimą). Jis paaiškino, kad skrendame į Boteni papildyti kuro. "Po įvykių mes susitikome pakalbėti ir nustatėme, kad kiekvienas turėjo skirtingą informaciją apie tą komandiruotę. Mes žinojome, kad skrendame teisti teroristų, pilotai skrido į Targovište nežinia kam, o parašiutininkai turėjo papildyti kuro. Skridome kaip bepročiai maksimaliu greičiu po aukštos įtampos laidais, kad neaptiktų radarai." Pasipildę kuro Boteni miestelyje, pasukome į Targovište. Niekas nieko nepaaiškino. Sraigtasparniai pusvalandį suko virš miesto. Dalinio vadas, kur buvo N.Ceausescu, žinojo, kad turi pasitikti svečius. "Mes jau vėlavome tris valandas. Vietoj dviejų sraigtasparnių buvo penki. Iš Boteni atskrido dar trys. Parištas geltonas šalikas buvo ženklas generolui Chemenici. Kitaip būtumėm apšaudyti iš pabūklų." Sraigtasparniai nusileido. Dalinio kieme už kiekvieno medžio stovėjo po ginkluotą kareivį.

"Žinojau, koks čia dalinys, teko ten būti anksčiau... Tada supratau, ką mes čia darome. Buvome Targovište, žinojau, kad N.Ceausescu suimtas kažkur šiame rajone... Visko buvo per daug, tačiau mums nieko aiškaus mums nebuvo pasakyta. Įėjome į patalpas, kur Ceausescu porai buvo suteikta medicininė pagalba, tai matyti nufilmuotoje kasetėje. Ten mums buvo pasakyta, ką turime daryti, ką turime teisti. Stanculescu pasakė, kad kalba eina apie Ceausescu porą.

Įsivaizdavau, kokį verdiktą turime paskelbti, tačiau mums nieko apie tai nebuvo pasakyta. G.Popa paprašė Baudžiamojo Kodekso. Pasidarė nervingas".

"Lyg užmiršo visas procedūras"

Kambaryje, kur vyko procesas, jiems nebuvo duotos išsamios instrukcijos. Tik buvo pasakyta, kad viską privalo daryti labai greitai, kad procesas nesitęstų ilgai. G.Popa buvo nervingas, nes turėjo vesti teismo procesą be jokios bylos, o šio proceso kaltinamasis - valstybės vadovas.

"Nuo to momento, kai ten užėjau, neturėjau laiko jokioms diskusijoms. Tai buvo beprotybė, kai visi norėjo kuo greičiau atsikratyti šio proceso. Tris dienas buvo skleidžiama įvairi informacija apie 60 tūkst. žuvusiųjų, apie tai, jog N.Ceausescu atvedė teroristus, kad šaudytų į žmones... Galite įsivaizduoti... Mano misija buvo organizuoti finalinį N.Ceausescu, kurį buvau matęs tik per televiziją, teismo procesą."

G.Popa buvo susirūpinęs, kad procesas turėtų legalų teisminį pagrindą. Salė neatitiko reikalavimų, nes visi sėdėjo susispaudę. Kaltinamieji alkūnė prie alkūnės su prokuroru, teisėju, advokatu, teismo sekretoriumi. "Buvo ten ir kai kurie pakviestieji, kurių jūs nematėte. Vienas jų turėjo įsakymą nušauti mus visus, jeigu pastatas būtų atakuotas arba jeigu kas nors atsitiktų proceso metu." Nebuvo prisiekusiųjų. Normaliomis sąlygomis jie turėjo būti įvardyti Nacionalinės gynybos ministerijos įsakymu. Tačiau Stanculescu po to, kai suprato, kas tie prisiekusieji, išrinko tris ginkluotus karininkus iš dalinio kiemo. Tikriausiai taip pat buvo išrinkti ir teismo nariai.

"Žmonės atėjo ir jiems net nebuvo pasakyta, ką jie turi daryti. Galite įsivaizduoti, kaip jie reagavo, kai pamatė teisiamuosius. Jiems išsprogo akys ant kaktos...". "Popa buvo nepaprastai nervingas, niekada jo tokio per teismus nemačiau. Jis elgėsi neprofesionaliai. Tikriausia dėl tos informacijos apie tūkstančius žuvusiųjų manė, kad Ceausescu pora nenusipelnė normalaus teismo proceso. Nesuprantu, ar išgyveno, tačiau elgėsi subjektyviai... Tiesiog nebeklausė, ką sako kaltinamieji, lyg užmiršo apie visas procedūras... Jis viršijo savo įgaliojimus. Nesupratau, kas jam atsitiko, buvo profesionalas, vienas geriausių teisininkų. Tiesą sakant, nežinau, ar nors vienas iš mūsų elgėsi natūraliai kaip bet kokiame teismo procese, jeigu nors vienas iš mūsų pajėgė mąstyti sąžiningai, teisingai. Galų gale, G.Popa prarado savikontrolę ir pratrūko. Jis per dešimt minučių ranka parašė nuosprendį."

"Negalėjau prieiti prie lavonų, negalėjau žiūrėti"

Sekretorius J.Tanase nebeprisimena, ką G.Popa darė po to, kai paskelbė nuosprendį, "todėl, kad atsirado problema, kas dalyvaus egzekucijoje, ir paskyrė mane, nors aš paaiškinau, kad pagal įstatymą negaliu ten būti." "Natūralu, kad turėjo dalyvauti prokuroras... Ką jums pasakyti, tiesiog gavau įsakymą išeiti į lauką. Galite įsivaizduoti, kad net nežinojau, ką daryti. Kai išėjau, juos surišinėjo. Jie nesipriešino, nebeturėjo jėgų, atrodė varganai. Jie buvo su Boieru, Gheorghiu, Carlanu ir dar vienu. Visi jie buvo parašiutininkai. Mes net nepasitarėme, kaip elgtis. Ketinau paklausti apie paskutinį pageidavimą, apie paskutinę cigaretę. Tuo momentu tokios mintys įkyriai sukosi mano galvoje. Bet nežinojau, kaip turėjo būti daromi tokie dalykai... Popa pasiliko viduje, bet, manau, jis viską matė pro duris. Kaltinamuosius pastūmė prie tvoros ir iš kokių dviejų metrų atstumo šovė. Pirmas šovė Boieru. Manau, jis nušovė juos abu... Po to Gheorghiu. Visą apkabą, o gal dvi. Automato vamzdis paraudonavo. Gheorghiu buvo pašėlęs iš pykčio, nes žuvo jo draugas prie televizijos. Manau, jis atkeršijo. Aš pasitraukiau. Negalėjau žiūrėti, kulkos šokinėjo rikošetu nuo vienos sienos į kitą. Po to aš turėjau konstatuoti mirtį, bet negalėjau prisiartinti prie lavonų. Negalėjau į tai žiūrėti..."

Košmaras, kuris vyko po egzekucijos

Po egzekucijos visi sulipo į tuos pačius sraigtasparnius ir išvyko tuo pačiu maršrutu. G.Popa skrido su lavonais.

"Kai vėl atskridome į Boteni, aš persižegnojau, galvojau, kad mus visus nušaus." Taip neatsitiko, juos visus atvežė į Bukareštą. G.Popa pasiūlė visiems eiti į tribunolą. Jau sutemo.

"Kai užėjome į tribunolą, G.Popą ištiko nervinis priepuolis. Iš pradžių jis nieko nekalbėjo, buvo labai susijaudinęs. Po to pradėjo šaukti, kad jo įsakymai nevykdomi, nors nė vieno nedavė. Po to įėjo į tualetą ir ilgokai neišėjo. Mes beldėme, klausėme, ar viskas gerai. Nenorėjo išeiti. Išsigandome, kai nekalbėjo su mumis. Galiausiai išlaužėme duris ir ištraukėme jį iš ten. Pasiūlėme viskio. Atrodo, išgėrė stikliuką. Buvome ten iki vidurnakčio. Mes labai prislėgti. Popa apimtas depresijos. Bijojome vieni kitų. Bijojome, kad mūsų ten kas nors neužpultų. Buvome nieko nevalgę. Prie stadiono davė kažkokio vyno... Popa liepė trauktis iš ten. Po to jis išėjo su Nistoru, net nežinau kur, o aš nuėjau namo. Nežinojau, kur jie miegojo tą naktį. Tačiau kažkur netoli Semanatoarea gatvės į mus buvo šauta."

Kitą dieną G.Popa ir J.Tanase susitiko tribunole. Buvo kalbama, kad neberanda lavonų...

"Po to nuėjome iki karinio bendrabučio "Chaidukul". Kažkas sakė, kad ten saugiau. Jis buvo apsuptas tankų. Ten buvome nuo gruodžio 26 iki sausio 3 dienos. Kiekvienas turėjome savo kambarį. Mes abu bijojome. Nelabai galėjome miegoti. Pirmą naktį G.Popa atėjo pas mane ir paprašė miegoti kartu. Jam vaidenosi. Jis labiausia bijojo dėl savo dukters. Iš ryto aš ją nuvedžiau į stotį, kad nuvažiuotų pas gimines į Moldovą. Tačiau negalėjome būti tikri, kad ji saugi. Žmonės kalbėjo, kad ant Popos namo durų kažkas nupiešė juodą kryžių, kad norima nušauti jo šeimą..."

Tą naktį jie daug kalbėjo. G.Popa buvo labai sukrėstas, kaltino save už neprofesionalų elgesį teismo metu. Jis laukė bausmės už tai. Teismo sekretorius pasakojo, kad beveik nieko nevalgė, jie bijojo būti nunuodyti. "Ten buvo suimtieji, buvo ir Valentinas Ceausescu... Iš kambario neišeidavau, tik po Naujųjų metų išėjau. Per Naujuosius mums davė kažkokių ryžių, labai apsinuodijome. Buvome išsekę ir pavargę nuo egzekucijos košmaro. Kiekvienas turėjo už ką save kaltinti... Aš bandžiau jį nuraminti, bet nežinojau, kaip... Ten buvo tokia atmosfera... Kalbėjo, kad prie vartų yra kažkokie teroristai, kurie mus nušaus.

Mes bijojome vienas kito. Po to supratome, kad esame vienoje valtyje. Pas mane atėjo žmona, o pas jį niekas neatėjo... Nebenorėjo būti su manimi, tikėjosi, kad pas jį taip pat kažkas ateis. Jis liko visiškai vienišas... Vieną kartą išėjome pasivaikščioti ir pamatėme tankus, sulaužytus automobilius, buvo nemalonu, negalėjome nusiraminti..."

Savižudybė

Išėjęs iš bendrabučio "Chaidukul" G.Popa iki vasario pradžios gyveno pas teismo sekretorių. Vartojo daug raminamųjų ir labai mažai valgė, nes jis ir ten bijojo būti nunuodytas.

Nieko nekalbėjo, buvo apimtas depresijos. Nors vaistai turėjo veikti, tačiau miegojo itin blogai, nes sąlygos buvo neįprastos. Buvo dienų, kai nieko nekalbėjo.

"Kai jam suteikė generolo laipsnį, buvo pažadėtas karo atašė postas Meksikoje. Jis manęs paklausė, ar nenorėčiau važiuoti kartu su juo. Aš sutikau. Nė vienas iš šių pasikeitimų niekaip nepaveikė jo. Jis liko toks pat. Tačiau ši egzekucija pakeitė visų mūsų gyvenimus. Gica buvo apatiškas. Stebėjo kartais televizorių. Rodė tą įrašą apie teismo procesą, jis labai išgyveno.

Kiekvienam mūsų policija savigynai buvo išdavusi pistoletus "Makarov". Geriau būtų nedavę... Vasarį jis iškeliavo, nebenorėjo būti pas mane. Gavo naują paskyrimą Karo teismų direkcijoje."

Jie susitiko dar vienintelį kartą, vasario pabaigoje, G.Popa biure. "Aš ilgai neužlaikiau jo, atėjau su viena byla. Pasakė, kad jaučiasi blogai. Atrodė išties blogai, buvo išbalęs, silpnas, psichologiškai sutrikęs. Po kelių dienų sužinojau, kad nusišovė pistoletu "Makarov"... Vargšas nebegalėjo kentėti, nebeturėjo kantrybės." Laidotuvėse sekretorius buvo susitikęs su jo šeima. Iki šiol negaliu pamiršti skaudžių jo žmonos žodžių: "Jūs jį nužudėte!"

B.d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"