TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Nesuvaidintas karinis spektaklis

2012 06 16 10:44

Kitą savaitgalį, birželio 22-24 dienomis, Kauną drebins Napoleono I ir carinės Rusijos armijų pabūklų šūviai - vyks renginys "Europa. Napoleonas I Kaune. 1812".

Nemuno saloje bus atkuriamas unikalus istorinis įvykis, įrašęs Lietuvą ir Kauną į pasaulio karo istorijos vadovėlius - Prancūzijos vidurinės armijos persikėlimas per Nemuną ir Deltuvos mūšis. Jame susikaus bene tūkstantis karo istorijos rekonstruotojų iš Prancūzijos, Čekijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos.

Karo istorijos klubo įkūrėjo ir beveik dvidešimt metų jo vadovo, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojo Arvydo Pociūno teigimu, mūšio rekonstrukcija tikrai nėra iš anksto surepetuota - tai bus nemenkas istorinių ir profesinių kiekvienos kariuomenės generolo ir visų dalyvių žinių praktinis išbandymas.

- Kieno pusėje kariausite Jūs? 

- Šį kartą teks pereiti pas rusus. Prancūzų kariuomenei vadovaus išskirtinė asmenybė - Napoleonu Bonapartu bus Olegas Sokolovas. Tai tikras savo srities profesionalas, jis dėsto Sorbonos universitete ir kviečiamas būti Napoleonu Korsikoje, Ispanijoje, Portugalijoje, daugelyje kitų valstybių. Jis iki smulkmenų yra išstudijavęs Napoleono gyvenimą, mūšius, epochą, atmintinai žino jo kalbas, garsiausias frazes... Rusijos pusė tokios išskirtinės asmenybės šį kartą negalės priešpriešinti, tad nusprendžiau jiems talkinti ir jau esu parengęs keletą mūšio netikėtumų. 

- Ką turite galvoje, juk mūšio scenarijus aiškus. Negi improvizuosite? 

- Nenoriu atskleisti visų sumanymų, nes O.Sokolovas labai geras šio laikotarpio specialistas. Yra žinomas generalinės atakos laikas. Yra žinoma mūšio baigtis - rusų kariuomenė atsitraukia. Tačiau kiekvienas vadas mūšio metu parodys savo profesionalumą. Mes atsitraukinėsime, bet tada jūs ir galite laukti netikėtumų. Norime pateikti žmonėms gyvą reginį: parodyti, kas yra mūšis, kokia tai epocha. 

- Norite pasakyti, kad rekonstruojamo mūšio eiga nėra suplanuota? 

- Tai nėra žaidimas ar spektaklis. Tai grynas mūšio laukas, kuriame tik imituosime patrankų ir šautuvų šūvius, neleidžiama naudoti pagaląstų durtuvų. Visa kita - tikra. Atvykę į stovyklą kariai įsikurs, o jų karo vadai bus kviečiami pasitarti, apžiūrėsime mūšio lauką. Prieš mūšį išsirikiuosime, o jo pradžią paskelbs arba patrankos šūvis, arba trimito garsas. Tada jau viskas. Įeini į epochą, į savotišką transą - mūšis prasideda ir viskas perduodama į kariuomenės vado rankas. Praleidau nemažai laiko studijuodamas to meto Rusijos armijos veiksmų braižą, todėl žadu keletą netikėtumų prancūzams.

- Vadinasi, žiūrovai gali tikėtis tikro mūšio? 

- Be abejo. Kiekvienas atvažiuojantis klubas studijuoja šią epochą, gilinasi ir rekonstruoja. Kareiviai apsirengę autentiškais mundurais, kurie labai brangūs. Tai ne teatro drabužiai, ne butaforija. Kavaleristų žirgai specialiai apmokomi, kad neišsigąstų artilerijos pabūklų šūvių ir nepasibaidytų. Atsimenu, kai BBC filmavo juostą apie prancūzų atsitraukimą, teko ir pašalti, ir pajausti, ką reiškia įmestam į duobę lindėti, kai ant tavęs pila žemes... Kolega iš Latvijos iki šiol mėsą valgo nenoriai, nes per filmavimą teko žalias, kraujuojančias kepenis krimsti. Visiška autentika (šypsosi). 

- Kada ir kaip kilo mintis organizuoti šį renginį? 

- Tai nėra nauja mintis. Pirmąjį renginį 1812 metų įvykiams prisiminti Kaune organizavome prieš dešimt metų - 1992-aisiais, paskui 1997-aisiais ir 2002-aisiais. Su šiuo laikotarpiu siejami renginiai kituose Lietuvos miestuose vyko beveik kasmet, tad galime teigti, kad tai jau tradicinis renginys. Vis dėlto šie metai išskirtiniai - minime sudėtingų istorinių įvykių ties Kaunu 200 metų sukaktį. 

- Ką pasakytumėte skeptikams, kurie nuvertina šio įvykio reikšmę? 

- Manau, viskas paprasčiau nei atrodo - tiesiog papuolėme į rinkimų kampanijos sūkurį prieš Seimo rinkimus. Tai ne pirmas renginys, skirtas šiai datai paminėti, tačiau anksčiau ji niekada nebuvo sukėlusi tokios neigiamos reakcijos ir realybės neatitinkančių komentarų. Aišku, manipuliuojama ir visuomenės neišmanymu. Atsimenu, po vieno mūsų istorijos klubo renginio jojome Laisvės alėja ir viena pagyvenusi ponia paklausė savo vyro: "Kas čia joja?" Jis pamąstė ir "paaiškino": "Gvardiečiai." Neiškenčiau ir priėjęs patikslinau, jog tai Lietuvos ulonų pulkas. Maloniai nustebino lenkų turistai jau po kito renginio - viena moteriškė lenkiškai susižavėjusi šūktelėjo: "O, lietuvių artileristai ateina!" Deja, nemanau, kad daug lietuvių mus atpažintų. 

- Ar žinome savo istoriją? 

- Apie istoriją dabar kalba daugelis. Istorikais save vadina ir muzikantai, ir gydytojai. Tačiau pažiūrėkime, kokius istorinius įvykius įamžiname kine. Teturime vieną dabar visiems puikiai žinomą herojų - Tadą Blindą. Sutinku, žmonėms reikia romantikos, tačiau jis buvo ne iš tų herojų, kuris turėjo patekti į plačiuosius ekranus. Sovietmečiu buvo sukurtas nuostabus filmas apie Herkų Mantą, bet jis prūsas... Kodėl nekalbame apie iškilius Lietuvos istorinius asmenis, juk jie ne mažiau įdomūs ir būtų patrauklūs plačiajai visuomenei skirtuose filmuose. Jie gyvenime buvo ir donžuanai, ir meilužiai... Kažkam patrauklu mus Žalgirio mūšio kontekste matyti lakstančius su kuokomis ir kailiniais, nors Lietuvos armijos karių ginkluotė niekuo nesiskyrė nuo kitų Europos kraštų. 

Kodėl nestatome filmų apie 1794 metų sukilimą ir Vilniaus gynybą? Tuo metu prie Aušros Vartų vos nežuvo būsimieji Rusijos kariuomenės vadai. Gynyboje dalyvavo viso miesto gyventojai. Kai kas net bando pateikti, jog tuo metu Lietuva nebuvo valstybė ir neturėjo savo kariuomenės.

Daug istorijos mes nežinome. Daug istorinių asmenybių, kurios kūrė Lietuvos valstybę ir už ją kovojo, pamiršome.

Mūsų renginys ir skirtas tam, kad prisimintume, kaip lengva prarasti nepriklausomybę ir kaip sunku atkurti valstybingumą. Istorija kartojasi, todėl reikia ją suvokti ir pamokas išmokti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"