TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mūsų revoliucija

2009 09 16 0:00
I.Iliescu vizitas Lietuvoje 2001 metais. V.Adamkus ir I.Iliescu yra geri bičiuliai.

Tęsinys. Pradžia 2009 m. rugpjūčio 3, 4, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 17, 18, 19, 20, 24, 25, 26, 27, 31, rugsėjo 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 14, 15 d. "Aš netikiu, kad šioje knygoje rasime tiesą"

Šis teiginys priklauso politologui Vladimirui Tismaneanu, kuris davė interviu laikraščiui "Jurnalul National" apie prieštaravimus, išdėstytus jo knygoje "Didysis sukrėtimas vieno trumpo amžiaus pabaigoje".

Neseniai išleistoje knygoje "Didysis sukrėtimas vieno trumpo amžiaus pabaigoje", Iono Iliescu dialogas su V.Tismaneanu sukėlė prieštaringų nuomonių. Politologas V.Tismaneanu žinomas dėl savo kairiųjų įsitikinimų ir įtariamas, sudaręs "separatistinę taikos sutartį su postkomunistiniu režimu". 2002 metais už liberalių idėjų sklaidą jis buvo apdovanotas "Iono Bratianu" premija. Tačiau V.Tismaneanu aiškina, kad knyga - tai tik kvietimas dialogui, o ne bandymas propaguoti prezidentą I.Iliescu.

- Kaip jūs manote, kodėl jūsų dialogas su I.Iliescu sukėlė tiek daug ginčų?

Vladimiras Tismaneanu:- Aš mačiau, kad atsirado tam tikra reakcija į šį dialogą. Mačiau redakcinį jūsų laikraščio redaktoriaus straipsnį, taip pat skaičiau Radu Calin Kristea straipsnį laikraštyje "Ziua" ("Diena"), po to Iono Bogdano Lefterio straipsnį "Kultūros apžvalgoje", įvairiausių straipsnių "Evenimentul zilei" ("Dienos įvykiai") ir "Cotidianul". Dar buvo vienas straipsnis, kuris kaltino tuos žmones, kurie neturėjo nieko bendra nei su mano knyga, nei su manimi.

Tai vieno autoriaus (Tomo Gallagherio) iš Didžiosios Britanijos nepakantumo proveržis. Kam reikėjo sukelti tokius išpuolius? Kadangi kalbama apie dokumentinę knygą, o I.Iliescu dar yra Rumunijos aukščiausio lygio politinis veikėjas, asmenybė, kuri sukelia ginčus, kuri turi ir turėjo politinių oponentų.

Aš nesu pono I.Iliescu politinis oponentas, esu vienas iš jo kritikų, tarp kurių yra didelis skirtumas. Aš esu ir buvau FSN (Socialinio dialogo grupė), ir įvairių jos pasekėjų kritikas, aš nedarau politikos dabartinėje Rumunijoje. Mano požiūriai kultūriniu ir ideologiniu aspektu artimi liberalų politikai. Aš buvau apdovanotas PNL "Iono Bratianu" premija.

Sutarties suma, kurią aš pasirašiau su Enciklopedijų leidykla, penkeriems metams šios knygos leidybai, yra, jei aš neklystu, apie 15 ar 16 mln. lėjų. Pagalvokite, ką tai reiškia palyginti su JAV universiteto profesoriaus alga?

- Bet ar iš šios knygos galima suprasti, kad jūs esate prezidento I.Iliescu kritikas?

- Manau, kad taip. Dukart knygoje sakau, kad aš nesuprantu, kodėl reikėjo imtis ypatingų konstitucinių veiksmų sprendžiant įvykį su angliakasiais. Trumpiau sakant, nemanau, kad turėjau rašyti esė. Mano pozicija lieka nepakitusi. 1990 metų birželio 13-15 dienomis, kad ir kaip būtų susiklostę įvykiai, kalnakasių buvimas Bukarešte buvo nepateisinamas. Ponas I.Iliescu laikosi savo pozicijos.

Aš aiškiai sakau ponui I.Iliescu, kad 1999 metų kovo mėnesį jis ir jo vadovaujama partija turėjo abejonių dėl JAV karinių veiksmų Kosove ir aiškiai pabrėžiu, kad Rumunija 2004 metais nebūtų įstojusi į NATO, jeigu nebūtų egzistavusi Emilio Constantinescu administracijos užsienio politika.

Ši politika, remianti karinius veiksmus Kosove, nebuvo palaikyta pono I.Iliescu ir jo frakcijos. Ši politika turėjo lemiamą vaidmenį santykiams su Šiaurės Atlanto aljansu. Kitos abejonės: aiškiai klausiu pono I.Iliescu, kaip jis mato korupcijos problemą - iš visko, ką jis pasakė, problema lieka atvira. Kita problema: monarchijos klausimas. Aš aiškiai pasakiau ponui I.Iliescu, kad tikiu konstituciniu Rumunijos valstybės tęstinumu ir klausiu, kodėl 1990 metų pradžioje karalius Mihai turėjo būti išsiųstas iš šalies. Šį kartą ponas I.Iliescu sutiko, kad tai buvo klaida.

Bet norėtųsi, kad ši knyga būtų knyga-dokumentas, o ne kaltinimo byla.

"Tai ne pagyrimai prezidentui I.Iliescu"

- Jūs buvote kaltinamas, kad ši knyga šlovina I.Iliescu. Kaip knygoje šlovinimas prezidentas I.Iliescu?

- Tik tas, kuris gerai neišmano XX amžiaus istorijos, gali manyti, kad tai prezidento I.Iliescu šlovinimas. Daugiausia tai bandymas suprasti marksistinį ideologą, kuris susiformavo 50-jų metų pradžioje Sovietų Sąjungoje kaip inžinierius. Atėjęs iš komunistinės šeimos, palaipsniui perėjo per taip vadinamą "politinį mokslą demokratijos rėmuose", 1996-2000 metų laikotarpį išgyveno būdamas opozicijoje ir priėjo prie įsitikinimų, kurių 1990-ųjų pradžioje jis dar neturėjo - kad politinis pliuralizmas yra pageidautinas bet kokiai autoritarizmo formai. Tai vienintelis pataikavimas, kurį aš galėčiau pareikšti. Tai politinis vystymasis. Visi pasikeitė ir tai tik tam tikros faktinės pozicijos pripažinimas.

- Jūs kalbėjote apie knyga, kad tai "žingsnis tiesos link". Koks yra tas žingsnis, turint galvoje, kad I.Iliescu prisilaiko tos pačios hipotezės dėl pastarųjų svarbių įvykių Rumunijos istorijoje - revoliucijos, kalnakasių žygių? Jo pozicija iš esmės nepasikeitė...

- Ir negali pasikeisti, nes tai yra jo - I.Iliescu - vizija apie save ir apie istoriją.

Tai žingsniai tiesos link, nes tiesa yra subjektyvios perspektyvos rezultatas. Tai I.Iliescu subjektyvumas, kuris čia pasireiškė. Manau jis pripažįsta tą faktą, kad 1990 metų pradžioje įvyko klaidingas nesuderinamumo suvokimas - tarp jėgų, kurios pasipriešino permainoms, vykusioms po 1989 gruodžio ir opozicijos jėgų. Manau, I.Iliesku pradeda pripažinti, kad kažkada per daug griežtai pasisakė prieš opoziciją. Jis jau nebe taip žiūri į opoziciją, tai ir yra žingsnis tiesos link.

Nebemato opozicijos idėjos ir opozicinės partijos idėjos, kaip kažko tokio, kas neišvengiamai griauna demokratinę erdvę. Manau, kad tai yra žingsniai tiesos link, tačiau jokių būdu nemanau, kad šioje knygoje mes rasime Tiesą. Manau, kad I.Iliescu yra savo biografijos ir vizijos apie save kalinys. Viską, ką aš galėjau padaryti, tai išgauti kuo daugiau informacijos pasinaudojęs dialogu su šia politine asmenybe.

Tarp senojo režimo žlugimo ir rekonstrukcijos

- Kalbėjote, kad 1990 metais per pirmąjį susitikimą su I.Iliescu, jis pateikė oficialią revoliucijos versiją. Ar tai, ką jis teigia dabar, skiriasi nuo to, ką sakė tuomet?

- Mūsų diskusija 1990 metais truko apie 10 minučių. Tai buvo prieš prasidedant neramumams Targu- Mures. Manau, kad knygoje nauja yra tik I.Iliescu ir Nicolae Ceausescu režimo santykiai 1980 metų pabaigoje. Kita vertus, ponas I.Iliescu laikosi pozicijos, kad Rumunijoje įvyko revoliucija. Ir aš manau, kad Rumunijoje įvyko revoliucija, ir dar manau, kad Rumunijoje vyko ir nomenklatūros persigrupavimas. Įvyko ir rekonstrukcijos bandymas, šios revoliucijos ir seno režimo žlugimo fone. Aš matau I.Iliescu vaidmenį kryžkelėje, tarp senojo režimo žlugimo ir atkūrimo, bandymų, kurie vyko žlugusios Komunistų partijos viduje. Tai buvo dvi dienos, kai nomenklatūra bandė RKP viduje persigrupuoti. Knygoje aš jo klausiu, ar jis dėl nieko neapgailestauja.

Yra keletas momentų, kai jis atsiriboja nuo savo kaip politiko- valstybininko posto, įsitikinęs savo istoriniu vaidmeniu, tampa reliatyviai sentimentalus ir sako: "Galbūt"... Galbūt būtų geriau, jeigu..." Šie žodžiai "galbūt" - tai žingsnių tiesos link pradžia.

- Ar prezidentas jus įtikino?

- Aš ne kartą išreiškiau savo poziciją apie tai, kas vyko Rumunijoje. Nemanau, kad dėl mūsų dialogo jis iš esmės pakeitė savo įsitikinimus apie revoliuciją, pliuralizmą, šiuolaikinę istoriją. Aš nemanau, kad jis norėjo mane įtikinti. Manau, kad dėl istorijos norėjo labai aiškiai išreikšti savo poziciją, tokią, kokią jis ją mato, per dialogą su šio laikotarpio kritiku. Aš noriu būti sąžiningas kritikas. Tokios buvo dialogo sąlygos.

"Esu arčiau GDS, nei I.Iliescu"

- Kiekvienas likote su savo skirtinga nuomone dėl FSN (Socialinio dialogo grupė) transformavimo į politinę partiją ir dėl birželio 13-15 dienų įvykių. Kokie tai skirtumai?

- Sutinku, kad tai, kas vyko 1989 metų gruodžio 22 dieną, Rumunijoje buvo revoliucija, kuri vėliau, mano požiūriu, buvo iššvaistyta. Pono I.Iliescu požiūriu ji buvo išgelbėta. Manau, kad buvo ilgas delsimo laikotarpis, buvo prarasta daug laiko. Manau, kad birželio 13-15 dienų įvykiams nėra pateisinimo. Negalima pateisinti angliakasių atėjimo. Nesvarbu, kad vyriausybė ir prezidentūra tuo metu buvo apimtos panikos. Egzistavo konstitucinės priemonės. Niekas negali pateisinti tų dienų angliakasių barbarizmo. Tai, manau, buvo visai nepalanku šaliai. Ir turėjo labai rimtų pasekmių santykiams su Vakarais ir pirmiausia su JAV. Šiuo klausimu aš asmeniškai nepakeičiau savo nuomonės. Tai, kas tuo metu įvyko, buvo labai žiauri reakcija nepriklausomos spaudos, pilietinės visuomenės ir opozicinių politinių partijų atžvilgiu. Niekuo negalima pateisinti laikraščių redakcijų ir leidyklų užpuolimo Laisvosios spaudos rūmuose. Dėl to aš esu arčiau Socialinio dialogo grupės nuomonės, nei linkęs tikėti pono I.Iliescu siūlytai interpretacijai.

"Tikiuosi, kad mano reputacija liks nepakitusi"

- Jūs esate liberalių pažiūrų žmogus, bent taip save pristatote. Ar jūsų reputacija nukentės dėl šio dialogo knygoje?

- To turėčiau paklausti aš.

- Ar nebijote, kad jūsų kaip liberalo reputacija nukentės?

- Aš labai abejoju. Manau, kad tie, kurie sąžiningai perskaitys šią knygą, pamatys, kad jos tikslas yra palikti istorijai tiek, kiek įmanoma iš diskusijos tarp politologo ir politiko, kuris suvaidino svarbų vaidmenį Rumunijai perėjus į šių dienų realijas: dabar ji NATO narė ir šalis kandidatė į Europos Sąjungą. Yra dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Mano tikslas buvo dialogas. Neturėjau tikslo kaip nors paremti pono I.Iliescu politines pozicijas arba jas propaguoti. Vienintelis tikslas, kurio aš siekiau, - tai geriau suprasti šiuolaikinės Rumunijos istoriją: 1930-ųjų, 1940-ųjų, 1950-ųjų ir kiek vėlesnių metų, kaip buvo prieita prie N.Ceausescu režimo, kokia yra komunizmo prigimtis Rumunijoje ir pasaulyje, koks yra socialdemokratų pasirinkimas Rumunijoje, kaip suformulavo I.Iliescu - neginčijamas Rumunijos kairiųjų lyderis.

Tai nereiškia, kad norėčiau eiti šia kryptimi. Šios knygos tikslas - tiesiog pasikalbėti apie dabartinį pasaulį, apie komunizmo žlugimą, apie pokomunizmo dilemą. Kadangi aš nekandidatuoju į parlamentą, į akademiją ar kokiam apdovanojimui, tikiuosi, mano reputacija liks tokia, kokia buvo iki šiol, nesvarbu kokia - gera ar bloga.

- Jūs bendradarbiausite su mūsų "Jurnalul National". Kodėl priėmėte šį pasiūlymą publikuotis?

- Todėl, kad man visada patiko iššūkiai ir aš labai vertinu Marijų Tucą. Aš perskaičiau jo redakcinius straipsnius ir turiu prisipažinti, kad nežinau, ar tai aš išreklamavau poną I.Iliescu, manau, kad ne, bet žinau, kad M.Tuca straipsniai ir tai, kad jis užleido man savo vietą šeštadienio numerio antrajame puslapyje, mane tikrai išreklamavo.

- Jūs rašysite tik politiniais klausimais?

- Ne. Aš niekuomet neapsiribojau tik politika, kai dirbau "Laisvės" radijo stočiai, "Amerikos balsui" ar BBC. Mano stilius yra rašyti apie kultūrinius pokomunistinius prieštaravimus, apie pasaulio, kuriame gyvename, dilemas. Tai buvo straipsniai, rašyti Vašingtone. Skaitytojai nori žinoti ne tik apie politines problemas. Norėčiau rašyti apie svarbias šiuolaikinio pasaulio problemas, tokias kaip globalizacija, pilietinė visuomenė. Todėl noriu pridurti ir pasakyti apie dar vieną skirtumą tarp manęs ir I.Iliescu. Komunizmo žlugimą 1980 metais aš aiškinu per pilietinės visuomenės prigimtį ir vystymąsi, ir manau, kad pilietinės visuomenės subjekto I.Iliescu nesuprasto taip, kaip tai padarė Vaclavas Havelas ir Lechas Walęsa.

Vladimiras Tismaneanu gimė 1951 metų liepos 4 dieną Brasove, kairiųjų pažiūrų žydų intelektualų šeimoje. 1970 metais įstojo į Bukarešto universiteto filosofijos fakultetą, Sociologijos specialybę. Universitetą baigė būdamas kurso seniūnas. Išvykęs į JAV, nuo 1983 iki 1990 metų dirbo Filadelfijos institute (kur jam globojant išėjo žurnalas "Agora", redaktorius Dorinas Tudoranas). 1985-1990 metais dėstė Pensilvanijos universitete, o nuo 1990 metų rugpjūčio tapo Merilendo universiteto profesoriumi. Tuo laikotarpiu jis parašė daugybę knygų, tarp jų neseniai išleista "Stalinism for All Seasons: A Political History of Romanian Communism" ("Stalinizmas visiems laikams: politinė Rumunijos komunizmo istorija").

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"