Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Naikinant stalinizmo pėdsakus, Zaporožę reikėtų sugriauti

 
2016 04 05 17:00
“Calvert Journal” nuotraukos

Ukrainos miestas Zaporožė yra taip persunktas stalinistinės epochos dvasia, kad atsikratyti komunizmo kūrėjų pėdsako būtų įmanoma tik miestą visiškai sugriovus. Tokia britų žurnalo „Calvert Journal“ nuomonė.

Leidinys teigia, kad ironiškas Zaporožės gyventojų požiūris į sovietinių „balvonų“ palikimą yra „didesnė demokratija“ nei oficiali Ukrainos valdžios politika dėl komunizmo kūrėjų palikimo sunaikinimo.

Kaip atsikratyti komunizmo tokiame stalinistinio veido mieste? Britų žurnalo atsakymas aiškus: vienintelis būdas – visiškai nugriauti visą miestą.

Visa Zaporožės architektūra – tipiškas sovietinis miestas, išsidėstęs abipus plataus centrinio prospekto, kuris dar neseniai, žinoma, buvo vadinamas Lenino vardu, o dabar – Sobornyi. Nors prospekto pavadinimas buvo pakeistas, bet jį primena gatvių rodyklės. Mat jos integruotos į pastatus ir iškaltos paauksuotoje pastatų puošyboje – jų neįmanoma panaikinti. Prospektas prasideda prie barokinio stiliaus geležinkelio stoties pastato, eina iki pat Dniepro ir pasibaigia prie milžiniškos Lenino statulos – neišvengiamo ir privalomo kiekvieno sovietinio miesto „balvono“. Vadinamojo sovietų vado statulos iškelta ranka rodo į Dneproheso užtvanką, ant kurios veikia viena didžiausių pasaulyje hidroelektrinių.

Stalinizmo laikais šios hidroelektrinės vaizdas buvo tapęs simboliu – jis puošė Kijevo ir Maskvos metro, pašto ženklus ir ženkliukus. Britų žurnalo požiūriu, ši elektrinė – ryškiausias sovietinis simbolis Zaporožėje, o miestas sąmoningai sutelktas aplink jį ir iki šiol neleidžia pamiršti: Zaporožė – darbininkų klasės miestas. Be to, netoliese nuo miesto centro taip pat veikia galinga sovietinių laikų metalurgijos gamykla – dar vienas sovietinis darbo klasės simbolis.

Leidinys primena ironišką gyventojų požiūrį į sovietinį palikimą – „balvonus“: milžiniškas Lenino paminklas, belaukiant, kol jį nugriaus, buvo aprengtas didžiuliu „tinkamo dydžio“ geltonu seilinuku, kurio spalva – Ukrainos vėliavos priminimas. O rankoje statula laikė ukrainiečių futbolo komandos spalvomis ir simbolika papuoštą šaliką. Iš karto po Maidano įvykių ši statula taip pat buvo pasipuošusi ukrainietiškais išsiuvinėtais marškiniais. Tai turėjo nuraminti visuomenę: tie, kas mėgino ginti statulą, turėjo įvertinti, jog ji nesugadinta, ir nenugriauta, o norintiems sovietinį „balvoną“ nuversti ukrainiečiams buvo parodyta, kad paminklas nebebus toks, koks buvo – jos išvaizdą papuošė ukrainiečių simboliai.

Sergejaus Kirovo – vieno sovietinių veikėjų – paminklas, stovintis Zaporožės centre priešais Kultūros rūmus, taip pat pasikeitė – šis gavo „palaikyti“ rankoje lazdelę, todėl dabar jis panašus į dirigentą arba burtininką. Britų leidinio požiūriu, šitokiomis pašaipomis gyventojai demonstruoja tikrai demokratinį ir antikomunistinį požiūrį į prabėgusį laikmetį ir jo palikimą. Tačiau neįmanoma tiesiog nugremžti sovietinio palikimo žymes nuo miesto veido, nes stalinistinės epochos istorija į jį įleidusi gilias šaknis – tokio pėdsako paprastai nesunaikinsi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"