TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Nežinomi Medininkai

2010 07 31 0:00
Medininkų žudynių istorijoje iki šiol klausimų daugiau nei atsakymų.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvai šiandien minint 19-ąsias Medininkų žudynių metines, LŽ atskleidžia visuomenei nežinomus faktus, kaip buvo tiriamas šis kraupus ir ciniškas nusikaltimas.

Sukanka 19 metų, kai Medininkų pasienio poste buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai: muitininkai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius, greitojo reagavimo rinktinės "Aras" pareigūnai Algimantas Juozakas ir Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas ir Ričardas Rabavičius. Liko gyvas tik vienas šios žiaurios tragedijos liudininkas - muitininkas Tomas Šernas. Šio nusikaltimo vykdytojai žinomi - tai Rygos OMON specialiojo padalinio "Delta" smogikai.

Šiandien Lietuvos politikai vėl sakys skambias kalbas apie pasiaukojimą Tėvynei, prasmingą auką bei sovietų bandymą sunaikinti tik atgimusią Lietuvos valstybę. Kaip ir ankstesniais metais, vėl nebus nė žodeliu užsiminta apie valstybės bejėgiškumą ir abejingumą tiriant šį nusikaltimą. Visa tai jau kartojasi 19 metų. Tačiau kol kas kaltinamųjų suole sėdi tik vienas šios tragedijos įtariamasis - buvęs Rygos omonininkas Konstantinas Nikulinas-Michailovas.

Specialiųjų tarnybų dvikova

Nors oficialią baudžiamąją bylą sudaro dešimtys tomų, didžioji dalis kruopštaus Generalinės prokuratūros, kriminalinės policijos ir Valstybės saugumo departamento pareigūnų darbo liko tik jų pačių galvose ir asmeniniuose užrašuose. LŽ pamėgino bent kiek praskleisti šį paslapties šydą.

Nors Medininkų tragedijos aplinkybės jau narpliojamos teisme, šį kraupų nusikaltimą tyrę Lietuvos pareigūnai nelinkę atvirauti. "Supraskite, įtariami nusikaltėliai - tik ledkalnio viršūnė. Už jų stovi itin galingos bei įtakingos Rusijos ir Baltarusijos slaptosios tarnybos. Todėl labai atvirauti kol kas nesinori", - LŽ sakė jie.

Tokia pareigūnų pozicija turi pagrindo. Nors įtariamų žudikų pavardės jau seniai žinomos ir oficialiai prašoma išduoti juos Lietuvai, minėtos gretimos valstybės yra atsitvėrusios tylos siena. Maža to, jų specialiosios tarnybos itin kruopščiai analizuoja bet kokią viešumoje pasirodančią informaciją apie Medininkų žudynes. Vos tik Lietuvoje paskelbiama apie naujus poslinkius byloje, apie juos nedelsiant sužino ir įtariami žudikai. Ir visai nesvarbu, kur tuo metu jie yra: Sibire, Tolimuosiuose Rytuose ar separatistinėje Padniestrės Respublikoje.

Dėl teisybės reikia pasakyti, kad šioje dvikovoje Lietuvos specialiosios tarnybos nė kiek neatsilieka. Nors įtariamus žudikus globoja ir slepia aukščiausi Rusijos bei Baltarusijos valdžios pareigūnai, ieškomųjų buvimo vieta ir jų veikla mūsų teisėsaugininkams žinoma. Kaip? Į šį klausimą Lietuvos pareigūnai atsako tik mįslinga šypsena.

Neįtarė, kad yra stebimi

Vienas įtariamų žudynių organizatorių - aukštas pareigas Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijoje ėjęs Rygos ir Vilniaus OMON būrių veiklos koordinatorius Nikolajus Gončarenka - bandė slėptis Padniestrėje. Lietuvos specialiosios tarnybos tai netrukus sužinojo. N.Gončarenka įsidarbino asmeninėje separatistinės respublikos prezidento gvardijoje, batalione "Dniestr".

K.Nikulinas-Michailovas po žudynių slapstėsi Rusijoje ir Latvijoje. Jis nė neįtarė, kad visą tą laiką yra akylai stebimas Lietuvos pareigūnų. Pro mūsų teisėsaugininkų akis nepraslydo net operatyvinė informacija, kad K.Nikulinas-Michailovas kurį laiką buvo įtariamasis baudžiamojoje byloje dėl Rusijos Dūmos deputatės Galinos Starovoitovos nužudymo.

Keli žudikai bandė pasislėpti Sibire, Vilniaus OMON vadas Boleslovas Makutinovičius apsigyveno Maskvoje, o jo pavaduotojas Vladimiras Razvodovas - Sankt Peterburge. Jiems visiems atrodė, kad Lietuva apie jų buvimo vietą ir veiklą nieko nežino.

Homo sovieticus

Teisės studentams skirtuose vadovėliuose išsamiai aprašoma nusikaltėlių psichologija. Tačiau tirdami Medininkų tragedijos aplinkybes Lietuvos pareigūnai susidūrė su niekur neaprašytu atveju. Atrodytų, tokiam žiauriam nusikaltimui reikėjo itin kruopščiai pasirengti. Ginklai, šaudmenys, priedanga, atsitraukimas, alibi - visa tai privalėjo būti suplanuota sekundžių tikslumu.

Tačiau nusikaltimo tyrimas atskleidė visai kitokį vaizdą: atrodė, kad žudynės vyko kone spontaniškai, pagal principą "O gal pasiseks". Nusikaltimą tyrusiems pareigūnams kartais susidarydavo įspūdis, kad Rygos omonininkai šias žudynes suplanavo gerdami degtinę - pamokysime tuos nacionalistus.

Kitaip sunku paaiškinti tokias "žioplas" žudikų klaidas. Tai, kad žudynės - Rygos OMON darbas, tapo aišku gavus ekspertų išvadas. Jie nustatė, kad šaudyta specialiomis kalašnikovo kulkomis. Šie šoviniai pritaikyti automatams su duslintuvais, juose sumažintas parako kiekis. Tuo metu - 1991 metais - Lietuvoje nei tokių šovinių, nei tokių automatų nebuvo.

Po nusikaltimo į Lietuvą atsiųsta Sovietų Sąjungos prokuratūros darbo grupė, kuri turėjo "padėti" tirti šį nusikaltimą. Neaišku, kokios žinybos Maskvoje tarpusavyje nesusikalbėjo, tačiau į Vilnių atėjo oficialus pranešimas, kad minėti specialūs šoviniai prieš pat nusikaltimą buvo išduoti Rygos OMON būriui. Juos išdavė sovietų kariuomenės dalinys.

Atrodo, tuo metu ir sovietų armijoje tokio tipo šoviniai buvo deficitas. Į šovinių pakuotę, vadinamąjį cinką, dedama 680 kulkų. Tuo metu Rygos omonininkams nežinia kodėl buvo duota nepilna dėžė - 370 šovinių.

Įtariami žudikai susidūrė su dar viena kliūtimi. Jie neturėjo reikiamo skaičiaus duslintuvų automatams. Omonininkai žinojo, kad vienas gamyklinis duslintuvas atlaiko 50 šūvių, paskui jis tampa neveiksmingas. Todėl trūkstamus duslintuvus rygiečiai pasigamino patys.

Atvykę į Vilnių jie neketino slapstytis. Juos čia matė nemažai žmonių. Ir visa tai vyko nusikaltimo išvakarėse...

Į prokuratūrą - džiugiai

Nors tuoj po nusikaltimo Lietuvos teisėsaugininkai palyginti greitai nustatė įtariamuosius - Rygos omonininkus - visą tyrimo laiką jų akiratyje buvo ir Vilniaus OMON būrys. Tyrėjus domino ne tik "vietinės reikšmės" nusikaltimai, bet ir jų turima informacija apie "Deltos" būrio atvykimą. Pareigūnai puse lūpų LŽ prasitarė, jog Vilniaus omonininkai, sužinoję, kad yra kviečiami į apklausą dėl Medininkų žudynių, lengviau atsidusdavo - prokurorai negalės jų apkaltinti.

Anot pareigūnų, jiems bendraujant su Vilniaus omonininkais po kruopelytę pavyko susidaryti vaizdą, kas iš tiesų vyko Vilniuje prieš žudynes ir po jų. Tardant Vilniaus omonininkus "žaista" ir jų emocijomis: dalis omonininkų pažinojo nužudytuosius Medininkuose. Pareigūnus labiausiai domino Vilniaus OMON būrio vado B.Makutinovičiaus ir jo pavaduotojo V.Razvodovo turima informacija. Pastarasis, beje, globojo į Vilnių atvykusius "Delta" būrio smogikus.

Nežinia kaip, bet po kurio laiko Lietuvos pareigūnams pavyko įvykdyti dvi keistas operacijas. V.Razvodovas buvo sulaikytas Sankt Peterburge dėl įtarimų padarius kitą nusikaltimą. Kol jis sėdėjo tardymo izoliatoriuje, Lietuvai vienintelį kartą pavyko gauti oficialų Rusijos valdžios leidimą apklausti įtariamąjį. Lietuvos prokurorai išvyko į Sankt Peterburgą ir, stebimi kolegų iš Rusijos, kalbėjosi su V.Razvodovu.

Dar mįslingesnės istorijos būta dėl B.Makutinovičiaus. Su juo neoficialiai susitikta Maskvoje. Ir omonininkas, ir Lietuvos pareigūnai susitarė, kad per susitikimą jokių provokacijų nebus. Galbūt šiuo metu tokie susitarimai atrodo juokingi, tačiau nedera pamiršti, kad tada Lietuvos specialiosios tarnybos vykdė vieną mįslingiausių operacijų. Iš Minsko buvo pagrobtas ir atvežtas Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius. Į susitikimą vykę Lietuvos pareigūnai ir patys turėjo pagrindo baimintis - jie puikiai žinojo, kad omonininkai, norėdami išvengti atsakomybės, gali ryžtis bet kam. LŽ duomenimis, Medininkų žudynes tyrę pareigūnai iki šiol nesiryžta važiuoti į Rusiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"