Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Palangos istorijoje – netikėtas posūkis

 
2016 12 17 6:00
Šalia Palangos kurhauzo besidarbuojantys archeologai nenustoja stebinti.
Šalia Palangos kurhauzo besidarbuojantys archeologai nenustoja stebinti. Laisvūno Kavaliausko nuotrauka

Didžiausiame šalies kurorte, Tiškevičių alėjoje, archeologinius tyrimus atliekantys specialistai iškėlė versiją, kad jiems galbūt pavyko rasti jokiuose istoriniuose metraščiuose neminėtos XVI amžiaus bažnyčios liekanas.

Iš pradžių manyta, jog aptikta minėto laikotarpio dvarvietė, tačiau visas kortas sumaišė rasti krikščioniška tradicija palaidoti trijų žmonių palaikai. „Koks dvarininkas rinktųsi amžinojo poilsio vietą šalia savo namų? Tuo laikotarpiu žmonės dažniausiai būdavo laidojami prie bažnyčių, prie jų įrengiamos ir kapinės. Pavyko aptikti vienus labai gerai išsilaikiusius žmogaus palaikus: galva orientuota į vakarus, rankos tvarkingai sudėtos. Šie faktai leidžia spėti, kad radome nepaprastą pastatą“, – teigė archeologas Donatas Zubrickas.

Tačiau mįslių kol kas daugiau negu atsakymų, nes tokie sakralūs objektai kaip alkvietės, bažnyčios paprastai labai ilgai išlieka bendruomenės atmintyje, įvardijami metraščiuose, archajiškuose dokumentuose. Apie XVI amžiaus bažnyčią minėtoje vietoje Palangoje nėra jokių duomenų.

Laisvūnas Kavaliauskas: „Atkastuose pastato pamatuose matyti vertikalaus bokštelio liekanos. Tokie achitektūriniai elementai būdingesni bažnyčioms, kaip ir šalia pamatų aptikti žmonių palaikai."/Deniso Nikitenkos nuotrauka
Laisvūnas Kavaliauskas: „Atkastuose pastato pamatuose matyti vertikalaus bokštelio liekanos. Tokie achitektūriniai elementai būdingesni bažnyčioms, kaip ir šalia pamatų aptikti žmonių palaikai."/Deniso Nikitenkos nuotrauka

Tvarkomoje Tiškevičių alėjoje, prie kurhauzo ir Palangos koncertų salės, archeologų komanda darbuojasi jau ne pirmą savaitę. Nuostabą sukėlusius objektus žemė atidengė visai neseniai. „Tikrai ne kasdien galima rasti XVI-XVII amžiaus mūrinio pastato likučių. Tai retas atvejis. Nauji faktai leidžia daryti prielaidą, kad Palanga XVI amžiuje nebuvo nuskurdęs žvejų kaimelis, kaip ilgą laiką manyta. Neva čia stovėjusios kelios pavienės sodybos. Dabar įsitikiname, kad prekybiniai keliai, egzistavę šimtmečiais, liko. Gyvenimas Palangoje virė“, – kalbėjo D. Zubrickas.

Kasinėjimų vietoje aptikta koklių, keramikos ir net 30 monetų. „Tai – Livonijos ordino pinigai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų sidabriniai pusgrašiai. Žmonės čia turėjo pinigų“, – tvirtino archeologė Donata Stonkutė.

Vis dėlto daugiausia intrigos kelia šalia mūrinių pamatų rasti trijų žmonių ir žirgo palaikai. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad dar anksti daryti išvadas. „Archeologai dirba toliau, tad radinių dar tikrai bus. Kol kas faktai labai prieštaringi. Viena vertus, atkastuose pastato pamatuose matyti architektūrinio elemento kontraforso – vertikalaus bokštelio – liekanų. Tokie dalykai būdingesni bažnyčioms, kaip ir šalia pamatų aptikti žmonių palaikai. Tačiau kitos aplinkybės verčia abejoti, kad rasta bažnyčia“, – aiškino daug patirties turintis paveldosaugininkas.

Jis priminė, jog bažnyčių vietose paprastai iškasama ir religinių artefaktų. „Kol kas jų neaptikta. Kitas dalykas – tokie radiniai kaip kokliai, keramika ir pinigai būdingi dvarvietėms. Dar labai įdomus faktas, kad šalia palaidotų žmonių rastas ir žirgas. Kokia prasmė XVI amžiuje laidoti žirgą? Tai labiau pagonybės laikų tradicija. Be to, bažnyčia bet kurioje vietovėje yra jos dominantė, todėl tiek istoriniuose šaltiniuose, tiek žmonių ilgalaikėje atmintyje toks objektas išlieka. O dabar neturime jokių duomenų apie bažnyčią Tiškevičių alėjos teritorijoje. Kyla labai daug klaustukų...“ – svarstė jis.

Sensacija jau buvo tapę archeologų radiniai visai šalia Tiškevičių alėjos esančioje buvusios Vasaros estrados vietoje 2014-aisiais. Tąkart atkasta tik istoriniuose dokumentuose minėta XVI-XVII amžiaus smėliu užpustyta dvarvietė. Tarp pastatų liekanų, metro gylyje po žeme, pirmą kartą šalyje rasta viduramžių stalo žaidimų lenta, itin retai aptinkamas bajoro signetas (asmeninis antspaudas) ir kiti artefaktai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"