TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Nauja Antano Terlecko knyga

2015 02 02 11:29
Antanas Terleckas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje (Aukų g. 2A, Vilnius) rytoj bus pristatyta žymaus antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Vyčio kryžiaus ir Vytauto Didžiojo ordinų kavalieriaus ir Laisvės premijos laureato Antano Terlecko nauja knyga „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“.

Knygą „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“ išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Joje pateikiamos ištraukos iš A. Terlecko 1987 metų ir 1988 metų pradžios dienoraščio, rašyto grįžus po kalinimo ir tremties į Lietuvą. Tai buvo epochos lūžio metai. Paskutinių SSRS metų socialinė aplinka, tautos ir valdžios mąstysena ir jos kaita, Lietuvos laisvės lygos narių ir jų bičiulių bendravimas iškyla prieš mūsų akis ir leidžia suprasti, kad šiandien mes gyvename visai kitoje epochoje. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis iš Genocido aukų muziejaus rinkinių, fotografo Andriaus Petrulevičiaus, paties A. Terlecko ir jo draugų asmeninių archyvų.

Renginio pradžia – 17.30 val. Dalyvaus knygos autorius A.s Terleckas, jo šeimos nariai, draugai ir bendražygiai. Renginį ves autoriaus vaikaitis Antanas A. Terleckas. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

A. Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Utenos apskrities Saldutiškio valsčiaus Krivasalio kaime. Pirmą kartą suimtas 1945 m. vasarą, baigęs Linkmenų progimnazijos keturias klases. Po dviejų mėnesių paleistas iš Švenčionių kalėjimo. 1946 m. įstojo į Vilniaus prekybos technikumą ir jį baigė 1949 m. 1949–1954 m. studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, po baigimo 1956–1957 m. buvo LSSR MA Ekonomikos instituto aspirantas. 1964–1969 m. neakivaizdžiai studijavo istoriją, tačiau KGB sutrukdė apginti diplominį darbą.

Už antisovietinę veiklą teistas 1958, 1973 ir 1980 m. Kalėjo Taišeto, Čunos ir Permės lageriuose. Nuo 1982 m. gruodžio 26 d. iki 1987 m. sausio 7 d. ištremtas į Omsukčianą (600 km į šiaurės rytus nuo Magadano). Nelaisvėje išbuvo vienuolika metų. 1978 m. su bendraminčiais įkūrė pogrindinę organizaciją Lietuvos laisvės lygą (LLL), leido „Laisvės šauklį“ ir „Vytį“, buvo kitų pogrindžio leidinių bendradarbis. 1979 m. rugpjūčio 23 d. išplatino kartu su Juliumi Sasnausku parengtą 45 pabaltijiečių memorandumą, raginantį SSRS, VFR ir VDR vyriausybes ir JTO Generalinį sekretorių panaikinti Molotovo–Ribbentropo pakto pasekmes Baltijos valstybėse. Pasiūlė surengti 1987 m. rugpjūčio 23 d. viešą antisovietinį protesto mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje. 1988–1990 m. rengė mitingus ir piketus, kuriuose reikalavo Lietuvai laisvės ir nepriklausomybės.

Apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lenkijai“ Karininko kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2012 metų Laisvės premija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"