TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mūsų revoliucija

2009 09 10 0:00
N.Ceausescu siekė palaikyti glaudžius santykius su Vakarais. Prie vaišių stalo su JAV prezidentu J.Carteriu (sėdi viduryje) 1978 metais.
Užsienio spaudos nuotrauka

Tęsinys. Pradžia 2009 m. rugpjūčio 3, 4, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 17, 18, 19, 20, 24, 25, 26, 27, 31, rugsėjo 1, 2, 3, 7, 8, 9 d.

CŽV atidžiai stebėjo Nicolae Ceausescu evoliuciją. Viename slaptajame 1973 metų pranešime Rumunijos lyderis yra apibūdinamas kaip savimi pasitikintis žmogus, kuris ignoravo rusus ir su niekuo nenorėjo dalytis garbe.

CŽV laikė N.Ceausescu savimi pasitikinčiu.

"Specialioji ataskaita - Rumunija: N.Ceausescu stilius". Taip vadinasi vienas slaptasis dokumentas, surašytas Centrinės žvalgybos valdybos (CIA) ekspertų 1973 metų lapkričio 16 dieną. Diktatoriaus ir jo politikos apibūdinimas neturi nepaprastai įspūdingų elementų, tačiau pateikiamas labai įdomus vaizdas, kaip "draugas" buvo matomas Vašingtone. Nors tuo metu N.Ceausescu dar palaikė gerus santykius su Vakarais, amerikiečiai įžvelgė jo trūkumus.

Aukščiausiasis vadovas - savimi pasitikintis, ignoruojantis rusus, nenorintis dalytis garbe su kitais, apsėstas asmenybės kulto, atsakingas už rumunų ekonomikos aukas. Tai tik keletas žodžių, kuriuos vartojo amerikiečių agentai, apibūdindami N.Ceausescu. 1973 metų lapkričio 16 dienos CŽV tyrimai padalyti į aštuonis skyrius, kurie pristato "N.Ceausescu stilių".

Totalinė Rumunijos kontrolė

"N.Ceausescu palaiko Bukarešte griežtą komunistinę sistemą. Jis beveik visiškai valdo visą šalį. Politiniai ir kultūriniai ryšiai su Vakarais draudžiami daugeliui rumunų. Paprastam piliečiui labai sunku gauti vizą net į tokią kaimyninę šalį kaip Jugoslavija. N.Ceausescu stipriai laiko valdžios saitus. Griežtai reikalauja ir savo pavaldinių atskaitomybės, taip užsitikrindamas, kad jie neturėtų galimybės paminti jo autoriteto."

Taip prasideda skyrius "N.Ceausescu namie" CŽV dokumente.

Užsienio ekspertai pažymėjo diktatoriaus norą siekti absoliučios valdžios: "Nuo 1965 metų, kai atėjo į valdžią, N.Ceausescu žingsnis po žingsnio pertvarkė partijos ir valstybės aparatą taip, kaip jam patiko. Išvalė visą sistemą ir paskyrė į pagrindinius postus žmones, kurie buvo jam asmeniškai dėkingi už tokią karjerą. Jis nuolat ieškojo asmenų, ne tik jam ištikimų, bet ir patyrusių. Noras savavališkai keisti pavaldinius tapo N.Ceausescu stiliaus ypatumu."

Kabinetas - virtuvė

CŽV pabrėžė, kad N.Ceausescu pasirinko į patarėjus žmones, kurie sudarė "patikimų mąstytojų būrį". "Neturintis analogų komunistiniame pasaulyje šis "kabinetas - virtuvė" gali formuoti politikus ir išspręsti bet kokią problemą. Tai patvirtina Nicolae Ecobescu paskyrimas patarėju 1973 metų pradžioje. Vienas pagrindinių rumunų Europos saugumo ekspertų N.Ecobescu dabar turi tiesioginį ir nuolatinį ryšį su N.Ceausescu ir lydi jį visuose vizituose", - pabrėžė CŽV žvalgybos tarnybos.

JAV žvalgyba pažymėjo, kad N.Ceausescu suderino ir partijos mechanizmą, ir tai, kad valdžia priklauso trims vykdomiesiems organams - Sekretoriatui, Nuolatiniam Prezidiumui ir Vykdomajam Komitetui, kur dominavo asmeniškai pirmininkas. "Tas pats yra ir vyriausybėje: N.Ceausescu yra aukščiausiasis vadovas", - sakoma tyrimų pažymose.

"Nacionalinis didvyris"

"Ši galia, kuria buvo apsuptas N.Ceausescu, papildyta žiniasklaidos pataikavimu" iškėlė daug klausimų tiek namie, tiek ir užsienyje". Diktatorius "negali ir nenori priešintis tam, kad būtų propaguojamas kaip nacionalinis didvyris, ir jo veiksmai padidina susirūpinimą dėl vadinamojo "Ceausescu kulto", - įspėja CŽV.

"Kultas" įgijo dramatinį aspektą 1972 metų sausį, kai N.Ceausescu 55 metų sukakties proga buvo liaupsinamas ištisą savaitę.

Dokumente sakoma: "Yra duomenų, kad Rumunijos lyderiai, tokie kaip premjeras Maurer ir premjero pavaduotojas Bodnaras, patarė jam neskatinti tokio asmenybės garbinimo. Tačiau jų žodžiai nebuvo išgirsti. N.Ceausescu yra savimi pasitikintis ir nenori dalytis puikybe su niekuo."

Skolos ir skurdas

"Valdant N.Ceausescu, Rumunija pasiekė vieną aukščiausių visame pasaulyje ekonomikos augimo rodiklių. 1970 metais bendrojo vidaus produkto metinis augimo vidurkis sudarė devynis procentus.

Tačiau greitoji industrializacija buvo įvykdyta masiškai importuojant įrangą iš Vakarų. Ši buvo įsigyjama daugiausia naudojant paskolas. Dėl to skolos tapo didžiule problema", - rodo amerikiečių tyrimai. Jie pažymi, kad iš rumunų reikalaujama "dar labiau susiveržti diržus, siekiant pasiekti didesnį efektyvumą ir didesnę gamybos apimtį".

Draugo garbė ir kritimas

Nuo 1968 metų pabaigos ir visą šį dešimtmetį Rumunijos padėtis buvo keista. Tai buvo socialistinė šalis, atsiribojusi nuo socialistinės stovyklos, kuriai ji priklausė, o jos vadovas buvo laikomas narsiu, drąsiu, teisingu ir geru lyderiu. Situacija greitai pasikeis.

N.Ceausescu, skatinamas gerų Vakarų lyderių atsiliepimų, pateisins visos valdžios uzurpavimą ir pašalins bet kokį opozicijos judėjimą.

Nelaimės pradžia

Metams bėgant, Bukarešto "užsispyrėlis" pamatė save, valdantį ne pripažintą tarptautiniu mastu šalį, kuri gaudavo išorės paskolą plėtrai, o šalį, kuri grimzdo į vis gilesnę krizę tiek politiniu, tiek ekonominiu aspektu. Be ekonominės katastrofos, kurią gyventojai giliai jautė dėl juos slegiančio stygiaus, bėgant metams sustiprėjo naujo diktatoriaus asmenybės kultas.

Nerealiai perdėti greitos šalies industrializacijos planai, kuriuos puoselėjo N.Ceausescu, patiria fiasko. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 9-ojo pradžioje pasekmės buvo karčios: pramonė negalėjo dirbti visu pajėgumu, nes trūko žaliavos - naftos chemijos produktų, be to, slėgė daugiau negu 10 mlrd. dolerių skola, sukaupta per laikotarpį, kai Rumunijos valstybė naudojo užsienio paskolas, skirtas industrializacijai. Apgailėtina šalies finansinė padėtis privertė N.Ceausescu imtis ekstremalių ir tuo pat metu nesėkmingų priemonių: jis atsisakė užsienio paskolų ir pradėjo totalinį skolų grąžinimą.

Griovimai

Kuo labiau N.Ceausescu siekė įgyvendinti savo grandiozinius šalies plėtros projektus, tuo smarkiau buvo griaunama. Seni Rumunijos paveldo pastatai buvo sunaikinti per naktį, nes jų vietoje buvo suprojektuoti geto tipo darbininkų rajonai arba įvairios milžiniškos konstrukcijos. Be miestų, ypač Bukarešto griovimo, N.Ceausescu asmeniškai apsiėmė koncentruoti kaimus.

Nugriauti ir sunaikinti tūkstančiai kaimų visuose šalies regionuose. Vietoj jų buvo suprojektuoti maži liūdni miesteliai, kuriuose nebuvo nei kanalizacijos, nei dujų. Iki 1990 metų iš 2 705 kaimo bendruomenių liko tik 900, o iš 13 123 kaimų centralizuotoje Rumunijoje beliko tik 5-6 tūkstančiai.

Kultūrinė revoliucija

Nuo 1971 metų N.Ceausescu skatina bendro kultūros atskyrimo veiksmus. Tai metai, kai jis, grįžęs iš Kinijos ir Šiaurės Korėjos, įkvėptas Azijos šalių patirties, paskelbė mini kultūrinę revoliuciją. Organizuojami gigantiški pasirodymai stadionuose ir viešose vietose, per kuriuos garbinama tik šalies prezidento pora ir partija, propaguojamas komunistinės visuomenės "naujasis žmogus".

Žvelgiant į Vakarus

N.Ceausescu siekė palaikyti glaudžius santykius su Vakarais ne tik tam, kad pademonstruotų savo nepriklausomybę nuo Maskvos, bet ir tam, kad gautų ekonominę naudą. "Jis nori turėti priėjimą prie Vakarų technologijų ir kreditų. Ragina Vakarus investuoti Rumunijoje, matydamas juose pasitikėjimo patvirtinimą ateičiai", - pažymi JAV ekspertai. N.Ceausescu pastangos įsiteiki Vakarų Europai yra gerai žinomos. Tik per pirmąjį 1972 metų pusmetį jis lankėsi Italijoje ir Vakarų Vokietijoje. Vizitų į Vakarus metu N.Ceausescu prašė savo šeimininkų prisidėti prie jo parašytos deklaracijos. Joje buvo išdėstyta dešimt "iškilmingų principų", kurie reguliuoja santykius tarp valstybių. Štai kokie buvo vadinamojo N.Ceausescu dekalogo punktai: 1. Neatskiriama visų tautų teisė spręsti savo likimą;

2. Šventa kiekvienos valstybės teisė į laisvę, savo šalies nepriklausomybę ir suverenitetą;

3. Valstybių lygybė ekonominiu ir politiniu aspektu;

4. Kiekvienos valstybės teisė dalyvauti kaip lygiai tarptautiniuose ginčuose;

5. Nesikišimas, nepaisant preteksto, į kitų valstybių vidaus ir užsienio reikalus;

6. Gerbti valstybės sienų neliečiamybę ir jos teritorinį vientisumą;

7. Įpareigoti valstybes susilaikyti nuo prievartos kariniuose, politiniuose ir ekonominiuose tarptautiniuose santykiuose;

8. Įpareigoti valstybes susilaikyti bet kokiomis sąlygomis nuo grasinimų panaudoti jėgą;

9. Tarpvalstybinių ginčų sprendimas taikiomis priemonėmis;

10. Atsisakyti grasinimų arba jėgos panaudojimo prieš kitą valstybę.

Ryšiai su JAV

Amerikos ir Rumunijos santykiai vaidino svarbų vaidmenį N.Ceausescu strategijoje: "Norėdamas palaikyti geresnius santykius su Vašingtonu, N.Ceausescu reikalavo pagerinti prekybos ir pramonės bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityse. Jis palaikė asmeninius ryšius su prezidentais Lyndonu Johnsonu ir Richardu Nixonu. 1973 metų pradžioje Rumunija tapo pirmąja Varšuvos pakto šalimi, kuri nupirko amerikietiškų komercinių lėktuvų, pasirašiusi trijų "Boeing 707" tipo orlaivių pirkimo sutartį." Šis atsivėrimas Vakarams, be jokios abejonės, suerzino Sovietų Sąjungą.

Užsienio politika

N.Ceausescu užsienio politika ČŽV buvo vertinama kaip "paniekos ir įsiteikimo mišinys", siekiant išlaikyti ir net padidinti savo nepriklausomybę nuo Maskvos.

Tačiau Rumunija negalėjo atsikratyti karinės ir ekonominės Sovietų Sąjungos įtakos: "N.Ceausescu pranašumas yra jo gebėjimas turėti iniciatyvos užsienio politikoje tuo metu, kai sovietai rodo ribotą toleranciją. Nepaprastai stengdamasis kaip nors nesunervinti Maskvos, jis subalansuoja savo panieką sovietų režimui aukojimais."

Pusiausvyra

N.Ceausescu vizitas 1971 metais Kinijoje buvo gana įžūlus Maskvos atžvilgiu, bet jis užglaistė Maskvos rūstybę ekonominiais kompromisais. Panašiai 1973 metais, po to, kai išreiškė savo nepriklausomybę nuo Maskvos Vienoje ir Helsinkyje, N.Ceausescu parodė susitaikymo gestą, pritardamas SSRS gynybos ministro vizitui į Bukareštą. Tai buvo pirmas kartas po SSRS invazijos į Čekoslovakiją, kai SSRS gynybos ministras buvo priimtas Bukarešte.

Tokie išimtiniai poelgiai nesutrukdė Rumunijai turėti ryšių ne tik su visomis komunistinėmis šalimis, tarp jų - SSRS, Kinija, Jugoslavija ir net Albanija, bet taip pat ir su Vakarų Europos partijų lyderiais. "Valdant N.Ceausescu, vyriausybė sustiprino savo ryšius su Vakarų Europa ir bandė prilygti neutralioms valstybėms. Rumunija yra vienintelė Rytų Europos tauta, kuri palaiko diplomatinius santykius tiek su Izraeliu, tiek ir su jo konkurentais iš arabų pasaulio", - daro išvadas CŽV.

N.Ceausescu ir sovietai

"N.Ceausescu liguistai bijo Europos padalijimo į dvi dominuojančių supervalstybių įtakos sferas. Kitaip Bukareštas pasiduotų Kremliaus spaudimui ir neturėtų ryšių su Vakarais", - pabrėžiama dokumente. Tačiau N.Ceausescu pastangos priešinantis šiai baimei pasiekė Maskvos ausis.

Nesutarimai tarp Maskvos ir Bukarešto paaštrėjo, ypač 1973 metų liepą, Krymo aukščiausio lygio susitikimo metu. JAV tarnybų analitikai, tarp kita ko, pažymi, kad "tie du režimai nesusitarė dėl sienų. Maskva skatino sienų neliečiamumą, o Bukareštas ragino priimti formulę, kuri neleistų naudoti jėgos keičiant sienas, bet paliktų atvirą koregavimo galimybę ateityje tarpusavio susitarimu. Tokiu būdu Rumunija norėjo išvengti nuolatinio savo pretenzijų atmetimo dėl Basarabijos ir Šiaurės Bukovinos, kurios dabar yra SSRS dalis".

Artimieji Rytai

Pasak amerikiečių ekspertų, N.Ceausescu stilius buvo "lengviausiai atpažįstamas politikoje, kurią jis vykdė Artimuosiuose Rytuose". Rumunija buvo vienintelė Varšuvos pakto šalis, kuri turėjo diplomatinius santykius tiek su Izraeliu, tiek ir su didžiausiomis arabų tautomis.

"Paskutinis karas Artimuosiuose Rytuose nepakeitė N.Ceausescu įsitikinimo tęsti šią politiką. Sovietų pozicija, pagal kurią Izraelis turi būti kaltinamas, Bukarešte buvo atmesta. Be to, N.Ceausescu net pasiūlė šiek tiek naivų taikos planą tarp arabų ir žydų. Jis paragino abi šalis susitaikyti Bukarešte. Izraelio užsienio reikalų ministras Abba Ebanas atvyko. Arabų atstovai - ne", - patikslina CŽV. Tačiau ši iniciatyva atitolino ir izoliavo N.Ceausescu nuo Varšuvos pakto šalių, o sovietų ir rumunų santykiai paaštrėjo. Vašingtono analitikai parodė, kad finale N.Ceausescu neutraliteto pozicija neatnešė jam daug naudos: "Iš Izraelio jis neturėjo pernelyg daug naudos, kai kurios arabų šalys nutraukė ryšius su Rumunija, o kitos net įvedė embargą."

Tito pamokos

"N.Ceausescu stebėjo, kaip vykdo politiką jo kaimynas Jugoslavijos prezidentas Josipas Broz Tito, ir mokėsi, tačiau jis sukaupė patirties ir pritaikė ją prie savo stiliaus. Rumunijos ir Jugoslavijos bendradarbiavimas prasidėjo dar prieš 1968 metus, tačiau šie du lyderiai suartėjo, kai sovietai okupavo Čekoslovakiją", -teigia JAV ekspertai. Pasak jų, N.Ceausescu ir J.Broz Tito buvo nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus šalininkai. Juos vienijo baimė prieš sovietų hegemoniją Rytų Europoje, bet jie turėjo ir savo principą, kad kiekviena komunistų partija, kiekviena tauta yra ne tik lygios, bet ir pačios sau šeimininkės.

Tačiau N.Ceausescu žinojo, kad jo judėjimo laisvė yra mažesnė nei Jugoslavijos lyderio. Beveik 1400 kilometrų siena su Sovietų Sąjunga buvo pakankama, kad būtų galima griežtai kontroliuoti Bukarešto veiklą. "Rumunija vis dar yra sovietinės ekonominės ir gynybos sistemos dalis Rytų Europoje. Tačiau N.Ceausescu pasimokė iš J.Broz Tito, kaip pristatyti savo šalį tarptautiniuose forumuose, ir parodė, kiek toli galima nueiti nesukeliant stiprios sovietų reakcijos", - teigė CŽV.

Kariuomenių bendradarbiavimas

N.Ceausescu bendradarbiavo su Jugoslavija: "Bukareštas ir Belgradas turėjo viršgarsinių karo lėktuvų gamybos planą. Yra informacijos ir apie susitarimą dėl bendros povandeninio laivo statybos. Dažni kontaktai tarp dviejų šalių užsienio reikalų ministrų po sovietų invazijos į Čekoslovakiją rodo, kad vyko apsikeitimas slapta informacija. Naujas gynybos įstatymas, priimtas Rumunijoje, - kitas pavyzdys, kad N.Ceausecu norėjo skolintis patirties iš Jugoslavijos. Įstatymas, priimtas 1971 metais, karo atveju nustato visų suaugusiųjų - vyrų ir moterų - mobilizaciją."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"