TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Mūsų revoliucija

2009 10 22 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Pabaiga. Pradžia 2009 m. rugpjūčio 3, 4, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 17, 18, 19, 20, 24, 25, 26, 27, 31, rugsėjo 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 14, 15, 16, spalio 20, 21 d. Kaip "Securitate" ir N.Ceausescu uždirbdavo valiutą

  Kad būtų gauta kuo daugiau ir didesnių konfidencialių komisinių, Rumunijos karininkams bei žvalgybos tinklo nariams teko patirti labai neprofesionalų spaudimą. Galiausiai tai privedė prie užsienio prekybos sektoriaus veiklos žlugimo.

Užsienio verslininkai greitai suprato "žaidimo taisykles" - kiekvieną kartą pasirašant sutartį turėjo būti sumokėtas konfidencialus komisinis mokestis.

Darbo metodai

Iš tiesų per specialias operacijas, suderintas aukščiausiu lygiu, didelės sumos užsienio valiuta buvo nukreipiamos į specialias sąskaitas tiek Rumunijoje, tiek ir už jos ribų.

- Konfidencialių komisinių įplaukos nuo komercinių sandėrių dėl nerumuniškos kilmės prekių tarptautinėje rinkoje. Vykdant šias operacijas, kaip priedanga buvo naudojamos tokios kompanijos kaip ICE TERRA, ICE DELTA, ICE DUNAREA, ICE CARPATI, ICE ROMTEHNICA, "TRAWE" ir kitos.

- Konfidencialių komisinių įplaukos nuo specialių operacijų užsienio valiuta, atliekamų tiesiogiai tarptautinėje rinkoje, kai užsienio kilmės prekės būdavo parduodamos kaip rumuniškos tose rinkose, kur tikrieji prekių gamintojai turėjo apribojimų. Keletas pavyzdžių: kvietiniai miltai ir grūdai iš Balkanų keliavo į Bendrąją rinką, kava iš Lotynų Amerikos į Aziją ir Vakarų Europą, tekstilės pramonės gaminiai iš Azijos į Vakarų Europą ir t. t.

- Konfidencialių komisinių įplaukos nuo užsienio prekių tranzito ir jų "pavertimo vietinėmis".

- Konfidencialių komisinių įplaukos, gautos iš prekybos su partneriais besivystančiuose kraštuose (Indijoje, Egipte, Irane, Irake, Sirijoje, Graikijoje, Turkijoje ir kt.). Šių valstybių finansiniai įstatymai vietos prekybininkams ribodavo išvežamas už šalies ribų užsienio valiutos sumas arba uždrausdavo turėti banko sąskaitas užsienyje; rumunų šalis gaudavo konfidencialius komisinius už depozitų ir slaptų sąskaitų atidarymą BRCE arba kituose Vakarų bankuose.

- Kai kurių spekuliacinių operacijų vykdymas valiutų ir vertybinių popierių rinkose, padedant specialistams iš BRCE ir įtakingiems finansų srities užsienio šaltiniams. Tokių akcijų skaičius sudarė gana mažą dalį dėl iš prigimties "konservatyvaus" Nicolae Ceausescu charakterio ir atsakingų už tai žmonių baimės dėl galimų nesėkmių.

- Užsienio valiutos įplaukos iš "bendrovių-vaiduoklių" veiklos. Šios įmonės žvalgybos tarnybų buvo sukurtos įvairiose šalyse, padedant vietos gyventojams, dirbantiems šioms tarnyboms. Teisiškai jos būdavo įregistruojamos kaip šalies įmonės, bet iš tikrųjų jas kontroliavo žvalgybos tarnybos, kurios teikdavo finansavimą.

Ginklų verslas

Visa ši specialiųjų valiutinių operacijų analitinė mozaika būtų neišsami, jeigu neatskleistume Krašto apsaugos ministerijos (KAM) specialiojo skyriaus vaidmens, kuris formaliai buvo įtrauktas į ICE ROMTEHNICA struktūrą. Noriu atkreipti dėmesį, kad turiu galvoje ne "klasikinės" įmonės komercines operacijas, kur sudarant sandėrius dėl karinės įrangos buvo laikomasi specialaus konfidencialumo režimo.

Ryšiai

Dauguma partnerių, atrinktų tokio pobūdžio operacijoms, būdavo kviečiami prie derybų stalo su ICE ROMTEHNICA: gavus tiesioginį N.Ceausescu leidimą, ir tik atlikus išankstinį patikrinimą Užsienio žvalgybos tarnybai (IEC) ir užsienio kontržvalgybos tarnybai (MU 0195), kurios kartais bendradarbiaudavo, kartais dirbdavo nepriklausomai nuo karinės žvalgybos agentūros (DIA). Specialusis biuras, kuris "oficialiai neegzistavo", įmonėje ICE DUNAREA turėjo keletą pareigūnų komerciniams kontaktams ir ryšiams su ICE ROMTEHNICA. Šis skyrius vadovavo konfidencialių sumų pervedimo operacijoms, paprastai nežinant net ir tiems, kurie vykdė sutartis su ICE ROMTEHNICA. Tačiau apie tai puikiai žinojo KAM ministro pavaduotojas, kuriam buvo pavaldus kariuomenės aprūpinimo departamentas ir, žinoma, ICE ROMTEHNICA. 90-aisiais šis pareigūnas buvo generolas leitenantas Victoras Stanculescu. Kad suprastumėte, kokie šilti ir neabejotinai draugiški santykiai buvo tarp generolo leitenanto V.Stanculescu ir DSS bei CIE vadų, pabrėšime, kad jo dukra iki pat 1989 metų įvykių Timišoaroje dirbo minėtame slaptajame departamente, kuris kuravo ICE DUNAREA karinės įrangos sandėrius. Jo žentas taip pat buvo įtrauktas kaip vidaus reikalų saugumo karininkas. Šis pavyzdys byloja ne tiek apie artimus santykius buvusioje politinėje klasėje, kiek atskleidžia unitarinį tokių operacijų charakterį.

Formalus generolo V.Stanculescu interesas šioms specialioms užsienio sąskaitoms, kas buvo paminėta ir Senato komisijos ataskaitoje po 1990 metų, buvo pateisintas, nes jis neviršijo specialių karinės įrangos valiutinių operacijų apimties.

Parodydamas tokių operacijų mastą ir nepaprastus konspiracinio darbo metodus, norėčiau kanadiečių dokumentinio filmo fragmentą, susijusį su ginklų operacija, papildyti tam tikra dar neskelbta informacija. Už sudarytą sandėrį su viena arabų šalimi (per kitą arabų šalį, kuri dirbo pirmosios šalies žvalgybos tarnybai) buvo sumokėta grynaisiais nuo 2-2,5 mln. iki 66,4 mln. JAV dolerių. Suma buvo išmokėta grynaisiais, rašytinių dokumentų buvo labai nedaug, pinigai buvo skaičiuojami rankomis ir pagal šiose operacijose galiojančias taisykles buvo sudaryti gautų banknotų serijų sąrašai. Kviečiu skaitytojus apskaičiuoti, kiek laiko reikėjo atlikti minėtai operacijai.

Aukščiausias vadovas viską žinojo

Specialiųjų valiutinių operacijų suskaldymas ir griežta kontrolė užtikrindavo jų konfidencialumą, ypač galutinio etapo slaptumą, kai finansiniai ištekliai patekdavo į banko sąskaitą. Paprastai nepriklausomos tarnybos UM0107/AVS karininkai apie šių operacijų detales galėjo žinoti 75-80 proc. informacijos. Likusieji 20-25 proc. duomenų buvo prieinami tik užsakovų vadovams ir, akivaizdu, N.Ceausescu lygio žmonėms. Kaip griežtai "Aukščiausiasis vadas" kontroliavo užsienio operacijų specialiąsias sąskaitas, įrodo faktas, kad bet kokiai naujai specialiajai operacijai, reikalaujančiai "operatyvinių išlaidų" iki kelių tūkstančių dolerių, Tudoras Postelnicu privalėjo gauti išankstinį N.Ceausescu patvirtinimą. Iki 90-ųjų vidurio atsakomybė už specialias valiutines operacijas Rumunijos teritorijoje priklausė specialiam departamentui, esančiam Trečiosios direkcijos sudėtyje, atitinkamam ekonominio šnipinėjimo skyriui, DSS struktūrose identifikuojamam kaip UM 0625/CP, kuris vėliau tapo nepriklausomu kariniu vienetu UM 0650.

Iš pradžių šis padalinys buvo atsakingas už užsienio komersantų ir užsienio prekybos atstovybių, veikiančių Rumunijos teritorijoje, priežiūrą. Vėliau, DSS viršininkui įsakius, UM 0650 buvo vis labiau integruotas (koordinuojant UM 0107/AVS) į procesą; UM 0650 rinkdavo informaciją, reikalingą ruošiant ir vykdant specialias valiutines operacijas.

Pagal veiklos pobūdį hierarchinėje vertikalėje UM 0107/AVS viršininkas buvo tiesiogiai pavaldus užsienio žvalgybos tarnybos vadui (DIE/CIE), tačiau buvo nemažai situacijų, kai ypatingose operacijose tarptautiniu politiniu požiūriu koordinavimas vyko tiesiogiai iš DSS, o Tudoras Postelnicu žingsnis po žingsnio tiesiogiai informavo N.Ceausescu apie vykdomą operaciją. DIE /CIE IEC viršininkas visada buvo ir vyriausybės narys, kaip vidaus reikalų ministro pavaduotojas, tačiau praktiškai turėjo galių, kurios viršijo visų kitų ministrų įtaką. Savo ruožtu valstybės saugumo vadovas taip pat buvo vyriausybės narys, kaip (ministras) valstybės sekretorius. Dirbdamas tiesiogiai su valstybės vadovu jis turėjo kai kurias prerogatyvas, kurios de facto buvo viršesnės nei daugumos ministrų ir net vieno ministro pirmininko pavaduotojų.

Šių trijų minėtų pozicijų savininkai - DSS vadas, CIE vadas ir UM0107/AVS vadas - buvo pagrindiniai N.Ceausescu direktyvų ir įsakymų pranešėjai ir atlikėjai (specialiųjų užsienio valiutinių operacijų srityje).

Partijos pinigai

Teisingai suprasti politinį, ekonominį ir istorinį kontekstą, kuriame AVS operacijos pasiekė precedento neturintį lygį, neįmanoma be RKP biurokratinių struktūrų vaidmens ir grupių interesų konfrontacijos partijos viduje analizės.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Rumunijos komunistų partija pirmuosius 40 savo egzistavimo metų buvo SSRS KP politinis priedėlis. Kartu su Kominterno įsteigimu santykiai tarp Maskvos ir "nacionalinių" komunistų partijų tapo nedviprasmiškai dominuojantys, kur centras - Maskva - administruodavo de facto politinių partijų "tinklą" ir politines struktūras, sukurtas siekiant pakenkti esamoms politinėms sistemoms ir pakeisti jas "sovietiniu modeliu".

Dėl neišvengiamo šių partijų pašalinimo proceso nuo politinės arenos buržuazinio tipo demokratinėse šalyse, dauguma komunistų partijų tapo "nelegaliomis organizacijomis" (veikė pogrindyje) ir buvo priverstos išmokti dirbti slaptai.

Todėl viso pasaulio komunistų partijų aktyvas, o ypač Europos, buvo apmokytas, paruoštas ir išbandytas Maskvoje, kad galėtų veikti ypatingomis sąlygomis per "slaptas žvalgybos operacijas". Nepaisant politinių priedangų, realiai Kominternas tapo didžiausiu komunistinės kilmės šnipinėjimo ir diversijų tinklo koordinavimo centru pasaulio istorijoje.

Kominternui, kuris turėjo didžiulius žmogiškuosius ir finansinius išteklius, teko organizuoti operatyvinį-informacinį potencialą Kremliaus naudai. Tokiai sistemai negalėjo prilygti jokia kita nacionalinė žvalgybos tarnyba. Didžiulis pasaulinis žvalgybos tinklas, kurio padaliniai buvo labai efektyviai organizuoti, turėjo duoti neįkainojamos naudos Maskvai, ypač XX amžiaus antroje pusėje. Dauguma komunistų partijų vadovų buvo ne tik SSRS KP nariai, bet ir automatiškai tapdavo "slaptais" ir griežtai valdomais sovietų žvalgybos karininkais.

Pinigų plovimas

Tradiciškai komunistų partijų, kurios ilgą laiką veikė nelegaliai, administracinės struktūros turėjo užtikrinti pinigų, gautų iš koordinavimo centro Maskvoje, legalizavimą arba plovimą taip, kad jie tam tikrose šalyse galėtų būti naudojami teisėtai. Šių operacijų techninė dalis niekuo nesiskyrė ir nesiskiria nuo žvalgybos tarnybų, užsienio žvalgybos tarnybų, kitų tarptautinių okultinių ar nusikalstamų organizacijų naudojamos metodikos. Taigi per tam tikrą laiką buvo įsteigti specializuoti žvalgybos tinklai, paprastai įterpti į finansines struktūras, prekybą ir logistiką, o jų naudojama metodika buvo nuolat tobulinama.

Tuo pat metu komunistų partijos, kurios veikė nelegaliai arba legaliai, bet nebuvo valdžioje, turėjo sukurti savo finansavimo šaltinius per paramos teikėjus arba vykdydamos savo finansines ir ekonomines operacijas.

Kai komunistų partijos ateidavo į valdžią naujose valstybėse - Maskvos satelituose, minėta veikla buvo papildyta: nuolat reikėjo gaminti prekes, paslaugas ir pinigus ne tik savo poreikiams patenkinti, bet ir sukurti būtinus išteklius "siekiant padėti broliškoms komunistų partijoms", "nacionalinio išsivadavimo, prokomunistiniams judėjimams" arba kitoms kontroliuojamoms pilietinėms organizacijoms. Dažniausiai šie pavedimai buvo vykdomi Maskvos nurodymu ir visiškai arba iš dalies imituojant verslo operacijas tarp įmonių, priklausančių komunistų partijoms.

*  *  *

Liviu TURCU dirbo "Securitate" užsienio žvalgybos struktūroje. Kai 1989 metais jis nutarė bėgti į Vakarus, ėjo pareigas, prilyginamas generolo majoro laipsniui. N.Ceausescu režimas jį nuteisė mirties bausme. Sociologas, filosofijos mokslų daktaras L.Turcu yra žinomas Rytų Europos santykių analitikas.


"Jurnalul National" laiškas Teisingumo ministerijai

Vasile SURCEL, Andreea TUDORICA

Gerbiamas pone teisingumo ministre,

Per pastaruosius keletą mėnesių "Jurnalul National" atliko išsamų 1989 metų gruodžio įvykių, kurių kulminacija tapo Rumunijos revoliucija, žurnalistinį tyrimą. Dramatiškuose gyventojų susidūrimuose su Nicolae Ceausescu represinio režimo pajėgomis buvo užregistruota dešimtys žuvusiųjų ir šimtai sužeistųjų Timišoaroje, Bukarešte, Cluj ir Sibiu iki diktatoriaus pabėgimo iš Centro Komiteto pastato gruodžio 22 dieną.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje teismai, kurie tyrė represijas prieš demonstrantus, neįrodė kaltės tų, kurie buvo atsakingi už aukas. Aplinkybės, kuriomis vyko tyrimai, spaudimas teismams, liudytojų ar nukentėjusiųjų baimė nulėmė, kad praėjus 15 metų po tragiškų įvykių niekas nebuvo pripažintas kaltu dėl aukų Bukarešte ir Cluj, nors daugeliu atvejų atsakingi asmenys yra žinomi.

"Jurnalul National" paskelbė manifestą, kuriame ragino revoliucijos kankinių palikuonis paduoti Rumunijos valstybę į teismą, priverčiant ją prisiimti visas įmanomos ir legalias teisines procedūras, kad būtų nustatyti ir nubausti nusikaltėliai, kurie tomis dienomis veikė prieš Rumunijos žmones.

Mes žinome, kiek skubių problemų turi išspręsti Rumunija, siekdama užbaigti stojimo derybas, kad integruotųsi į ES. Tačiau manome, kad negalime integruotis į Europą, nežinodami tiesos apie svarbiausią istorinių permainų momentą, įvykusį Rumunijos visuomenėje.

Teisėtvarka privalo nustatyti tiesą, nes laikas verčia mus eiti į priekį, atsikratant praeities kompleksų. Štai kodėl, pone ministre, prašome atnaujinti tyrimus dėl smurto, vykusio 1989 metų gruodžio 21 dieną Bukarešte ir Cluj, kad būtų nustatyta atsakomybė tų, kurie kalti dėl daugybės žmonių mirčių. Manome - tai svarbiausia pareiga dėl žmonių, kurie aukojosi, kad Rumunijoje demokratijai būtų atvertos durys.


Iš rumunų kalbos vertė Liucija BARTKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"