TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Pamiršti ir išskirti. Karo atminties funkcija Rusijoje

2015 05 12 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Gegužės 9-ąją Rusija minėjo Sovietų Sąjungos Didžiojo Tėvynės karo, kaip Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas (1941-1945) nuo Stalino valdymo laikų yra oficialiai vadinamas, pergalę. Suprantama, kad atsižvelgiant į didžiules karo aukas ir vėlesnį Sovietų Sąjungos įsiliejimą į pasaulio galingųjų gretas 1945-ųjų atminimas Rusijai yra labai svarbus.

Tačiau šiais metais ne tik istoriniame, bet ir politiniame dėmenyje slypi šio įvykio reikšmė.

Atmintis yra visada selektyvi. Valstybinė istorijos politika formuoja ir iškreipia žvilgsnį į praeitį. Tai vyko dar sovietinės diktatūros laikais po 1945 metų, kai Didžiojo Tėvynės karo atminimo įamžinimas iš pradžių buvo Stalino kulto dalis. Ne sovietų, o paties diktatoriaus triumfas joje buvo esminis. Tik po Stalino mirties 1956 metais eilinių karių ir gyventojų kančios galėjo būti paminėtos. Ir tik vėlyvajame socializme pagrindinę atminties politinę funkciją įgavo sovietinė pergalė.

Leonido Brežnevo bei jo įpėdinių laikais (1964-1985) pergalės kultas sustiprėjo. Gegužės 9-oji tapo svarbiausia sovietinio kalendoriaus data. Tuo metu susiformavo pagrindinis tikslas - pamiršti visas kitas katastrofas. Pergalės kultas suteikė dvidešimtam amžiui prasmę, atitinkančią Rusijos poreikius. Pergalė prieš Vokietiją tapo šventu dalyku. Nepaisant pačios Sovietų Sajungos nusikaltimų, fašizmo sutriuškinimas reiškė, kad sovietai virto moraliniais nugalėtojais. Istorijos politika vadovavosi paprasta logika: valstybė, nugalėjusi Hitlerį, yra legitimuota, todėl nebereikėjo paisyti atsakomybės dėl 1917 metų revoliucijos, pilietinio karo, kolektyvizacijos, bado, deportacijų, gulagų ir didžiojo teroro. Iš komunistinės bolševikų utopijos nieko neliko. Šią tuštumą užpildė pergalė prieš fašizmą, o L. Brežnevo autoritarinis režimas sovietinei visuomenei uždraudė bet kokį kritinį stalinizmo įvertinimą.

Tačiau ir apie pergalingą karą buvo atmenama selektyviai, net karo chronologija buvo tabu. Sovietinėje istorijoje Didysis Tevynės karas prasidėjo nuo Vokietijos užpuolimo 1941 metų birželio 22-ąją, o Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sandėris po Hitlerio ir Stalino pakto buvo nuslėptas. Rytų Lenkijos aneksija, Lenkijos elito masinis nužudymas (Katynė), įžygiavimas į Baltijos valstybes bei Žiemos karas su Suomija nebuvo Sovietų istorijos pasakojimo, taip pat kaip ir ne „Didžiojo Tėvynės karo“, dalis. Ir 1941-1945 metai buvo prisimenami tik fragmentiškai. Holokaustas, įvairių tautų deportacijos prisidengiant apkaltinimu kolaboravimu, kaip ir sovietinių belaisvių arba sovietų armijos nusikaltimai, liko tabu. Pagaliau 1945 metų gegužės 9 dieną karas baigėsi visiška kapituliacija Karlshorste: prievartinė Rytų Europos sovietizacija taip pat nepateko į didžiosios pergalės naratyvą. Tokiu būdu istorinis-politinis Maskvos “išskirtinis kelias“ manifestuojamas chronologijoje.

Po komunistinės diktatūros griūties pliuralizavosi ir Sovietų Sąjungos istorijos pasakojimas. Michailo Gorbačiovo laikais pradedami platūs debatai apie dvidešimto amžiaus tragedijas ir nusikaltimus. Pasitraukiant valstybei kaip atminties politikos veikėjui, gegužės 9-osios ritualas prarado buvusią prasmę. Tačiau liberalus intermezzo Kremliuje truko neilgai, kol dešimtojo dešimtmečio pabaigoje įsigalėjo autoritarinis valdymas.

2000-aisiais valdžią perėmus V. Putinui, Didžiojo Tėvynės karo kultas buvo sugrąžintas. Kariniai paradai įgavo simbolinę prasmę. Tačiau šiandien šis kultas turi dar didesnę reikšmę nei buvusioje Sovietų Sąjungoje. 70-mečio jubiliejus turi istoriškai legitimuoti ne tik Rusijos valstybę, bet ir jos antivakarietišką užsienio politiką bei Ukrainos užpuolimą.

Paradoksalu, bet dabar, kaip ir L. Brežnevo laikais, užmarštis vėl tapo pagrindiniu oficialios atminties elementu. 2015 metais į užmarštį grimzta ne tik stalinizmo nusikaltimai, bet ir persitvarkymo viltys dėl atsakingo valdymo, teisinės valstybės, liberalios ir pasiturinčios Rusijos visuomenės, taip pat viltys dėl tokios Rusijos, kurios nesibaimina kaimynai. Šios viltys nepasiteisino. Noras didžiuotis istorijos didybe pateisina šalies izoliaciją bei visuomenės stagnaciją.

Šalia užmaršties atsiranda nauja pergalės funkcija: kitamanių izoliacija ir atsiribojimas nuo Europos. Dalyvavimas gegužės 9-osios šventėje valdantiesiems reiškia lojalumo įrodymą. Naujo pergalės simbolio Georgijaus juostelės, kurios dalijamos mokyklose ir kitose valstybinėse įstaigose, nešiojimas reiškia patriotinę pareigą. Tačiau visa tai byloja ne tik apie karo aukų atminimą, bet ir apie agresyvią Maskvos užsienio politiką. Tokiu būdu dalyvavimas reiškia pritariamą naujai kovai su fašizmu, šįkart Ukrainoje. Kas tam nepritaria, nėra Rusijos patriotas ir tokiu būdu oficiali atmintis marginalizuoja Rusijos opoziciją.

Pagaliau reikia įvardyti užsienio politikos kainą. V. Putino valdymo metu Didžiojo Tėvynės karo kultas izoliuoja Rusiją nuo savo kaimynų bei Vakarų Europos. Kai kitose valstybėse istoriniai įvykiai traktuojami kritiškai, Rusijos istorijos traktavime posovietinės ir Rytų Europos šalys neranda savos istorijos atpasakojimo. Rusija atsiduria istoriniame „išskirtiniame kelyje“.

Gegužės 9 dieną karo spektaklis yra užmaršties aktas. Didžiojo Tėvynės karo kultas pirmiausia nukreiptas į Rusijos valdžios legitimavimą, o ne istorijos paminėjimą. Europos Sąjunga turėtų laikytis atokiau, kur istorija ne tik konstruojama, bet ir pagrindžiama imperinė agresija. Vokiečiams, kuriems istorijos pergalių atminimas tapo svetimas, reikėtų ieškoti dialogo bei skatinti kritinį bendrų katastrofų įvertinimą. Tai ir yra pagrindinė gegužės 9-osios funkcija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"