TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Nauja kuršiškos Klaipėdos mįslė

2013 12 03 6:00
Archeologas K.Perminas įsitikinęs, kad jam pavyko rasti giją, vedančią į kuršiškąją Klaipėdą. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Uostamiesčio istorikai vis karščiau diskutuoja apie šią vasarą mieste aptiktą naują piliavietę. Ji gali būti laikoma kuršiškąja Klaipėda - senesne pilimi ir gyvenviete nei Vokiečių ordino pastatytas Memelburgas, davęs pradžią Klaipėdai.

Mat iki šiol niekam nėra pavykę nustatyti, kur ir ar buvo uostamiestyje baltiška gyvenvietė iki 1252 m., prieš kryžiuočiams pastatant Memelburgą. Tad vos 3 km nuo jo aptikta didžiulė archaiška gyvenvietė užminė daugybę mįslių.

Kuršių piliavietę, keistu pavadinumu Poys, radęs Klaipėdos universiteto (KU) archeologas Klaidas Perminas spėja, kad tai ir gali būti toji nerastoji kuršiška Klaipėda.

Tiesa, jo versija, kaip paprastai būna mokslo pasaulyje, turi ir simpatikų, ir skeptikų, tačiau susidomėjimas Poys dėl to tik auga.

Ištisus dešimtmečius istorikai, archeologai bandė atsakyti į klausimą: ar dabartinei Klaipėdai pradžią XIII a. davę kryžiuočiai buvo vieninteliai, įsitvirtinę prie Danės (Dangės) žiočių?

Mat iki Vokiečių ordinui įkeliant koją į kuršių žemes ir Danės žiotyse pastatant Memelburgo pilį apie vietinius miestus ar gyvenvietes dabartinės Klaipėdos teritorijoje rašytinių žinių nėra.

Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad dabartinės Klaipėdos teritorijoje būta vietinių miestų, todėl intensyviai ieškota kuršiškos Klaipėdos likučių.

Neretai kryžiuočiai savo pilis pastatydavo ir savaip jas pavadindavo buvusių vietinių pilaičių, gyvenviečių vietoje, todėl pirmiausiai kuršiškų pėdsakų ieškota dabartinėje Memelburgo, arba Klaipėdos piliavietėje prie Danės žiočių. Deja, nesėkmingai.

Jokių kuršių gyvenvietės pėdsakų nerasta ir kasinėjant senamiestį ir aplink jį, todėl dabar jau neabejojama, kad baltiška Klaipėda buvo ne prie upės žiočių, o kažkur toliau.

KU lektoriaus, archeologo dr. K.Permino manymu, prie jūros ar marių tokių pėdsakų ir nereikėtų ieškoti.

„Mano manymu, kuršiai dabartinės Klaipėdos miesto teritorijoje gyveno toliau nuo marių. Pirmiausiai, prie Danės žiočių buvo pelkynai, labai nepatogi gyventi vieta, nebuvo aplink ir geros dirbamos žemės. Galima klausti, kodėl tada kryžiuočiai pasirinko tokią itin prastą vietą savo piliai? Atsakymas paprastas: ordino skverbimosi į kuršių žemes pradžioje pilis ant marių kranto pastatyta skubaus ir staigaus atsitraukimo atvejui. Kitaip, jei būtų puolę kuršiai, Memelburgo pilies gyventojai (įgula) labai greitai būtų galėję laivais atsitraukti į jūrą“, - LŽ pasakojo archeologas.

Jis tikino, jog kai kurie istoriniai šaltiniai ir analogai verčia manyti, kad kryžiuočiai ir maistą gaudavo laivais, ir vokiečiai bent pradiniame etape nebuvo suinteresuoti gyvenvietę kurti arti žemdirbystei tinkamų laukų.

„Danės žiotyse pastatyta pirmoji pilis 1252 m. buvo medinė, paprasta. Vėliau buvo pastayta nauja, jau mūrinė. Žinoma ir tai, kad įsitvirtinus kryžiuočiams visos aplink dabartinę Klaipėdą buvusios kuršiškos pilys po tam tikro laiko sunyko. Tad kuri buvo iš jų arčiausiai uostamiesčio ir galėtų vadintis kuršišku Klaipėdos pirmtaku?“ – svarstė jis.

Didžiausia piliavietė

Po kelerių metų žvalgybos šią vasarą K.Perminas atliko archeologinius tyrimus, kasinėjimus dešiniajame Danės krante, netoli Bachmano dvaro esančioje šlapioje ir lygioje pievoje, apaugusioje krūmais ir medžiais. Jo manymu, vos 3,2 km nuo Memelburgo pilies esanti tirta vietovė buvo XIII a. ordino dokumentuose minima pilis, pavadinta Poys. Ji ir gali būti laikoma Klaipėdos pirmtake.

„Aplink Klaipėdą buvo daugiau kuršių pilių: Žardė, Laistai, Gibišiai, Purmaliai, Mutene, kuri iki šiol nerasta. Neaptikta buvo ir Poys, ir aš įsitikinęs, kad ją pavyko rasti. Žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų metu mes radome strėlių, arbaletų antgalių, žiestos keramikos šukių, kurios gali būti datuojamos XII-XIV a. Ir ši Poys gyvenvietė buvusi didžiulė, kaip maždaug 34 futbolo aikštės, užimanti apie 22 ha plotą“, - LŽ pasakojo jis.

Rašytinių šaltinių duomenimis, ši pilis ir gyvenvietė buvo laikoma labai svarbia kuršių pilimi ir pilies apygarda. Gyvenvietė buvo didesnė ir svarbesnė už likusias aplink Klaipėdą piliavietes.

Netoli šios vietos dešiniajame Danės upės krante (nuotraukoje – kairėje) aptikta paslaptinga didžiulė gyvenvietė neduoda ramybės istorikams. / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

„Todėl, kad 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų dokumente Poys įvardijama kaip „castellatura“, o tai – pilies apygarda. Tuo tarpu kitos vietovės neminimos, kaip tokio lygmens administraciniai vienetai. Poys figūruoja ir 1291 m. dokumente. Gali būti, kad vėliau šios pilies reikšmė sumenko. Pilis sunyko, buvo sunaikinta arba apleista, kaip ir kitos kuršių pilys vokiškajam Memelburgui ir miestui augant bei stiprėjant“, - pasakojo jis.

Dar įdomiau yra tai, kad Poys minima viename administraciniame lygmenyje net su ištisomis kuršių žemėmis Duvzare, Pilsotu, Mėguva, Cekliu, kas neabejotinai liudija apie ypatingą Poys statusą.

„Tad realiai kuršiai įkūrė didelę savo gyvenvietę apie 3,5 km nuo marių, ir jie turėjo visas sąlygas ten saugiai gyventi. Piliavietę supa iškasti gynybiniai kanalai, grioviai, yra ir pylimų. Kitoje upės pusėje – didžiuliai žemdirbystei tinkami laukai, o iš vakarų gyvenvietę saugojo pelkynai ir ežeriukai. Net neabejoju, kad Poys gyvenvietėje ant Danės kranto buvo ir uostelis, kur buvo laikomi kuršių laivai“, - teigė jis.

Archeologas pridūrė, kad Poys piliavietė griauna ir baltų pilių stereotipą, esą šios buvusios tik ant piliakalnių.

„Gal todėl Poys piliavietė vizualiai atrodo neįtikinamai. Tačiau tai yra didžiausia atviro tipo piliavietė Lietuvoje, o pagrindinė pilies aikštelė, vidinis kiemas ir kanalo apsupta centrinė dalis siekia apie 10 ha. Ne ant piliakalnių buvusių gyvenviečių, piliaviečių tiesa, nedidelių, Lietuvoje yra buvę ir prie Klaipėdos Jakų žiedo, ir Kretingos rajone, o Europoje atviro tipo piliaviečių yra Švedijoje, Vokietijoje ir kitur. Tik mūsuose gajus stereotipas, kad pilis būtinai buvusi ant kalno. Kaip aiškėja, ne visada“, - teigė K.Perminas.

Įvertins paveldosauga

Toliau lyg siūlų kamuolį kuršiškos Klaipėdos lopšio teoriją vystantis Poys atradėjas atkreipė dėmesį į kelis savo radinius: arbaletų ir lankų strėlgalius, rastus kasinėjimų metu.

„Akivaizdu, kad arbeletų antgaliai – ne kuršių, o kryžiuočių. Tai įrodo pilies atakas. Ir tikrai yra aišku, kad Poys – daug senesnė, nei Memelburgas. Tad aš manau, jog pavyko rasti mūsų, baltiškos Klaipėdos lopšį, nes manyti, kad iki kryžiuočiams pastatant Memelburgą čia niekas negyveno yra klaidinga. Tačiau mes minime tik 1252 m. Memelburgo įūrimą, kaip Klaipėdos gimtadienį. Jei pavyktų įrodyti ir nustatyti Poys piliavietės amžių, galbūt turėtume ir kuršiškos Klaipėdos gimtadienį“, - svarstė jis.

Anot archeologo, Poys sunykimas gali būti siejamas su įvairiais veiksniais. Gali būti, kad kryžiuočiai šią pilį sudegino, gal privertė apleisti ją vietinius, kurių dalis apsikrikštijo ir asimiliavosi su memelburgiečiais, gyveno netoli Poys pilies, o kiti pasitraukė į žemyno gilumą.

K.Permino radinys jau atsidūręs paveldosaugininkų akiratyje: ekspertai vasarą lankėsi piliavietėje ir ją fiksavo. Speciali komisija Kultūros paveldo departamente svarstys, ar įtraukti K.Permino radinį į naujų piliaviečių sąrašą ir garantuoti jai valstybinę apsaugą.

„Žinoma, mano prielaidos dar turi būti labai rimtai pagrįstos moksliniais tyrimais, todėl jų reikia išsamesnių ir detalesnių, būtini nauji archeologiniai kasinėjimai. Mes tyrėme tik spėjamą priešpilį, o vidinės pilies teritorijos – dar ne. Tikiuosi, kad pavyks gauti finansavimą ir tyrimus pratęsti kitais metais“, - sakė jis.

Kolegos - atsargūs

Visgi K.Permino teorija, kad Poys piliavietė gali būti laikoma kuršiška Klaipėda, dar turės prasiskinti ilgą kelią į pripažinimą.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius, archeologas dr. Jonas Genys kol kas netiki, kad Poys – kuršių Klaipėda.

„Jei mes ieškome Klaipėdos priešistorės, nebūtinai tai turi būti daroma pačioje miesto teritorijoje. Pavyzdžiui, kai aš pats kasinėjau keli kilometrai nuo miesto esančią Žardės-Bandužių gyvenvietę, kur buvo net trys viena šalia kitos įsikūrusios kuršių pilys, taip pat iš pradžių maniau, kad užčiuopiau Klaipėdos pirmtakės giją. Tačiau kuršių gyvenviečių apie dabartinę Klaipėdą juk buvo ne viena“, - sakė jis.

KU archeologas, prof. Vladas Žulkus LŽ teigė kol kas dar niekaip nevertinantis K.Permino teorijos.

„Dar labai mažai tyrinėta, o tokiu atveju atsiranda erdvė fantazijai ir interpretacijoms. Neišku, net kokio laikotarpio buvo kolegos rasta gyvenvietė. Gali būti ir Ordino laikų, nes ir pats terminas „castellatura“ atsiranda būtent Ordino dokumentuose. Reikia tirti toliau“, - teigė jis.

Vietovėje rasti arbaletų ir lankų strėlgaliai liudija apie joje vykusias kovas. / Klaido Permino nuotrauka.

Geriausiu piliakalnių ir piliaviečių žinovu Lietuvoje vadinamas archeologas Gintautas Zabiela taip pat labai atsargiai vertino versiją, kad rasta kuršiškoji, t.y., ankstyvesnė, nei Memelburgas, piliavietė.

„Matote, tokių atviro tipo įtvirtintų gyvenviečių Lietuvoje yra labai nedaug. Mačiau tik vaizdus su vadinamąja Poys piliaviete, ir jie man primena tą tipą gyvenviečių, piliaviečių, kurios buvo nusižiūrėtos būtent nuo Ordino. Pavyzdžiui, panaši yra buvusi kryžiuočių gyvenvietė Nemuno pakrantėje, vadinamosios Veliuonos Pilaitės, ir ji datuojama jau XIV a.“, - LŽ sakė jis.

Archeologas pažymėjo, kad iki šiol nėra rasta ir pirmoji Memelburgo piliavietė, XIII a. vid. statytos medinės pilies vieta.

„Todėl labai sunku be detalesnių tyrimų spręsti, ar išties pavyko užčiuopti kuršiškos Klaipėdos, jei galima taip pavadinti, pėdsakus“, - LŽ sakė jis.

Keistasis pavadinimas

Daug ginčų kyla ir dėl Poys pavadinimo kilmės, nes iš pirmo žvilgsnio jis niekaip nesusijęs su žodžiu Klaipėda arba bent panašiu į jį. Išties pats Klaipėdos pavadinimas kaip „Caloypede“ viduramžių dokumentuose pirmą kartą paminimas tik 1413 m. LDK Vytauto laiške.

„Kodėl nėra jokių Klaipėdos paminėjimų iki šio dokumento? Manau, ir pats pavadinimas labai supaprastintai papasakojus atsirado taip: atjojo Vytauto laikais žemaičiai iki Memelburgo, pamatė kryžiuočių pilį pelkynuose ir pavadino „klampyne“. Juk ir Klaipėdos pavadinimas kildinamas iš sudurtinio žodžio „klampi pėda“. Poys niekaip nesusijusi su Klaipėdos pavadinimu“, - svarstė J.Genys.

Tačiau K.Perminas atrėmė, kad Poys yra kryžiuočių užrašytas pavadinimas, kurį neaišku, kaip tarė patys kuršiai ir kaip girdėjo jį tariant kryžiuočiai.

„Be to, senuose vokiškuose žemėlapiuose buvusios Poys piliavietės vietovė vadinama Poeszen, kas tariama „Pėžen“. Vėliau ta pati vietovė jau minima, kaip Šauliai. Tad matome, kaip kinta vietovardžiai, todėl ir Klaipėdos atveju gali būti panašiai. Čia – labai sudėtingo ir ilgo etimologinio tyrimo objektas. Kitas dalykas, žodis „Klaipėda“ kildinamas ir iš latviško arba kuršiško "klai" – atviras, o tai juk atitinka ir Poys piliavietės aplinką“, - svarstė jis.

Istorikai gali pateikti analogų, kaip ta pati vietovė skirtingais laikotarpiai vadinama visiškai kitaip. Pavyzdžiui, ten, kur yra dabartinė Kretinga, XIII a. nebuvo jokio miesto. Kretingą XVI a. įkūrė grafai Chodkevičiai, o štai keli kilometrai nuo šio dabartinio žemaičių miestelio XIII a. išties stovėjo pilis, kryžiuočių dokumentuose įvardijama kaip Cretyn.

Tačiau dabar Cretyn piliavietė vadinama Anduliais arba Egliškiais. Šalia jų, beje, dar yra ir Valėnų-Cartu piliakalnis, kuris siejamas su gotų karaliaus Griutingo vardu pavadinta pilimi Griutinga (Kretinga). Arba dar vienas pavyzdys: ta pati vietovė yra minima skirtingais pavadinimais Gardai, Varduva, Žemaičių Kalvarija.

“Klaipėda“ – ne miestas?

Vieno atsakymo, iš ko kildinamas Klaipėdos vardas, neturėjo ir kalbininkė, KU prof. Dalia Kiseliūnaitė. Tačiau ji iškart atmetė Poys pavadinimo siejimą su Klaipėdos.

„Poys vardas dar nėra kalbininkų iššifruotas, mat iš vokiškos rašybos reikia nustatyti, kaip raidės atspindi baltiškus garsus. Vėliau šioje vietoje užrašytas kaimo vardas Poszen skaitytinas Pėžai. Ar jis turi tiesioginį ryšį su Poys, ar yra vėlyvesnis asmenvardis, ne kartą pasikartojantis Klaipėdos krašte (palyginti, Pėžaičiai), be atskirų tyrinėjimų dar negalima pasakyti“, - teigė kalbininkė.

Jos manymu, jeigu naujai atrastoji gyvenvietė yra ta pati XIII a. Poys, tai yra gera paskata kalbininkams ištirti jos vardo kilmę. „Vardai Poys ir Pėžai su Klaipėdos vardu sunkiai siejami. Klaipėdos vardo kilmė yra neabejotinai kuršiška. Pirmoji šio žodžio dalis „klai-" galėjo reikšti tą patį, ką latvių kalboje klajš - „tuščias, dykas, atviras“. O pėda - „kojos apačia, padas, kalno papėdė, žemupys“. Taigi Klaipėda galėjo vadintis ne gyvenvietė, o koks nors kitas žvejams ar jūrininkams svarbus kranto orientyras: ragas, kranto dalis, upės delta“, - svarstė ji.

Prof. D.Kiseliūnaitės manymu, gali būti ir kitaip: pirmoji žodžio dalis „klai-„ yra kilusi iš šaknies „klei-„ - kreivas, šleivas, kleivas. Tai būtų „kreiva pėda“, taip pažymint Danės žemupio ypatybę, nes iki Klaipėdos pilies įkūrimo upės žiotys nebuvo tokios tiesios kaip dabar.

„Šiaip ar taip, jeigu Poys yra arčiausiai jūros esanti kuršių gyvenvietė, tai kuršių vardas Klaipėda tikriausiai žymėjo kitą objektą, kuris buvo toje vietoje, kur vėliau įsikūrė Ordino pilis“, - mano ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"