TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

P. Cvirkos paminklas: griauti ar puošti

2015 08 28 7:00
Vilniaus centre esantis P. Cvirkos paminklas kelia diskusijas.  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Susikertančios Vilniaus gatvės juosia skverą, kuriame stovi dėmėtas sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklas. Regis, dažniausi svečiai ten būna aplinką teršiantys balandžiai. Vieni vilniečiai siūlo įveikus Žaliojo tilto „balvonus“ nesustoti – griauti likusius, bet kitiems atrodo, kad versti sovietmečio skulptūrų nereikia – tegul lieka ir bado akis.

Vilniaus Žaliojo tilto skulptūros ne kartą buvo virtusios kūrybinių instaliacijų objektais. Net kai jos buvo nukeltos, išradingas jaunimas ant likusių tuščių postamentų rengė šmaikščias ir teatrališkas fotosesijas. Jau tuo metu išryškėjo nuomonių dvikova: vieni piktinosi „istorinės atminties naikinimu“, kiti sveikino sprendimą nukelti surūdijusius ir sulūžusius sovietinius reliktus.

Skambėjo ir siūlymas nukelti Petro Cvirkos paminklą, kaip praeities ideologijos simbolį.

Daugiau kaip prieš ketverius metus P. Cvirka buvo „papuoštas“ – jam ant rankos užkabinta skrybėlė. Tokį pokštą paminklo išniekinimu palaikęs vilnietis iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi tiems nepavyko nuimti aukštokai kabojusios skrybėlės, į pagalbą teko kviesti ugniagesius. Šie nuo P. Cvirkos paminklo rankos ir nuėmė galvos apdangalą.

Ką ten skrybėlė. Sostinės senamiesčio erdvių nepuošia ir paminklo vaizdas – papilkėjęs, išmargintas paukščių išmatomis. Reikėtų arba sutvarkyti ir jį, ir jo aplinką, arba su juo atsisveikinti.

Dailininkas Gitenis Umbrasas. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Palikti šešėlyje

Kokį sprendimą rinktis, „Lietuvos žinios“ klausė dailininko Gitenio Umbraso, sukūrusio Vilniaus simboliais tapusių darbų, tarp kurių – plytelė Katedros aikštėje „Stebuklas“.

Dailininko nuomone, prie P. Cvirkos paminklo galėtų būti parašyta šio rašytojo ir politinio veikėjo biografijos santrauka – apie tai, ką gero ir blogo jis yra padaręs.

Beje, prie Žaliojo tilto postamentų buvusios lentelės su informacija apie sovietmečio aukas – būtent G. Umbraso realizuotas sumanymas.

Menininkas pasidalijo mintimis ir apie idėją ne versti sovietmečio skulptūras bei paminklus, bet suteikti jiems kitą prasmę. Jis priminė, kad Sąjūdžio laikais, kai į mitingą kas nors ateidavo su raudona vėliava, šalia stodavo žmonės su geltona ir žalia – kad vaizdas taptų lietuviška trispalve. „Tam reikėjo intelekto, humoro ir paruošti namų darbus, kad galima būtų peržaisti situaciją, – teigė G. Umbrasas. – O jei būtume tiesiog daužę snukius, atitinkamai būtume gavę atgal.“ Panašiai „peržaisti situaciją“, menininko teigimu, įmanoma ir su sovietmečio skulptūromis. Galima kūrybiškai pakeisti tokių monumentų koncepciją. Kaip sakė G. Umbrasas, visuomenė turėtų būti kurianti, o ne griaunanti.

„Mūsų nepriklausomybę lydi šūkis: ką dar galime nugriauti, o ne – ką dar galime pastatyti ? – pasakė menininkas. – Norėdami konkuruoti tiek su Žaliojo tilto skulptūromis, tiek su P. Cvirkos paminklu, galėtume bandyti pastatyti geresnių – Henrikui Radauskui, Vytautui Mačerniui, Kaziui Binkiui ir kitiems. Tačiau nesugebėdami padaryti geriau, bandome sugadinti tai, ką ne mes sukūrėme. Jei patys sukursime ką nors geresnio, tai, kas pastatyta anuomet, liktų šešėlyje ir niekam nebūtų įdomu.“

Netvarko turbūt dėl atsargumo

„Per tuos kasdienius rūpesčius iki šiol savo sostinėje paminklo Nepriklausomybės patriarchui Jonui Basanavičiui nesugebame pastatyti, užtat kaip didelę kultūrinę vertybę Vilniaus centre saugome Stalino saulės nešėją ir kolaborantą P. Cvirką“, – neseniai stebėjosi ir politikė Rima Baškienė.

Poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Esu prieš visokius – ir mirusiųjų palaikų, ir paminklų judinimus, – teigė žinomas poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas. – Nekalbant apie Černiachovskį ir kitus užpuolikus.“ P. Cvirkos paminklas jam nekliudo, tačiau, kaip sakė, ir neverktų, jei šis stovėtų kur nors kitur.

Dėl prasto vaizdo jis nesistebi. „Prie kiekvieno paminklo reikėtų įtaisyti po kokį nors paukščius baidantį aparatą“, – juokėsi literatas. Jis mano, kad už estetinį P. Cvirkos paminklo vaizdą atsakomybė tenka Vilniaus miesto valdžiai. Aplinka čia seniai netvarkyta. V. Braziūnas svarstė, kad prie šio skvero tvarkymo nepriėjo nei viena sostinės valdžia gal dėl atsargumo: pradėsi tvarkyti, būsi apkaltintas, kad nori tą sovietinį paminklą pastatyti į labai gražius rėmelius.

„Kol ideologiškai nenusiraminsime ir pro ideologijos luobą nepradėsime matyti, kas už jo yra, viskas taip ir vyks“, – kalbėjo V. Braziūnas. Kaip jis teigė, pagal moralinius kriterijus „daug ką reikėtų nukelti“. V. Braziūno nuomone, tokiais kūrėjais, kaip P. Cvirka, anuomet manipuliavo ir pasinaudojo politiniai makleriai. „Tai ne tik jo silpnadvasiškumo lakmusas, bet ir jo tragedija“, – sakė literatas.

P. Cvirkos paminklo bei aplinkos vaizdas neestetiškas.

Kreiptasi ne kartą

Manantieji, kad P. Cvirkos paminklui – ne vieta Lietuvos sostinės centre, pateikia ne vieną argumentą: sovietų valdžia paminklą Vilniuje jam pastatė ne už literatūrinius nuopelnus, juk buvo ir kitų ne mažiau talentingų to meto kūrėjų, bet už aktyvų sovietinio režimo rėmimą.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę dar 2013 metų rudenį: „Raginame iškelti iš Vilniaus miesto centro paminklus sovietinių okupantų kolaborantams Salomėjai Nėriai ir Petrui Cvirkai, iškelti į Grūto parką sovietinę ideologiją propaguojančias Vilniaus Žaliojo tilto skulptūras.“

Praėjusių metų pavasarį į aukščiausias šalies institucijas taip pat kreipėsi Sausio 13-osios brolija, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga ir Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija (KASKA) su reikalavimu iš mūsų šalies galutinai išguiti buvusio okupacinio sovietų režimo apraiškas – kolaborantams pastatytus paminklus ar jų vardais pavadintas ir iki šiol dalijamas premijas.

KASKA valdybos pirmininkas, atsargos pulkininkas leitenantas ir rašytojas Jonas Užurka „Lietuvos žinioms“ sakė, kad visus tautos savimonei neabejingus asmenis skaudina vertybių painiojimas, kuriuo esą sąmoningai siekiama nukreipti žmones nuo tiesos. Kaip pavyzdžius jis nurodė sovietų kolaborantų rašytojo P. Cvirkos ir poetės S. Nėries garbinimą. „Sunku įsivaizduoti didesnės paniekos Lietuvai, kaip jų išdavystė. Būtent tai jiedu padarė nuvažiavę į Maskvą prašyti, kad budeliai okupantai teiktųsi pasiimti mūsų laisvę“, – piktinosi organizacijos vadovas.

Skleidžia ideologiją

Kaip neseniai „Žinių radijui“ teigė architektas, Vilniaus Dailės akademijos profesorius Algimantas Mačiulis, P. Cvirkos paminklas Vilniaus senamiestyje „skleidžia ideologiją“, todėl reikėtų apsvarstyti šio paminklo iškėlimą iš skvero. „Dėl paminklų turi teisę spręsti politikai – čia ne tiek miesto estetinis klausimas. Manyčiau, kad svarstytinas klausimas yra iškelti P. Cvirkos paminklą iš to skvero. Tai nėra dekoratyvinė skulptūra arba neutralios ideologijos, čia yra sąsajų. Ji skleidžia ideologiją“, – laidoje „Dienos klausimas“ sakė A. Mačiulis. Architektas taip pat nurodė, kad sostinė neturi savo paminklų strategijos, o skulptūros miesto viešosiose erdvėse dygsta chaotiškai.

Monumento P. Cvirkai autoriai – skulptorius Juozas Mikėnas ir architektas Vladislavas Mikučianis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"