TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Paminklas Tauragės konvencijai

2013 01 10 6:35
"Rotary" klubo pastangomis Tauragėje atstatytas paminklas Tauragės konvencijai. /Romualdo Vaitkaus nuotrauka

Netoli Tauragės atidengtas paminklas sutarčiai, lėmusiai Europos istorijos vingius.

Šalia Tauragės esančiame Staiginės kaime iškilo paminklas, skirtas 1812 metais Prūsijos ir Rusijos kariuomenių pasirašytai sutarčiai. Istorikai ją dar vadina Tauragės konvencija. Sudariusi sutartį karaliaus Frydricho Vilhelmo III valdoma Prūsija išsivadavo iš Prancūzijos imperatoriaus Napoleono primesto jungo ir tapo savarankiška valstybe. Mūsų valstybei šis faktas svarbus dėl to, kad Tauragės konvencija jau 200 metų garsina Lietuvos vardą.

Ieškojo lobio

Teigiama, jog Tauragės konvencija nulėmė visos Europos istoriją. Iniciatyvą pasirašyti sutartį 1812-aisiais parodė Prūsijos generolas Davidas Ludwigas von Yorckas. Jis vadovavo Prūsijos kariuomenei, kuri kontroliavo Kuršą. Tuomet D.L.von Yorcko kariai pagal anksčiau pasirašytas sutartis turėjo kovoti prancūzų pusėje. Pasakojama, kad prūsų generolas, pajutęs, jog žlunga Napoleono kariuomenė, 1812 metų gruodžio 30 dieną, spiginant didžiuliam šalčiui, į Staiginės kaime esantį malūną pakvietė vieną iš Rusijos armijos generolų Ivaną Dibičių ir, rizikuodamas karo lauko teismu, pasirašė su juo karinio neutraliteto sutartį, kuri ilgainiui tapo žinoma kaip Tauragės konvencija. Šia sutartimi Prūsija išsivadavo iš Prancūzijos ir padėjo savo nepriklausomybės pamatus.

Tauragės konvencijos atminimui 1912 metais D.L.von Yorcko proanūkio iniciatyva Staiginės kaime iškilo pilko granito plokščių paminklas, pagamintas Vokietijoje. Didžiulis kubas buvo sumontuotas ant keturių žalvario rutulių, o įrašai ant plokščių priminė istorinį įvykį. Tauragės kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas teigė, jog šį paminklą apie 1948 metus susprogdino sovietų kariai, dislokuoti netoliese. E.Mažrimas mano, kad jis "užkliuvo" ne dėl politinių motyvų, o vien dėl to, jog buvo tuščiaviduris. Mat tuomet sklandė kalbos, esą skulptūros viduje gali būti paslėptas lobis.

Kita su paminklu susijusi legenda byloja, kad jį statant buvo susitarta: vokiečiai pagamins Tauragės konvenciją pasirašiusio savo generolo D.L.von Yorcko, o rusai - generolo I.Dibičiaus bronzinius biustus. Vokiečiai įsipareigojimą įvykdė, tuo metu rusai - ne. Būta net liudininkų, sakiusių, kad generolo biustą į Lietuvą atgabenę vokiečiai patikėjo jį vienam Tauragės ūkininkui. Šis saugojo skulptūrą iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o paskui atidavė į metalo laužą. Teigiama, jog ten nukeliavo ir susprogdinto paminklo žalvario rutuliai.

Paminklai jau du

E.Mažrimas pasakojo, kad Tauragės konvencijai skirtą paminklą dar 1975 metais norėjo atstatyti sovietinės Lietuvos kultūros ministerija, tačiau tam pasipriešino jau minėtas sovietų kariuomenės dalinys. Kitą kartą pamėginta tai padaryti 1988-aisiais atsiradus Sąjūdžiui, bet pritrūko pinigų, ryžto ir valios. Pastaruoju metu apie paminklo atstatymą nuolat kalbėjo Tauragės Rotary klubo nariai. Jie patys ir pinigus rinko, ir daugybę rėmėjų pritraukė. Kad tauragiškiai žinotų, kokiam reikalui aukoja pinigus, Rotary klubas Tauragės konvencijos pasirašymo vietoje pastatė paminklo maketą. Jis ten stovėjo porą metų.

Paminklo atstatymas kainavo apie 100 tūkst. litų. Parengus projektą ir gavus Europos Sąjungos finansavimą buvo sutvarkytos ir jo prieigos. Viliamasi, kad apžiūrėti paminklo atvyks tiek mūsų šalies, tiek užsienio turistų, nes, pasak E.Mažrimo, Tauragės konvencijos pasirašymo vieta domisi ne tik Europos, bet ir Azijos gyventojai. "Beje, dar tuomet, kai kariškiai neleido atstatyti autentiško paminklo, Tauragės konvencija buvo įamžinta kitokia skulptūra. Tai padaryta 1976-aisiais", - priminė E.Mažrimas. Abu paminklai - ir anas, ir dabar atstatytas - yra netoli vienas kito, juos skiria tik Ežeruonos upelis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"