TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Panevėžys švęs bolševikų išvarymo metines

2016 05 11 6:00
Prieš metus minint bolševikų išvarymą iš Panevėžio, į šį miestą buvo suvažiavę atstovai iš įvairių regiono vietovių. www.joniskelis.lt nuotrauka

Panevėžio miesto Vasario 16-osios gatve gegužės 21-ąją žygiuos paradas, skirtas bolševikų išvarymo iš Aukštaitijos sostinės 97-osioms metinėms paminėti. Nugalėti Panevėžyje, per Kupiškį bei Rokiškį bolševikai buvo priversti trauktis iš Lietuvos.

Šiemet bus trečias kartas, kai Panevėžyje bus minimas bolševikų išvarymas iš šio Lietuvos viduryje esančio miesto. Pirmasis panevėžiečių susiėjimas, skirtas paminėti faktui, kad 1919-ųjų gegužės 19-ąją mūsų tautos kariai savanoriai po ginkluotų susirėmimų privertė iš Panevėžio bėgti jame valdžią paėmusius bolševikus, įvyko Sąjūdžio metais. Antrą kartą šis svarbus Panevėžio, o drauge ir visos Lietuvos istorijai įvykis buvo prisimintas pernai. Renginį organizavo sambūris „Pro Patria“. O šiemet minėti bolševikų išvarymo iš Aukštaitijos sostinės eitynėmis-paradu kviečia šio miesto merija. Kad į šventę galėtų susirinkti kuo daugiau žmonių, paradas įvyks šeštadienį, gegužės 21-ąją.

Išskirtinis minėjimas

Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog bolševikų išvarymą iš Panevėžio nutarta švęsti kaip viso regiono įvykį, nes kovos su bolševikais vyko ir kitose Panevėžio apskrities vietose. Todėl prisidėti prie parado kviečiamos ir kitų, ypač aplinkinių savivaldybių delegacijos. „Neabejoju, kad ši šventė sustiprins regiono ryšius“, – pabrėžė miesto vadovas. Jis prisiminė, jog pirmą kartą ši Lietuvai svarbi istorinė data Panevėžyje minėta Sąjūdžio metais ir jam teko būti minėjimo dalyviu. Kadangi šiemet bus jau trečias kartas, kai bus švenčiamas bolševikų išvarymas, R. M. Račkauskas vylėsi, kad toks paminėjimas taps tradiciniu miesto, regiono, o galbūt ir visos šalies įvykiu.

Paradą, po jo vyksiantį koncertą, kareiviškos košės valgymą bei priminimą, dėl ko visa tai rengiama (bus skaitomi pranešimai apie panevėžiečių siekį gyventi laisviems ir kovą su bolševikais), organizuojantis Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas teigė siekiantis, kad tai išties būtų išskirtinis renginys. Todėl parado dalyviai ar atėjusieji jo pasižiūrėti matys gabenamą kolekcinį muziejaus atributą – restauruotą Pirmojo pasaulinio karo laikų tanketę. Žygiuos bei šventėje dalyvaus to meto karinėmis uniformomis vilkintys ir tuometinius ginklus rankose laikantys karo rekonstrukcijos klubų atstovai. Gros dūdų orkestras, dainuos chorai. A. Astramskas kvietė į paradą įsitraukti visus norinčiuosius drauge atšvęsti šią Lietuvos laisvei svarbią dieną.

Pergalingos kovos

Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininko Donato Pilkausko surinktais duomenimis, už bolševizmo idėją kovojusi Raudonoji armija, prieš tai užėmusi Vilnių, į Panevėžį įžengė 1919 metų sausio 9 dieną ir jame įsikūrė. Tačiau dar prieš raudonarmiečiams įžengiant į miestą, jame jau pradėjo burtis pirmieji Lietuvos kariai savanoriai, vadovaujami karininko Jono Variakojo. Savanoriai turėjo vokiškų šautuvų, gavo uniformines kepures su geltonais lankais, prie drabužių ant kairės rankovės prisisiuvo tautinių spalvų trikampį ženklą. Būtent šie J. Variakojo vadovaujami Lietuvos kariai 1919-ųjų kovo pabaigoje susigrūmė su bolševikais ir atkovojo strategines miesto vietas.

Tačiau bolševikai netrukus mėnesiui vėl susigrąžino mieste prarastas pozicijas. Po šio įvykio karininkas J. Variakojis drauge su buvusiu carinės kariuomenės pulkininku Maksimu Katche parengė Panevėžio išvadavimo planą, savanoriams į pagalbą pasitelkę Lietuvos karinę aviaciją, ėmėsi vaduoti miestą. Istoriniai dokumentai liudija, kad apšaudant kulkosvaidžiais bei bombarduojant Panevėžį užėmusi Raudonoji armija buvo pulta net septynis kartus. Neatlaikę atakų, okupacinės armijos kariai buvo priversti pasitraukti. Einantys pro Kupiškį bei Rokiškį raudonarmiečiai buvo išstumti iš Lietuvos. Jie paliko apiplėštą bei nuniokotą kraštą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"