TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mūsų revoliucija

2009 09 03 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Tęsinys. Pradžia 2009 m. rugpjūčio 3, 4, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 17, 18, 19, 20, 24, 25, 26, 27, 31, rugsėjo 1, 2 d.

Vienas akivaizdus liudytojas pasakoja, kaip Elena ir Nicolae Ceausescu pabėgo iš Centro komiteto (CK) būstinės, kodėl jie išvyko į Snagovo rūmus ir kodėl jie nenorėjo palikti Rumunijos.

"N. ir E. Ceausescu nenorėjo bėgti iš šalies".

Kodėl E. ir N. Ceausescu išvyko iš CK būstinės? Kodėl jie išvyko į Snagovo rūmus? Kodėl Elena su savimi pasiėmė savo vaikų čekių knygeles? Ar galėjo jie pabėgti iš šalies? Kodėl jie to nepadarė? Kodėl jie norėjo nusigauti į Piteštį? Kodėl atvyko į Targovište? Ar jie žinojo, kad po to, kai pabėgo iš CK, šalyje prasidėjo revoliucija? Štai klausimai, į kuriuos atsako akivaizdus liudininkas.

"Jurnalul National": - Kelintą valandą Nicolae ir Elena atsibudo gruodžio 22-osios rytą?

- Maždaug 7 valandą. Visą naktį posėdžiavo, kalbėjo iki antros, pusės trijų. Gruodžio 22-ąją manifestantai pradėjo artėti prie CK. Pasakysiu jums kai ką įdomaus: pradėjo atsirasti daug jaunimo ant aplinkinių pastatų stogų, bet visi buvo apsirengę vienodai - džinsais, "Adidas" sportiniais bateliais, striukėmis. Taigi jie buvo nelabai panašūs į žmones iš gatvės. Anksčiau eidamas Viktorijos prospektu partijos būstinės link galėdavai matyti daug civiliniais drabužiais apsirengusių žmonių, stovinčių vienodu atstumu vienas nuo kito. Jie būdavo labai panašūs: vienodi paltai, vienodi batai ir vienodos kepurės. Taigi tie nuo stogų sėkmingai galėjo būti iš diversijų tyrimų skyriaus. Aš nesakau, kad tai buvo Trutulescu žmonės iš Buzau.

- Kada Ceausescu pamatė, kad aikštė yra pilna žmonių, kurie šaukia "šalin Ceausescu"?

- Kartą iš savo kabineto. Ir po to, įlipdamas į sraigtasparnį. Tuomet jis suprato, kas vyksta.

- Ką jis sakė prieš įlipdamas į sraigtasparnį?

- Ir tais momentais jie manė, kad žmonėmis aikštėje yra manipuliuojama, kad jie yra ten atsiųsti ir kad tai nėra tautos balsas. Bet jiems jau pradėjo kilti kai kurių klausimų.

- Kas atsitiko tą rytą? Kelintą valandą išskrido sraigtasparnis?

- Apie 12 valandą.

- Kas nutiko tarp 7 ir 12 valandos? Kas dar atvyko į biurą? Jų vaikai?

- Valentinas ir Zoja į CK būstinę atėjo gruodžio 21-ąją. Buvo surengtas susitikimus su kariuomenės atstovais, atėjo ir Atanasie Stanculescu.

Generolo V.Milea mirtis ir lavonai Timišoaroje

- Kas atsitiko generolui Vasile Milea? Ar tai buvo savižudybė, ar jis buvo nužudytas?

- Galėjo būti ir viena, ir kita. Galėjo būti savižudybė, nes nė viename dalinyje nebuvo aptikta duomenų, kad įsakymą šaudyti davė generalinis sekretorius arba aukščiausias vadas.

Taigi jei tu esi generolas V.Milea ir įsakai šaudyti Timišoaroje, o po to matai, kas vyksta aplinkui, kad viskas griūva, supranti, kad tau bus riesta, tuomet geriau pačiam baigti savo gyvenimą nei kad tau padarytų neaišku ką. Gali apimti tokia depresija, kuri priveda prie to, kad paimi pistoletą ir nusišauni. Keistoka, kad jis nusišovė į širdį. Paprastai šaunama į galvą. Dažniausiai į širdį šauna kas nors kitas.

- Ar N.Ceausescu žinojo apie nužudytuosius Timišoaroje ir apie tai, kad lavonai buvo atvežti į Bukareštą kremuoti?

- Normalu, kad turėjo žinoti. Tačiau buvo manoma, kad šį valymą padarė Elena, Bobu, Dasculescu, tie, kurie dar buvo šalia. Aš supratau, kad tie 40 ar kiek jų buvo, kurie buvo įkišti į automobilį-šaldytuvą ir nuvežti kremuoti į Bukareštą, nebuvo paimti atsitiktinai iš krūvos. Nesupratau - kodėl?

- Grįžkime į gruodžio 22 dieną. Minia artėja.

- Taip. Aš mačiau jaunus žmones ant stogų. Daugelis atėjo nuo pastato kiemo pusės.

- N.Ceausescu kabinetas buvo į aikštės pusę?

- Taip, vaizdas buvo į aikštę.

- Gerai, atėjo laikas, kai minia priartėjo. Kas priėmė sprendimą išvykti?

- Šį patarimą davė A.Stanculescu.

- Ar N.Ceausescu norėjo išvykti?

- Pirmą dieną jis nenorėjo išvykti.

- O Elena?

- Ji visada palaikydavo jo nuomonę. Jei jie norėjo išvykti, galėjo tą padaryti gruodžio 21-ąją, nebuvo būtinybės pasilikti CK. Jie galėjo važiuoti į kitą pusę, kur nebuvo tiek žmonių. Galėjo nuvykti, pavyzdžiui, į Pavasario namus ar į Snagovą. Nežinau, ar buvo organizuojami žmonės vykti į Snagovą. Dar vyko kažkokie pasitarimai jo kabinete.

- Kas ten dalyvavo?

- Jie du, Stanculescu... Ir Bobu, Postelnicu, Manea Manescu.

- Knygoje "Griūtis", kurią parašė du britai ir ji neseniai pasirodė Rumunijoje, yra vienas epizodas, apie kurį pranešė buvęs Bukarešto kariuomenės komendantas generolas Gheorghe Voinea. Jis sako, kad prieš išskrisdama sraigtasparniu, neva Elena spjovė "Securitate" vadovui generolui Iulianui Vladui į veidą, pavadindama jį "kiaule" ir "išdaviku". Ar tai tiesa?

- Ne. Ji nespjovė į veidą niekam ir niekada.

Pasirengimas pabėgimui

- Kodėl buvo nuspręsta išvykti sraigtasparniu? Ar ten nebuvo požeminių tunelių?

- Ir ką daryti, eiti pėsčiomis iki greta esančio pastato? Be to, šie tuneliai yra dar nuo karaliaus laikų, ne Ceausescu juos nutiesė, kaip sakoma. Tuneliai yra seni.

- Taigi vienu momentu jie nutarė išvykti.

- Taip, nuėjome prie lifto. Kai liftas priartėjo prie aukšto, kuriame reikėjo išlipti, kažkas patraukė už durų truputį anksčiau ir liftas trumpam užsiblokavo. Bet ši problema greitai buvo išspręsta.

- Demonstrantai įsiveržė į pastatą?

- Tuo momentu, kai jie abu išėjo iš kabineto, apačioje žmonės grūmėsi prie pagrindinių ir prie šalutinių durų. Kai jie abu įlipo į liftą, demonstrantai jau buvo pastate, bet dar buvo toli iki kabineto Nr. 1 ir iki liftų zonos. Demonstrantai užlipo iki 6 ar 7 aukšto, kai jie jau buvo sraigtasparnyje. Tuo metu du saugumo pareigūnai užtikrino pakilimą. Turėjo būti du sraigtasparniai.

- Kodėl neatskrido antrasis sraigtasparnis?

- Negalėjo nutūpti.

- Kas dar įlipo į sraigtasparnį?

- Be Nicolae ir Elenos bei įgulos (kapitono piloto, antrojo piloto, mechaniko), dar buvo Elenos padėjėjas, vienas iš saugumo pareigūnų ir M.Manescu su Bobu.

- Ar jie turėjo pasiėmę ką nors svarbaus?

- Ne. Buvo tik juodas segtuvas, kuris priklausė jai.

- Kas ten buvo?

- Ten buvo čekiai vaikų vardu. Apie 3,5 mln. lėjų.

- Kodėl čekiai? Ką ji ketino daryti su jais?

- Norėjo per ką nors perduoti vaikams. Kitų vertybių neturėjo. Čekiai buvo išrašyti pareiškėjui. Kiekvieno čekio slaptažodis buvo vaiko vardas. Zojos čekis jos vardu, ir taip toliau. Galėjo jais pasinaudoti bet kas, galėjo nueiti į CEC banką paimti pinigų, nes segtuve buvo ir dokumentai su slaptažodžiais.

- Ar turėjo dar kokių nors vertingų daiktų? Kažkas kalbėjo apie Constantino Brancusi skulptūrą "Vaiko galva".

- Skulptūra liko CK būstinėje. Jie nieko nepaėmė, neturėjo laiko. Niekada negalvojo apie tai, kad viskas kada nors pasibaigs. Niekada neturėjo kokio nors plano tokiai situacijai, jei kas nors pasikeistų. Negalvojo apie kokią nors šalį, kur galėtų išvykti.

Pokalbiai sraigtasparnyje

- Iš sraigtasparnio jie matė žmonių minią aikštėje. Kokia buvo jų būsena, kai išvydo šimtus tūkstančių žmonių?

- Kai jie pamatė tai, suprato, kokia yra situacija, ir, jei anksčiau norėjo važiuoti kalbėtis su darbininkais Rugpjūčio 23-iosios aikštėje, tai dabar persigalvojo.

- Ar tuomet jie planavo išvykti iš šalies? Ar jie galėjo tai padaryti?

- Tuo metu, kai jie išskrido nuo CK stogo, "Otopeni" oro uoste buvo parengti abu Ceausescu lėktuvai. Du "Boeing -707", su užrašais ABB ir ABD. Daugiausia buvo naudojamas ABD, kuris turėjo patalpą su apsaugos sistema, leidžiančia kalbėtis niekam nežinant. Taigi jie buvo paruošti skrydžiui su įgula ir su viskuo, ko reikėjo. Tai buvo priverstinis pasiruošimas, nes paskelbtas skubus atvejis.

Jie turėjo užtektinai degalų skrydžiui nuo Bukarešto iki Pchenjano. Ir po 11 valandų dar būtų likę degalų. Bet N.Ceausescu nenorėjo palikti šalies. Jis pasakė, kad vyktume į Snagovo rūmus.

- Kiek tęsėsi skrydis?

- Maždaug 15-16 minučių.

- Ką jie kalbėjo?

- Klausėsi radijo, kuris pranešinėjo apie demonstraciją, apie jo išvykimą - "diktatoriaus pabėgimą". Ir tuomet jis paprašė išjungti radiją.

- Kodėl?

- Nebenorėjo to klausyti.

- Išties, kodėl veikė radijas ir televizija? Kodėl niekas nesiėmė veiksmų nutraukti laidas?

- Saugumas tam tikru momentu galėjo sustabdyti ir radiją, ir televiziją. Reikėjo nutraukti paprastą kabelį ir jos nustotų veikti.

- Kaip Nicolae ir Elena sraigtasparnyje komentavo tai, ką girdėjo per radiją?

- Nelabai jie komentavo, nebuvo labai daug kalbų. Pasigirdo kažkieno balsas, nebežinau, kieno, Bobu ar M.Manescu, kuris pasakė: "Nusileiskime Otopeni aerodrome ir skriskime lėktuvu toliau." N.Ceausescu norėjo vykti į Snagovą ir pamatyti, kas vyksta likusioje šalies dalyje. Snagove Ceausescu įėjo į rūmus ir pasakė, kad kalbės telefonu su pirmaisiais apskrities sekretoriais ir kariuomenės atstovais. Jis susisiekė su daugeliu apskričių, taip pat ir su Dolžu. Kalbėjo su sekretoriumi, kuris pasakė, kad Krajovoje yra daug žmonių prie apskrities komiteto. Ceausescu jam rekomendavo išeiti ir pasikalbėti su žmonėmis, paaiškinti situaciją ir nuraminti žmones, ką nors daryti. Iš tikrųjų šitaip jis kalbėjo visiems: kad reikia susitikti su žmonėmis. Jam atrodė, kad ramiau yra centrinėje šalies dalyje, arčiau Moldovos. Labiausiai įsiaudrinę buvo Bukareštas ir Timišoara. Jis manė, kad gali judėti Pitešti kryptimi. Tuomet paprašė, kad jam paruoštų sraigtasparnį su karininkais, kurie galėtų jį lydėti. Abiejų drama buvo ta, kad niekas jiems nesakė tiesos, nes visi bijojo. Ir tai buvo iki paskutinės minutės.

- Kiek laiko jie buvo Snagove?

- Apie pusvalandį. Vėliau į sraigtasparnį nebeįlipo Bobu ir M.Manescu. Jie pasiliko ten ir nuvyko su ARO (visureigis) iš partijos ūkio. Jie gavo tikslius nurodymus, kur reikia būti, bet daugiau nieko. Net sraigtasparnio įgula nežinojo, kur jie vyks. Jie keturiese dar trumpai pasitarė: Ceausescu, Elena ir jie du.

Skrydis į Pitešti

- Gerai, jūs išskridote sraigtasparniu iš Snagovo. Ar žinojote, kur turite atvykti?

- Ne. Žinojome, kad skrendame link Pitešti. Skrendant pro Otopeni turėjo pakilti sraigtasparnis su karininkais, kaip palyda. Susisiekėme su oro uosto skrydžių valdymo bokštu. Kažkas žemėje bandė įtikinti įgulą, kad būtų geriau nusileisti būtent Otopeni taku ir gal būtų geriau, nes viskas tuomet baigtųsi ten. Bet mes nenusileidome ir tęsėme skrydį toliau iki Pitešti.

- Ar dar jie klausė radijo?

- Ne. Nebandė ir neprašė.

- Ar žinojote, kad tuo metu Bukarešte ir visur vyko manifestacijos, kad televizija buvo laisva?

- Niekas nieko nežinojo. Net negalėjo įtarti.

- Kodėl norėta buvo vykti į Pitešti?

- Iš telefoninių pokalbių Snagove jis padarė išvadą, kad ten ramiau, be to, žinojo, kad ten yra tankų ir transporto dalinys bei radijo relinė stotis, jis norėjo pabandyti užmegzti ryšį su šalimi. O taip jis buvo izoliuotas ir neturėjo jokios galios. Netoli Boteni oro uosto orlaivis buvo identifikuotas radijo bangomis. Buvo pranešta: "DOPHEN 203, turite koordinates." Tai buvo sraigtasparnio tipas. Buvo atsakyta ir patvirtinta, kad sraigtasparnyje yra jie abudu, pranešta padaryti vietos, kad būtų galimybė dviem sraigtasparniams pakilti ir su palyda nutūpti, priešingai numuš mūsų sraigtasparnį. Tuomet visa situacija buvo išdėstyta Ceausescu ir nuspręsta tūpti ant magistralės, jungiančios Bukareštą ir Targovište. Visi išlipo iš sraigtasparnio. Tuomet sustojo labai daug žmonių mašinų, kai kurios tik iš smalsumo.

- Ar jie atpažino Ceausescu porą?

- Žinoma.

- Ir kaip jie reagavo?

- Nebuvo jokios reakcijos arba kokio nors priešiškumo. Jie elgėsi taip, lyg nieko neatsitiko, lyg nebuvo jokios revoliucijos, nieko. Net neplojo.

- Kiek buvo automobilių?

- Iš pradžių buvo sustabdyti 6 ar 7. Bet pradėjo sustoti pravažiuojantys automobiliai. Tuomet jie abu nuėjo plentu mašinos link, kad keliautų toliau. Vienas iš vairuotojų prisistatė, kad jis yra gydytojas ir kažkokio Ceausescu šeimos darbuotojo giminaitis. Ir jie įlipo į jo mašiną. Priekyje Nicolae, užpakalyje Elena ir kiti. Nuvažiavo Pitešti link, senuoju keliu į Gaešti, Targovište. Po to, kai jie išvyko, skersai kelio sustojo traktorius. Automobilyje, kuriuo jie nuvažiavo, buvo keturi asmenys. Vairuotojas, Nicolae, kuris sėdėjo priekyje, ir Elena kartu su eskorto pareigūnu ant užpakalinės sėdynės.

- Tuomet jūs paskutinį kartą matėte Ceausescu porą?

- Taip.

Tęsinys "Jurnalul National" rytojaus numeryje su naujais įrodymais apie paskutines Ceausescu poros valandas. Skaitykite milicininko Constantino Paisie liudijimus, kuris lydėjo Nicolae ir Eleną Ceausescu nuo Augalų instituto netoli Targovište, kur jie atvyko netrukus po skrydžio sragstasparniu. C.Paisie buvo šalia jų Targovište visas likusias dienas iki teismo ir egzekucijos.

B. d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"