TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Nesumokėta garbės skola

2014 09 03 6:00
Viačeslavas Molotovas (kairėje) spaudžia ranką Joachimui von Ribbentropui. 1939 metų rugsėjo 28 diena, Maskva. businessinsider.com nuotraukos

Jei visas Antrojo pasaulinio karo metais sovietų iš amerikiečių gautas gėrybes paverstume pinigais, kaina siektų 100 mlrd. dolerių. Tokia yra garbės skola Jungtinėms Amerikos Valstijoms, išgelbėjusioms Sovietų Sąjungos gyvastį.

Hitlerio ir Stalino žiaurumas istorijoje neturi palyginimo. Siautėjimo metais naciai, vykdydami genocidą, sunaikino 5,8 mln. žydų, išžudė čigonus, likvidavo politinę opoziciją, ligonius ir protiškai nesveikus žmones - visus, kurie pagal arijų rasės pranašumo manija sergantį Hitlerį neturėjo vietos pasaulyje. Skaičiuojama, kad Antrasis pasaulinis karas pareikalavo 60 mln. aukų.

Sovietų Sąjunga nuo bolševikų revoliucijos dienų irgi sunaikino apie 60 mln. žmonių. Vien Ukrainoje Stalinas badu numarino ir išžudė 7 mln. gyventojų, daugiausia ūkininkų. Jis sadistiškai siautėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Per pirmus pusantrų metų, Hitlerio pulkams įsiveržus į Sovietų Sąjungą, Stalinas ir jo netikę Raudonosios armijos vadai padengė frontą milijonais lavonų, bet priešo nesulaikė. Pirma drauge su Hitleriu, vėliau Stalinas vienas vykdė genocidą užgrobtose šalyse. Pasmerkdamas jį Sovietų Sąjungos Komunistų partijos XX suvažiavime Nikita Chruščiovas prilygino tokį žmonių ir net ištisų tautų naikinimą bepročio elgesiui.

Sėbrų pakto aukos

Nepuolimo paktą pasirašė Joachimas von Ribbentropas ir Viačeslavas Molotovas Maskvoje 1939 metų rugpjūčio 23-iąją, prieš pat vidurnaktį. Prie jo buvo pridėtas slaptas protokolas, kuriuo Rytų Europa padalijama į nacių ir sovietų įtakos zonas. Protokolas numatė teritorinius pakeitimus Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Šis nuožmus diktatorių sandėris uždegė Hitleriui žalią šviesą pulti Lenkiją. 1939 metų rugsėjo 1-ąją jis įžiebė Antrojo pasaulinio karo liepsnas.

Visa tai truko iki 1941 metų birželio 22 dienos, kai Hitleris, apsvaigęs nuo neįtikimų laimėjimų, surizikavo baigti „krauju cementuotą“ savo sėbravimą su Stalinu ir pasiuntė 3 mln. karių prieš Sovietų Sąjungą. Buvo veržiamasi per Baltijos valstybes iki Leningrado ir Maskvos, o per Ukrainą - iki Kaukazo.

Sovietų skaičiavimu, karo metais Stalinas šaltakraujiškai paaukojo apie 20 mln. žmonių, tarp jų - maždaug 8 mln. civilių. Taigi aukų skaičius buvo kone šešis kartus didesnis negu Vokietijos. Nors patyrė katastrofiškų pralaimėjimų pirmaisiais metais, per karą ir po jo Stalinas išlaikė sovietinę vergų imperiją ir gerokai ją praplėtė. Užgrobė Baltijos valstybes, dalį Suomijos, perėmė į savo kontrolę rytinę suskaldytos Vokietijos dalį, užvaldė Lenkiją, Čekoslovakiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją ir dalį Mongolijos. Karo padarinys - Stalinui pavyko primesti bolševikinę santvarką 30 mln. žmonių. Vakarų sąjungininkų jėga ir krauju Hitleris buvo sunaikintas.

Prisimintinas vienas Winstono Churchillio memuaruose padarytas įrašas: „Baltijos valstybės buvo Europos skydas prieš bolševizmą. Mirties šukos ėjo atgal, pirmyn ir vėl atgal per Estiją, Latviją ir Lietuvą. Nebuvo abejonės, kieno pusėje tiesa. Baltijos valstybės turėtų būti suverenūs ir nepriklausomi kraštai... Mes niekada nepripažinome 1941 metų Rusijos teritorijos sienų. Perleisti Baltijos valstybes Sovietų Rusijai būtų priešinga visiems principams, už kurių įgyvendinimą kariavome; tai užtrauktų mums negarbės šydą.“

Hitlerio ir Stalino žiaurumas istorijoje neturi palyginimo.

Tai, kas sukrėtė vokiečius

Antrojo pasaulinio karo pradžioje George'as Bernardas Shaw rašė: „Bus tik du laimėtojai - Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga.“ Nesunku suprasti, kaip Amerika tapo laimėtoja, tačiau Sovietų Sąjungos pergalė buvo nepelnyta susidėjusių aplinkybių pasekmė.

Prasidėjus Hitlerio karui su Sovietų Sąjunga, nacių karo mašina be didesnio pasipriešinimo stūmėsi per Rusijos stepes tolyn į Rytus. Ir Stalinas, ir mirčiai į frontą siunčiami žmonės suvokė, kad sovietai su savo atsilikusia technika, produkcija ir silpna karo vadovybe ilgai neatsilaikys.

Bet įvyko kai kas nelaukta. Rusams ir naciams susirėmus mirtinai kovai sugniužusios raudonosios imperijos rytuose, sniege ir purve, į pasaulinį karą staiga aktyviai įsitraukė Jungtinės Valstijos. 1941 metų gruodžio 7 dieną japonams užpuolus amerikiečių Perl Harboro laivyno bazę, Hitleris po keturių dienų paskelbė karą JAV. Šis sprendimas sukrėtė vokiečius, o ypač Vokietijos kariuomenės vadovus. Jie nenorėjo kovoti su amerikiečiais, nes žinojo, kad išjudinus pasaulinės produkcijos milžinę Vokietija nepajėgs laimėti karo.

Stulbinama parama

Čia Stalinui nusišypsojo likimas - jis tapo JAV sąjungininku. Netrukus sovietai sulaukė iš JAV milžiniško kiekio ginklų. Dar neseniai Stalinas karo reikmenimis, ypač žaliavomis, aprūpindavo Hitlerį, o dabar viskas vyko priešingai: gėrybės plaukė nestabdomu srautu, beveik natūraliai, ir vis gausesnės.

JAV išplėtojo istorijoje negirdėtą karo produkciją. Pailiustruoti užtenka vieno pavyzdžio. Netoli Detroito esančioje lygumoje buvo pastatyta didžiausia žmonijos istorijoje halė - 800 metrų ilgio ir 400 metrų pločio. Viename halės gale į ugnį buvo pilamos žaliavos, o po valandos kitame jau riedėjo baigtas bombonešis, paruoštas bandymams - ir karui. Per pirmus metus JAV pagamino 8760 bombonešių. Kitais metais - 48 tūkst., dar kitais - 86 tūkst. lėktuvų. Kas šešias minutes - lėktuvas!

Vienas garsiausių vokiečių karo vadų (generolo Alberto Kesselringo štabo viršininkas) generolas Siegfriedas Westphalis savo knygoje „Heer in Fesseln“ („Kariuomenė pančiuose“) rašo, kad amerikiečių išplėtotų karo technologijų ir produkcijos akivaizdoje Hitlerio karinės pajėgos pamažu tapo bejėgės. Tuo metu didžiulė parama sovietams turėjo lemiamos reikšmės: sukiužęs rusų milžinas atsigavo, persiorganizavo ir pradėjo pulti.

Generolo S. Westphalio pateikti duomenys apie karo siuntų, kurias Sovietų Sąjunga Antrojo pasaulinio karo metais gavo iš JAV, dydį gana patikimi: 17 tūkst. lėktuvų, 51 tūkst. visureigių, 400 tūkst. sunkvežimių, 12 tūkst. šarvuotų automobilių, 8 tūkst. priešlėktuvinių patrankų, 105 povandeniniai laivai, 197 torpediniai laivai, 50 tūkst. tonų odos, 15 mln. porų batų, 3,7 mln. padangų, 2,6 mln. tonų plieno, 800 tonų įvairių cheminių produktų, 340 tūkst. tonų šaudmenų, 8 tūkst. tonų gumos ir 4,7 mln. tonų maisto produktų.

Ši statistika stulbina. Vokiečių generolas S. Westphalis todėl ir tvirtino, kad be šios gigantiškos paramos sovietai būtų neturėję jokios galimybės apsiginti, ką jau kalbėti apie laimėjimus. Jei visas karo metais jų gautas gėrybes paverstume pinigais, kaina siektų 100 mlrd. dolerių. Tokia yra sovietų garbės skola Jungtinėms Valstijoms, išgelbėjusioms Sovietų Sąjungos gyvastį.

Vargiai pateisinama

Tačiau Sovietų Sąjunga - ne Suomija. Ji niekada nesiūlė atlyginti šios garbės skolos, tikriausiai niekas jos ir nesumokės. Negarbingiausia yra tai, kad karui pasibaigus Stalinas trimitavo tik apie Sovietų Sąjungos pergalę. Po vadinamosios D dienos Normandijoje tik viena statistinė santrauka buvo paskelbta Sovietų Sąjungoje apie Vakarų sąjungininkų karinę ir maisto paramą per amerikiečių programą „Lend-Lease“. Apie Vakarų valstybių talką sąmoningai nutylėta sovietų spaudoje. Sąjungininkų žvalgybos informacija apie nacių planus ar priešo pozicijas leido Raudonajai armijai pulti tiksliu laiku ir tiksliai nusakytose vietovėse, nugalėti priešą ir prarasti kur kas mažiau aukų.

Žvelgiant iš perspektyvos amerikiečių masinė parama vargiai pateisinama. Sovietų Sąjunga buvo milžinė molio kojomis. Generolas George'as Pattonas neklydo sakydamas, kad amerikiečiai, atsiskaitę su Hitleriu ir nacistine Vokietija, karo pabaigoje turėjo ir rusus pasiųsti ten, iš kur jie buvo kadaise atėję. Nedaug jis klydo nekukliai tvirtindamas, jog ne po kelių savaičių, o po kelių dienų būtų tą molio milžinę visam laikui paklupdęs ir būtų buvęs ovacijomis sutiktas Maskvoje. Tik amerikiečių dėka atsigavęs Stalinas išlaikė sovietinės meškos letenose savo vergų imperiją, drįso laisvai naudoti amerikiečių siųstas gėrybes koncentracijos stovyklose kovai ir terorui prieš bolševizmo aukas, melu, klasta, gudrumu, įžūlumu ir ginklo jėga įsitvirtino sovietų okupuotose ar kontroliuojamose Europos teritorijose. Net Lenkija nebuvo išvaduota, nors būtent dėl jos Anglija ir Prancūzija paskelbė karą Hitleriui.

Ne be reikalo prezidentas Harry Trumanas, grįžęs iš Potsdamo konferencijos, pasakė, kad „sutartys, sudarytos su sovietais, nevertos nė to popieriaus, ant kurio yra surašytos“.

Pasaulio užvaldymas

Sovietų Sąjunga žodžiais ir veiksmais parodė, kad jos tikslas - užvaldyti pasaulį. Nuo rusų caro Ivano Žiauriojo laikų Maskvos imperija siekė šio tikslo grobstydama šalis, naikindama tautas. Per penkis šimtus egzistencijos metų Rusija išplėtė savo imperiją iki sunkiai įsivaizduojamo ploto - 22 402 200 kvadratinių kilometrų. Kruvinoji imperija didėjo neįtikimu greičiu: po daugiau kaip šimtą kvadratinių kilometrų kasdien... per penkis šimtmečius.

Hitleris ir Stalinas yra istorijos pasmerkti, tačiau jų padaryta skriauda Lietuvai, Latvijai ir Estijai iki šiol neatitaisyta. Dabartinė vyriausybė atsako už Stalino laikais padarytus nusikaltimus asmenims, tautoms ir valstybėms.

Buvusioje Sovietų Sąjungoje formuojasi nauji istorinės svarbos procesai. Stiprėja balsai, reikalaujantys patraukti atsakomybėn buvusius kaltininkus, - kaip Vakarų sąjungininkai padarė Niurnberge su Hitlerio bendrininkais, pripažintais kaltais dėl Europoje vykdyto genocido.

Reparacijoms senatis netaikoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"