TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Pamiškės kryžius įamžino partizanų tėvo atminimą

2015 10 15 16:41
Radviliškio rajone įamžintas partizanų tėvo bei jų ryšininko Vincento Šniuolio atminimas. Radviliškio rajono savivaldybės nuotrauka

Radviliškio rajone, pamiškėje netoli Miežaičių kaimo, įamžintas vietos šviesuolio, partizanų ryšininko Vincento Šniuolio atminimas. Visi trys jo užauginti vaikai išėjo ginti okupuotos Lietuvos, du jų žuvo, trečiasis buvo nuteistas sušaudyti. Partizanų tėvas taip pat buvo nužudytas.

Baisogalos seniūnijoje, netoli Miežaičių kaimo pastatytas kryžius nuo šiol žymės vietą, kurioje 1946-ųjų vasarą stribų buvo nužudytas vietos ūkininkas, partizanų rėmėjas bei jų ryšininkas Vincentas Šniuolis. Šis kaimo žmogus, iš paskutiniųjų į mokslus leidęs visus tris savo vaikus – du sūnūs ir dukrą, šiems išėjus ginti pavergtos Lietuvos, ir pats įsitraukė į pasipriešinimo okupacijai kovas. Išėjęs perspėti miškuose besislapstančių partizanų apie pasirodžiusius persekiotojus, vyriškis buvo pastarųjų nušautas. Tais pačiais metais žuvo ir už laisvą Lietuvą kovęsi du jo vaikai, o trečiasis iš pradžių buvo nuteistas sušaudyti, bet vėliau bausmė pakeista įkalinimu lageriuose. V. Šniuolio atminimui pastatytas kryžius turėtų visiems mums priminti tautos laisvės kainą.

Vienybės ženklas

Miežaičiai – vietovė, pro kurią iš Baisogalos į Minančius, garsius dėl to, kad 1949-aisiais vasario 16-ąją čia susirinkę partizanų vadai pasirašė Laisvės kovos deklaraciją, prilygstančią Vasario 16-osios aktui, jau ne vienerius metus žygiuoja Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos organizuojamo žygio „Pergalių ir kovų keliais“ dalyviai.

„Mes, Baisogalos žmonės, žavimės žygiuojančiųjų gausa ir jų entuziazmu aplankyti vietas, susijusias su kovų už tautos laisvę istorija, todėl tą istoriją stengiamės įamžinti ir patys“, – LŽ sakė Radviliškio rajono Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis.

Seniūnas pabrėžė, jog skatinamas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkės Stasės Janušonienės, ėmėsi iniciatyvos įamžinti garsios partizanų Šniolių šeimos tėvo, kuris ir pats padėjo galvą už Lietuvą, Vincento Šniuolio atminimą.

„Džiaugiuosi, kad kryžių šiam garbiam žmogui be jokio atlygio išdrožė Lietuvoje garsus mūsų krašto tautodailininkas Edvardas Bielokopitovas, tad seniūnijai teko tik kryžiaus pastatymo rūpesčiai“, – sakė seniūnas. Jis vylėsi, jog kryžius, kuris įamžina kovotojo už Lietuvą atminimą, ne vien primins Lietuvai tekusius išbandymus, bet bus ir ženklas, vienijantis savo kraštui neabejingus lietuvius.

Prasminga kova

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkė S. Janušonienė pabrėžė, kad 1946-aisiais nužudyto kaimo šviesuolio V. Šniolio atminimas Radviliškio krašte gyvas ir šiandien. Surinkti prisiminimai byloja, kad šiai šeimai ypač svarbu buvo į mokslus išleisti tris savo sūnus – 1924-aisiais gimusį Vytautą, metais jaunesnį Viktorą ir 1931-aisiais gimusią jaunylę Birutę. Tikrai žinoma, kad gimnaziją buvo spėjęs baigti Vytautas, kuris garsėjo kaip poetas.

Šis į miškus ginti laisvės išėjęs jaunuolis žuvo būdamas 25-erių. Jis krito susikovęs su užpuolikais. Tais pačiais 1949-aisiais, kaip ir brolis Vytautas, žuvo aštuoniolikmetė jo sesuo Birutė. Ji dar nepilnametė tapo partizanų ryšininke, kovotojų išgyvenimui ir kovai būtinas žinias nešė per Lietuvą, o žuvo Šimonių girioje, bunkeryje. Nenorėdama pasiduoti užpuolikams, B. Šniolytė susisprogdino drauge su kitais partizanais.

Likimas kiek labiau pagailėjo Viktoro Šniuolio. S. Janušonienė teigė, jog, žuvus kartu kovojusiam broliui Vytautui, Viktoras kovojo toliau. Jis buvo ir vienas iš partizanų vadų susitikimo Minaičiuose organizatorių, rūpinęsis jų apsauga ir maitinimu.

„Viktoras man yra pasakojęs, kad jį, grįžusį atlikus partizanų užduotį, išdavė ir į okupantų bei jų pakalikų rankas atidavė savi“, – sakė S. Janušonienė. Pasak jos, iš pradžių šis partizanas buvo nuteistas sušaudyti, vėliau bausmė pakeista 25 metų katorga, o mirus Stalinui bausmės laikas sumažinta.

„Viktorą Šniuolį palaidojome prieš ketverius metus“, – sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkė. Ji džiaugiasi, kad Šniolių šeimos kova buvo prasminga, nes mes gyvename laisvi. Šios kovos atminimui Radviliškio rajone ir pastatytas kryžius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"