TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mūsų revoliucija

2009 10 21 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Tęsinys. Pradžia 2009 m. rugpjūčio 3, 4, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 17, 18, 19, 20, 24, 25, 26, 27, 31, rugsėjo 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 14, 15, 16, spalio 20 d. I.M.Pacepa apie KGB atgimimą

Nors komunizmas Rusijoje žlugo, tūkstančiai buvusių sovietų nomenklatūros ir KGB pareigūnų užima vadovaujančius postus šiandienėje Rusijoje. Buvęs Rumunijos žvalgybos viršininkas Ionas Mihai Pacepa, kuris pabėgo į Vakarus, pasakoja apie "KGB atgimimą".

Buvęs Rumunijos "Securitate" generolas pasistengė, kad jo balsas vėl būtų išgirstas per diskusiją, kurią internete organizavo "Frontpage Magazin". Diskusijos tema buvo "KGB atgimimas", o "Frontpage Magazin" svečiai turėjo galimybę prisistatyti visam pasauliui. Diskusijoje dalyvavo du buvę agentai žvalgai, kurie šaltojo karo metu buvo priešingose pozicijose, ir vienas žymus rusų disidentas.

Taip pat dalyvavo vienas žvalgų viršininkų I.M.Pacepa, kitas buvęs CŽV (1993-1995) viršininkas James Woolsey ir buvęs sovietų disidentas Vladimiras Bukovskis, kuris praleido 12 metų sovietų kalėjimuose, nes kovojo už laisvę. I.M.Pacepa niekada viešai nediskutavo su buvusiu CŽV vadovu, taip teigia "Frontpage" vadovas Jamie Glazovas.

Nematomi

Diskusija vyko ne prie apskritojo stalo, o internete, todėl pašnekovai negalėjo matyti vienas kito. Tai sužinojau iš vieno diskusijų dalyvio. Kita vertus, būtų įdomu pamatyti, kaip dabar atrodo buvęs generolas I.M.Pacepa, kuris pabėgo iš Rumunijos 1978 metais, be to, buvo kalbama, jog generolas keturis kartus keitė veidą bijodamas, kad JAV jo neaptiktų "Securitate", nors I.M.Pacepa ir turėjo amerikiečių apsaugą.

Priešakyje buvo slaptoji policija

Po diskusijos pašnekovai padarė išvadą, kad šiandienėje Rusijoje ne tik atgimsta KGB, bet ir visa tauta iš naujo išgyvena kagėbizacijos procesą, nes grįžta buvusioji slaptoji policija. Anot pašnekovų, kaip stipriausias argumentas yra faktas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stiprina šalies kontrolę, į prezidento administraciją skirdamas daugelį buvusių KGB karininkų. Vyriausybės vadovu paskirtas Michailas Fradkovas, buvęs KGB darbuotojas. Be to, Rusijos žiniasklaida vis dažniau praktikuoja savicenzūrą, o politiniai oponentai patiria prievartą ir baimę. Pagal I.M.Pacepą, V. Putinas prieš tapdamas Rusijos prezidentu vadovavo visai "gosbezopasnost" (valstybės saugumui), o jo buvę KGB kolegos užima apie 50 proc. aukščiausių valdžios postų.

Nusikaltėliai laisvėje

Nuo 1989 metų gruodžio 21-osios popietės iki 22 dienos ryto Bukarešte buvo nužudyti 48 žmonės ir 604 sužeisti. Šio nusikaltimo vykdytojai nebuvo surasti net po 15 metų. Pasitelkęs liudytojus ir nukentėjusiuosius "Jurnalul National" mėgins atsakyti į klausimą, kankinantį visus rumunus: "Kas šaudė į mus gruodžio 21-22 dienomis?" Ir paprašys prokuratūros atnaujinti tyrimą.

48 žuvusieji, 604 sužeisti. Vykdytojai: nežinomi.

1989 metų gruodžio 21-22 dienos - paskutinės Nicolae Ceausescu "aukso amžiaus" valandos. Baisios valandos, per šį laiką Bukareštas sumokėjo kruviną duoklę: 48 žuvusieji, 604 sužeisti. Buvę milicijos ir "Securitate" vadai ginasi niekada nešaudę į gyventojus. Tačiau kas tai padarė, kodėl ligoninės ir kapinės buvo pilnos revoliucijos didvyrių, nukankintų per tas dvi dienas? Kalbama apie 652 nekaltas aukas, tačiau teisėsaugininkai vis dar negali įvykdyti teisingumo. "Jurnalul National" prašo prokuratūros atnaujinti bylas dėl žuvusiųjų ir sužeistųjų Bukarešte 1989 metų gruodžio 21-22 dienomis ir nustatyti tuos, kurie vykdydami įsakymą arba savo iniciatyva šaudė į žmones.

Netrukus į keistą mitingą, kuris suorganizuotas N.Ceausescu erai pasibaigus, Bukarešto centre susirinko daugybė žmonių, jie būriavosi Cismigiu, CCA, Universiteto ir Rumunijos aikštėse. Protestuotojai skandavo šūkius, nukreiptus prieš N.Ceausescu ir komunizmą. Buvo užregistruota vandalizmo atvejų, daužyti langai.

Iš pradžių tvarkos palaikymo pajėgos elgėsi gana santūriai. Tačiau praėjus keletui valandų valdžia pradėjo siųsti įvairius dalinius į karštus sostinės rajonus. Temstant tvarkos palaikymo pajėgų santūrumas dingo. Vis dažniau buvo girdėti šaunamųjų ginklų salvių, jos vis dažnėjo. Paskui atsirado ir aukų.

Oficialūs tyrimai

Pirmoji oficiali revoliucijos byla buvo iškelta netrukus po Ceausescu poros pabėgimo. Tai garsioji byla Nr. 1/P/1990, joje buvo greitai priimtas sprendimas įvykdyti mirties nuosprendį ir egzekuciją Ceausescu porai, Nekenčiamajam ir Piktajai, kaip tuomet jie buvo vadinami.

Buvo iškeltos dar kelios bylos, kuriose šalies pareigūnai, partijos ir valstybės aukšto rango vadovai, taip pat keli generolai buvo tardomi, teisiami ir nuteisti už pagalbą bei tarpininkavimą vykdant genocidą arba organizuojant nužudymą sunkiomis aplinkybėmis.

Visi jie buvo kaltinami tik tuo, kad eidami tam tikras pareigas pritarė kruvinam susidorojimui su demonstrantais. Tik vienas iš jų buvo apkaltintas pats šaudęs į Bukarešto demonstrantus, tai buvo generolas leitenantas Andruta Ceausescu. Dauguma šių bylų "pagrindinių veikėjų" buvo nuteisti kalėti. Tačiau jie už grotų praleido šiek tiek mažiau laiko, nei buvo nurodyta nuosprendyje, minėti asmenys buvo išlaisvinti dėl įvairių priežasčių.

Tik 1995 metais tyrėjai prisiminė milicininką Gheoghe Rodeanu, kuris buvo nuteistas 5 metams už vieno demonstranto sužeidimą. Buvo dar viena kareivio Nicolae Cismaru byla, jis buvo suimtas už septynių demonstrantų nužudymą ir penkių sužeidimą. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad minėtas asmuo yra nekaltas, nes tuo metu, kai šis kareivis vairavo sunkvežimį, jam į galvą pataikė demonstrantų sviestas akmuo ir jis nebepajėgė suvaldyti mašinos. Tačiau nė vienoje iš šių bylų nebuvo atkreiptas dėmesys į tuos, kurie įsakė šaudyti į minią arba patys šaudė į revoliucionierius.

Šimto tomų byla

Dešimtajame dešimtmetyje tyrėjai sugebėjo užbaigti nemažai bylų, susijusių su revoliucija. Daugeliu atvejų pavyko atkurti teisingumą ir dauguma tų, kurie šaudė (arba tiesiogiai įsakė tai daryti), buvo nuteisti. Tačiau visos minėtos bylos turi bendrą bruožą: buvo ginami tik tie asmenys, kurie nukentėjo pabėgus Ceausescu porai - pradedant gruodžio 22 dienos popiete ir iki metų pabaigos.

Nė viena byla nebuvo iškelta dėl žuvusiųjų Bukarešte gruodžio 21-22 dienomis. Tai nereiškia, kad nebuvo tiriamos tuo metu Bukarešte vykdytų demonstrantų represijos. Tai reiškia tik tai, kad nepavyko rasti jokių kaltininkų, kurie nužudė 48 žmones ir 604 sužeidė. Tuo metu prokurorų atliktas nusikaltimo tyrimas buvo galutinai aprašytas byloje Nr. 97/P/1990.

Tai didelės apimties byla, ją susidaro šimtas atskirų tomų, juose analizuojami įvairiausi to laikotarpio aspektai. Šimtas tomų, pilnų mirties liudijimų, medicininių dokumentų, piešinių ir daugybė liudytojų parodymų. Tačiau atlikus visą šį milžinišką darbą nepavyko nustatyti nė vieno įtariamojo.

Revoliucijos aukų manifestas

1989 metų gruodžio 21 dieną ir naktį iš 21-osios į 22-ąją N.Ceausescu režimo represinės pajėgos nužudė 48 žmones ir 604 sužeidė 15 metų Rumunijos valstybės teisėsaugos institucijos apsimetinėja neva ieškančios kaltųjų. Jos nustatė vienintelį atpirkimo ožį: milicijos majorą, kuris sužeidė vieną demonstrantą. Tiesa apie revoliucijos "ilgiausios nakties" nusikaltimus paslėpta už šimtų "nežinomų vykdytojų" bylų.

Todėl labai maža tikimybė, kad valdžios institucijos po 15 metų atnaujins gruodžio 21 dieną nužudytų ir sužeistų žmonių bylas;

todėl nužudytųjų šeimos prarado viltį sužinoti kaltųjų vardus, o teisėjai ir politikai užtrenkia prieš juos duris;

nes ten, kur nėra tiesos, nėra teisingumo, Rumunija negali kurti šviesios ateities ant tamsios praeities;

todėl Rumunijos valstybė privalo prisiimti praeities klaidas kaip savo klaidas ir už jas sumokėti.

1989 metų gruodžio 21-ąją nužudytų žmonių giminaičiams ir sužeistiesiems ateina į pagalbą "Jurnalul National" - suteikia nemokamą teisinę pagalbą tiems, kurie nori paduoti į teismą Rumunijos valstybę ir priversti ją sumokėti už savo bejėgiškumą atskleidžiant tiesą apie revoliucijos nusikaltimus. Skeptikams pranešame, kad šis kreipimasis yra teisėtas, būtinas ir įmanomas. Jau esama ir precedento. Viena Timišoaros gyventoja, sužeista snaiperio kulkos, padavė į teismą Rumunijos valstybę, kai teisėjai 10 metų nesugebėjo nustatyti kaltininkų. Pernai auka laimėjo teismo procesą ir gavo reikalaujamą kompensaciją.

Tikimės, kad mūsų kreipimasis pažadins užmigusią teisėjų sąžinę ir sąžinę tų, kurie priima politinius sprendimus. Jie tik prispausti prisimins apie atsakomybę šalies piliečiams. Taigi priverskime juos mokėti, jei neras kaltininkų!

Rumunijos valstybė pralaimėjo A.Palcau

Advokatas Florinas Kovacsas pelnė visų Timišoaros gyventojų pagarbą, kai iškėlė ieškinį Krašto apsaugos ministerijai (KAM) ir privertė ją sumokėti daugiau kaip 700 mln. lėjų Adrianai Palcau, nukentėjusiai per Timišoaros įvykius 1989 metų gruodžio 24-ąją.

Advokatui F.Kovacsui nebuvo lengva teistis su Rumunijos valstybe, bet nieko nėra neįmanoma. Jis sutiko pareikšti ieškinį todėl, kad gerbė moralines ir demokratines vertybes, kurios buvo laimėtos per kruvinas Kalėdas daugiau nei prieš 14 metų...

Pritrenkiantis precedentas

A.Palcau, Timišoaros gyventojos, kuri nuosavame bute buvo sužeista iš snaiperio kovinio ginklo paleistų kulkų, atvejis žinomas visai Rumunijai. 2003 metų rugsėjo 18 dieną Timišoaros apeliaciniam teismui pirmą kartą užteko drąsos pripažinti (sprendimas - galutinis ir nekeičiamas), kad KAM turi sumokėti už savo pavaldinių klaidas, net jei šie vis dar yra nežinomi. Timišoaros teisėjai sutiko, kad kariuomenė kalta dėl to, jog 1989 metų gruodžio 24-ąją buvo sužeista žmonių. Šis precedentas, nors ir suerzino daugelį karininkų, suteikė vilties nukentėjusiesiems per revoliuciją. Tiems, kurie beveik 15 metų laukė tokio sprendimo, tai atvėrė naujas galimybes apskųsti kaltuosius dėl žmonių kančių ir praradimų minėtomis dienomis.

Sunki kova

Advokatas F.Kovacsas teigė, jog tuomet, kai iškėlė ieškinį KAM, jo kolegos buvo įsitikinę, kad tikimybė laimėti yra minimali. "Jie kiekvieną kartą klausdavo, kam man to reikia, kitaip sakant, kam man ši byla, kurioje viskas taip miglota. Visi manė, jog pralaimėsiu, tačiau likimas ir įstatymas buvo palankūs šiai moteriai.

Man atrodo, kad teisėjai, kurie priėmė šį unikalų sprendimą, įrodė savo drąsą ir išmintingumą. Tai buvo precedento neturintis atvejis. Tąkart visi sužinojo, kad KAM, nors ir turėdama įgaliojimus, tomis kruvinomis dienomis nesuvaldė krizės ir todėl yra kalta. Patvirtindama tai ministerija sumokėjo už padarytą klaidą. Bet prieš tai ji pareikalavo antstolių areštuoti vieno Timišoaros dalinio vado tarnybinį namą. Tai buvo nelengva", - pasakojo Timišoaros advokatų kolegijos narys.

Komentarai

F.Kovacsas mano, kad galų gale kas nors turėjo prisiimti atsakomybę už 1989 metų gruodžio įvykius, ypač už tai, kas vyko po 22 dienos, kai tiksliai žinoma, jog visus šaunamuosius ginklus jau kontroliavo kariuomenė. Šis faktas, advokato nuomone, visiškai atitinka "juridinio asmens civilinę atsakomybę". "Turime pagaliau baigti manyti, kad jei nežinome, kas šovė, nežinome ir ką traukti už ausų. Taip nėra. Esame prieš vieną subjektą - juridinį asmenį, kuris veikia per savo padalinius. Kaip kariuomenė per savo karius. 1954 metų dekretas Nr. 31 aiškiai sako, kad neteisėti veiksmai, kuriuos įvykdė padalinys, priverčia reikalauti atsakomybės būtent iš juridinio asmens, jeigu tie veiksmai įvykdyti savo funkcijų vykdymo metu. Deja, iki A.Palcau atvejo visi tam buvo akli", - kalbėjo advokatas.

Stulbinama reakcija

F.Kovacso kova su Rumunijos valstybe nesibaigė A.Palcau laimėjimu teisme. Priešingai, kova su valstybės institucijoms tik prasidėjo. Kai žiniasklaida paskelbė Timišoaros apeliacinio teismo rezoliuciją, į advokatą iškart kreipėsi dar trys asmenys, nukentėję 1989 metų gruodžio 24 dieną. Šį kartą Timišoaros advokatų kolegijos narys iškėlė ieškinį ne tik kariuomenei, bet ir Vidaus reikalų ministerijai (VRM) bei Rumunijos žvalgybos tarnybai.

"Laimė, mums galų gale pavyko gauti 1989 metų gruodžio 26-osios dekretą Nr. 4, kurį išleido NSF. Dekretu patvirtinta, kad Valstybės saugumo departamentas ir kitos VRM struktūros perduodamos KAM pavaldumui. Vadinasi, už tai, kas atsitiko per revoliuciją, turi mokėti ne tik kariuomenė. Tiesa, KAM buvo koordinatorė, bet tegul ir kitos institucijos solidariai moka mano klientams. Šį kartą kiekvienam jų prašėme po 100 mlrd. lėjų", - aiškino advokatas F.Kovacsas.

Nukentėjusieji gali paduoti valstybę į teismą iki šių metų pabaigos.

Jaunas teisės specialistas sako, kad dėl 1989-ųjų įvykių visi jo klientai iki šiol gyvena jausdami baimę, nes nežino, kaip atrodo tas, kuris padarė tiek blogo, paženklino juos visam gyvenimui. F.Kovacsas mano, jog žmonės, kurie nukentėjo nuo revoliucijos, turi gerą šansą prisiteisti iš kaltininkų kompensaciją už jiems padarytą žalą. Tačiau Advokatų kolegijos narys primena, kad ieškinius prieš KAM, VRM ir SRI galima iškelti tik iki šių metų gruodžio, nes pagal Baudžiamąjį kodeksą žmogžudystei, įvykdytai prieš 15 metų, taikomas senaties terminas. Lygiai tiek praėjo po 1989-ųjų gruodžio įvykių...

Revoliucionieriai palaiko "Jurnalul National" iniciatyvą

Asociacija "1989 metų gruodžio 21" buvo įsteigta turint tikslą suvienyti tuos, kurie stovėjo pirmose eilėse 1989-ųjų gruodžio 21-22 dienomis ir išgyveno kruvinas represijas po sukilimo Bukarešte.

Pagal įstatus pagrindinis organizacijos uždavinys: nuolat atkreipti Rumunijos ir užsienio šalių visuomenės dėmesį į skaudžią tiesą, kuri įsirėžė į mūsų sąmonę, priminti apie pasiaukojimą tų, kurie buvo geriausi iš mūsų, - šaltakraujiškai kankinti, nužudyti represinių jėgų (uniformuotų ar be karinės uniformos).

Kol nebus politinės valios, nebus įvykdytas ir teisingumas, nes šiandien Rumunijoje teisėtvarka nėra pakankamai stipri ir nepriklausoma, kad savarankiškai atskleistų tiesą.

Mes palaikome dienraščio "Jurnalul National" iniciatyvą puoselėti tų skaudžių įvykių atminimą ir prisidėti publikuojant naujus nežinomus dokumentus bei parodymus apie nusikaltimus prieš demonstrantus. Taip pat sveikiname "Jurnalul National" iniciatyvą padėti revoliucijos aukų palikuonims ir sužeistiesiems imtis teisėtų veiksmų prieš valstybę, atsakingą tiek už tiesos slėpimą, tiek už atlygį tiems, kurie patyrė represijų.

Mes tikime, jog šie veiksmai išjudins iš mirties taško valdžios struktūras, ir norime priminti, kad Rumunija negali turėti sveikos dabarties ir geros ateities tol, kol netolima praeitis yra gaubiama miglos ir tamsi nuo įtarimų.

Pirmininkas Teodoras Mariesas

Idėja priklauso "Jurnalul National" skaitytojui

Nors teisėsaugos institucijos buvo bejėgės nustatyti 1989 metų gruodžio 21-22 dienų nusikaltimų vykdytojus, Rumunijos valstybė privalo atlyginti žmonėms, nukentėjusiems nuo represijų.

Idėja palaikyti mirusiųjų palikuonis ir tuos, kurie buvo sužeisti per minėtus įvykius, priklauso vienam skaitytojui. Jis atsiuntė redakcijos adresu elektroninį laišką su šiuos pasiūlymus: "Žinoma, kad turėtume vėl grįžti prie klausimo: "21-22, kas į mus šaudė?" Puiku, jog tai pradėjote jūs. Tačiau tik pateikti duomenis žiniasklaidoje ir imtis priemonių, kad tyrimai būtų atnaujinti, man regis, nepakanka. Manau, žuvusiųjų giminaičiai ir sužeistieji, kurie dar yra gyvi, galėtų įsteigti visuomeninę organizaciją, nukreiptą prieš dabartinę valdžią. Tai ji perėmė turto ir įsipareigojimų tęstinumą, nuosavybės ir su gyvybe bei mirtimi susijusius klausimus. Dabartinė valdžia atsakinga už tai, kad teisingumas būtų įvykdytas, nesvarbu, ar valdininkai laikinai eina pareigas, ar ne."

"Securitate" - N.Ceausescu pinigų fabrikas Banalu kalbėti apie nepaprastą finansinių ir ekonominių išteklių svarbą politiniam branduoliui, kuris perėmė valdžią, kai jėgų sistema buvo destabilizuota ir visiškai nekontroliuojama. Istorijoje gausu pavyzdžių, kai tokie branduoliai (ar ideologinės grupės, ar pučistų karinės, ar paprastos sukilėlių pajėgos) turi gausių išteklių arba jų stokoja. Rumunija 1989 metų gruodžio mėnesį, o ypač po kruvinų jo įvykių, buvo ne išimtis.

Preambulė

Iš istorijos žinoma apie praktinę Romos imperatorių patirtį, kai perėmus valdžią nelabai "normaliomis" sąlygomis jų pirmieji politiniai sprendimai turėjo "laimėti žmonių palankumą", kartais pernelyg dažnai pabrėžiant garsiąja formulę "Pane et circensis" ("Duonos ir reginių"). Tai nereiškia, kad šią frazę visada reikia suprasti paraidžiui.

Rumunijos piliečiai dar ir šiandien su nostalgija prisimena "gerovės šoką". Iš tiesų tai, kas vyko po 1989 metų gruodžio, buvo laikina - pagrindiniai Nacionalinio gelbėjimo fronto (FSN) lyderiai taikė tą pačią praktiką iš antikos šaltinių. Akivaizdu, kad pirmosios kategorijos ištekliai turėjo būti panaudoti daug greičiau nei antrosios. Finansų pasaulyje nebūna "stebuklų", todėl reikia atskleisti visas sudedamąsias šios paslapties dalis šiandien, kol jos neapaugo migla.

Iki to laiko, manau, verta pagalvoti apie vieną jautriausių, ypatingų finansinių veiklų, kurią vykdė N.Ceausescu režimas ir kurio operatyvinę struktūrą, nepakitusią nė po revoliucijos, perėmė naujoji Rumunijos valstybė. Ateities tyrinėtojai galėtų prisidėti prie finansinio mechanizmo identifikavimo, nes jis tapo dabartinės naujosios kapitalistų klasės ekonomikos pamatu Rumunijoje. Iki tol siūlau visuomenei atkreipti dėmesį į kai kuriuos "finansinio paveldo" aspektus, 1989 metų gruodžio mėnesį N.Ceausescu netikėtai paliktus naujajai vyriausybei.

Analizuojant problemą būtina atsižvelgti į sudėtingumą, taip pat į ypatingą valiutinės veiklos specifiką ir žiūrėti iš dviejų kampų: (I) techninio-eksploatacinio ir (II) politinio. Ypač reikia atsižvelgti į tarptautinį politinį-ekonominį ir politinį-diplomatinį pritaikymą.

KGB modelis

Ypatingos valiutinės operacijos, sutrumpintai vadinamos AVS, neatsirado N.Ceausescu atėjus į valdžią 1965 metais. Jos buvo paveldėtos iš pirmtako, Rumunijos komunistų diktatoriaus Gheorghe Gheorghiu-Dej, o organizuotos ir atliktos pagal sovietų užsienio žvalgybos tarnybos, kuri yra KGB dalis, ir TSKP CK Administracijos skyriaus (žinomo kaip RKP CK partijos ūkio) modelį.

N.Ceausescu režimo laikotarpiu ši veikla buvo nuolat paįvairinama ir tobulinama naudojant kitų - pradedant sovietų, formos ir taikomų priemonių požiūriu (net ir kitiems tikslams), baigiant svarbiausių Vakarų žvalgybos tarnybų ir okultinių arba kriminalinių, mafijos tipo organizacijų, - patirtį. N.Ceausescu "nuopelnas", jei galima taip pavadinti, buvo tas, kad jis reikalavo iš labai artimų savo bendradarbių, kurie dalyvavo šioje veikloje, pakilti į precedento neturintį lygį, atsižvelgiant į Rumunijos masto tokio pobūdžio veiksmus, ir nuolat tobulinti savo "laimėjimus" pritaikant bet kokią naujovę toje srityje.

Atsižvelgdamas į kompetenciją ir geografinį veiksmų plotą N.Ceausescu nurodė, kad už visas specialias komercines operacijas, atliekamas su socialistinėmis ir komunistinėmis šalimis, turi būti atsakingas partijos ūkis, būtent - Administracijos skyrius, įeinantis į RKP CK sekretoriato struktūrą; jo viršininkas, tiesiogiai atskaitingas N.Ceausescu, buvo RKP CK sekretorius.

Įsakymas Nr. 00320

Pagal normatyvinį aspektą, tipą ir vykdymo struktūrą specialiosios valiutinės operacijos buvo kruopščiai tikrinamos ir tvirtinamos įsakymu Nr. 000320, patikrintu ir patvirtintu asmeniškai valstybės vadovo. Vadovaujantis sistema, reglamentuojančia dokumentų įslaptinimą, įsakymas Nr. 000320 įregistruotas kaip turintis didžiausią slaptumo kategoriją, t. y. "ypatingo slaptumo reikšmės" (kitos kategorijos "slaptai" žymėtos vienu nuliu, o "slaptai, slaptai" - dviem). Su šiuo įsakymu buvo supažindintas labai ribotas skaičius karininkų.

Įdomu atkreipti dėmesį į tam tikro pobūdžio operacijas, kai sudarius oficialius importo ir eksporto į šalį ar į užsienį prekybos kontraktus buvo mokami konfidencialūs komisiniai. Paprastai jie būdavo numatomi atskiruose, ne pagrindiniuose, slaptuose protokoluose.

Daugeliu atvejų, kad nekiltų painiavos su užsienio partneriais, komisiniai mokėti nominaliai gavėjo užsienio prekybos įmonei, kuri sudarė kontraktą, tačiau - dėmesio! - pinigai galėjo būti pervesti tik į vieną iš penkių specialiųjų banko BRCE sąskaitų, kontroliuojamų UM 0.107/AVS.

B.d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"