TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Pasirodė knyga apie Lietuvos III Seimą (1926–1927)

2014 02 18 8:41

2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Lietuvos III Seimo istorijai ir to meto istorinėms aplinkybėms. O šių metų pradžioje dienos šviesą išvydo Vilniaus universiteto leidykloje parengtas straipsnių rinkinys „Lietuvos III Seimas – 1926–1927 išbandymų metai“.

Mokslinių straipsnių rinkinys išleistas kaip tęstinės knygų serijos „Lietuvos valstybingumo paveldas“ antrasis tomas. Leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą (sutartis Nr. LIT-7-20), projekto vadovas dr. Arūnas Vyšniauskas (Vilniaus universitetas).

Knyga skirta Lietuvos Respublikos III Seimo (1926 06 02 – 1927 04 12) istorijos problemoms. Moksliniuose straipsniuose įvairiais aspektais nagrinėjami šio laikotarpio klausimai, susiję su Lietuvos politinių partijų istorija, kai kurių svarbių asmenybių vaidmeniu 1926–1927 m. įvykiuose, Klaipėdos krašto specifika, 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmu, atskirų užsienio valstybių reakcija į jį. Be to, analizuojama sovietinio Kremliaus tarpukariu daryta įtaka Baltijos šalių politinei santvarkai (visų pirma, Estijoje). Atskleidžiama 1926 m. įvykių traktavimo lietuviškuose istorijos vadovėliuose raida, taip pat 1926 m. valstybės perversmo Lenkijoje vadovėlinio vaizdavimo pliusai ir minusai. Mokslinių straipsnių rinkinys yra istoriografijoje pirmasis, tokiais įvairiais požiūriais ištiriantis 1926–1927 m. politinį lūžį Lietuvoje.

Be įvadinio straipsnio, kurį parašė knygos sudarytojai Saulius Kaubrys ir Arūnas Vyšniauskas, skaitytojai ras dešimties lietuvių ir užsieniečių autorių straipsnius. Juos parašė: Mindaugas Tamošaitis, Algis Povilas Kasperavičius, Algirdas Grigaravičius, Vygantas Vareikis, Waldemar Rezmer, Ēriks Jēkabsons, Saulius Pivoras, Magnus Ilmjärv, Małgorzata Strzelecka, Arūnas Vyšniauskas.

Perskaičius šių autorių akademinius tekstus, jų faktus ir idėjas mintyse galima sujungti į vieną visumą ir taip gauti naujas įžvalgas bei supratimą apie tai, kas gi prieš devynis dešimtmečius atsitiko šioje žemėje, kurioje mes dabar gyvename. Ir pagalvoti, kodėl 1926–1927 m. politinių permainų įvykiai, kai veikė III Seimas, o po to jis buvo paleistas, galėtų būti mums įdomūs dabar, kai jau faktiškai nebeliko gyvųjų tų metų liudininkų?

Pateikiame keletą knygos ištraukų iš atskirų straipsnių

Waldemar Rezmer „Lenkijos karinė žvalgyba apie politinę ir karinę situaciją Lietuvoje 1926 metais“:

Veikiausiai 1926 m. rugsėjo pradžioje kapitonas F. Tomčiukas, iš Latvijos vadovaujantis žvalgybos tinklui, tiriančiam Lietuvą, gavo iš Generalinio štabo II skyriaus III žvalgybinės sekcijos nurodymą imtis „žingsnių, kurių tikslas būtų kurio nors iš svarbesniųjų lietuviškų laikraščių patraukimas Lietuvos susitarimo su Lenkija reikalui“. Spalio 7 d. kapitonas F. Tomčiukas pranešė, kad „Lietuvio“ (Antano Smetonos tautininkų organo) redaktorius „<...> iš karto ryžtingai iškėlė klausimą, kad jam reikėtų metinės $ 30 000 (trisdešimties tūkstančių Amerikos dolerių) dydžio subsidijos. Dėl tokio reikalavimo derybos su juo nutrauktos. Derybos su „Ryto“ (krikščionių demokratų organas – opozicija) vyksta sėkmingiau.“ (P. 106).

Ēriks Jēkabsons „1926 metų gruodžio valstybės perversmas Lietuvoje: Latvijos požiūris“:

Pasiuntinys padarė išvadą, kad perversmas pavyko, pirmiausia dėl senosios vyriausybės „bejėgiškumo“ ir pačios koalicijos nesutarimų. Galiausiai gruodžio 17 d. 11 val. vakare pas A. Baluodį asmeniškai atvyko laikraščio „Rytas“ redaktorius Liudas Gira ir pateikė pasiuntiniui informaciją apie įvykius (buvo rengtas komunistų perversmas, be to – Latvijoje taip pat, vyriausybę formuoti pakviestas A. Smetona, išvardijama jos sudėtis ir kt.), tačiau A. Baluodis pažymėjo, kad L. Gira „atėjo iš suinteresuotos pusės“ ir yra A. Smetonos rėmėjas. Kai pokalbio metu L. Gira „su dideliu susižavėjimu“ kalbėjo apie A. Smetoną, A. Baluodis nurodė, kad SSRS atstovas S. Aleksandrovskis jį „mielai vadina savo prijatelj“, ir kad Latvijai „gerai suprantama kova prieš komunizmą, bet kad kovai esą trukdo šis komunistų draugas, turintis Lietuvos likimo lėmėjo vaidmenį“. Į tai L. Gira atsakė, jog „Smetona Rusijos draugas esąs tik užsienio politikos klausimais, o vidiniame šalies gyvenime kovosiantis tokią pačią negailestingą kovą prieš komunizmą kaip ir Musolinis“. (P. 119–120).

Saulius Pivoras „Valstybės perversmo ir jo padarinių Lietuvoje interpretacijos Švedijos diplomatų aplinkoje (1926–1936)“:

Truputį vėliau, 1927 m. vasario 16 d. iškilmėse Kaune apsilankęs U.T.Undenas gavo pačių tikriausių žinių apie perversmą. Jo informatorius – prezidento A.Smetonos žmona, kuri pokalbyje su Švedijos pasiuntiniu jį informavo, kad Lietuvos kariuomenėje veikia dvi slaptos organizacijos, kurių vienai vadovauja A.Smetonos partija, o kitai – krikdemams artimi aukšti karininkai. Abi šios organizacijos esą veikia pagal carinės Rusijos nihilistų organizacijų pavyzdį, kai sudaroma tam tikra grandinė, kurios grandys yra iš trijų asmenų. Vienas asmuo iš grandies pažįsta tik vieną asmenį iš žemesnės grandies ir vieną iš aukštesnės grandies. Taigi jis gali perimti ir perduoti įsakymą. Tokios organizacijos išaiškinimo ir jos planų suardymo sunkumai matyti savaime. Dėl karinio perversmo, kaip teigė prezidentienė, jo šalininkai tarėsi apie trejus metus. Ir perversmas tapo įmanomas tik todėl, kad abiejų slaptų organizacijų kariuomenėje vadovybė nutarė susijungti M.Sleževičiaus vyriausybės veiksmų prieš kariuomenę ir Bažnyčią akivaizdoje, taip pat matydama šios vyriausybės silpnybę socialistinei ir komunistinei srovei. Taigi, pasak U.T.Undeno, vyriausybės baimės imtis kokių nors priemonių, kuriomis būtų nepatenkinti aukšti karininkai, yra visiškai suprantamos. (P. 132).

Algis Povilas Kasperavičius „Zigmo Toliušio veikla Trečiajame Lietuvos Respublikos Seime“:

Naujais 1927 metais Seimas nebuvo šaukiamas beveik du mėnesius. Pirmas posėdis įvyko tik 1927 m. vasario 21 d. ir buvo skirtas vien mirusiam daktarui Jonui Basanavičiui pagerbti. Pagaliau vasario 25 dieną A. Voldemaras Seime pristatė ministrų kabineto deklaraciją. Jos esmę sudarė raginimas Seimui ir visoms partijoms apskritai paremti vyriausybės darbus, ankstesnio ikiperversminio Lietuvos Respublikos politinio gyvenimo kritika. Premjeras davė suprasti, kad jis tik pakenčia Seimą, kuris gali būti bet kokiu pretekstu paleistas. Pritarimas deklaracijai ir A.Voldemarui, ir A.Smetonai nelabai rūpėjo. (P. 36).

Arūnas Vyšniauskas „1926-ieji lietuviškų istorijos vadovėlių diskurse (iki 1990 m.)“:

1936 m. išleistoje A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“, analizuojant 1926 m. gruodžio perversmo priežastingumą, taip pat iš esmės viskas aiškinama tais metais susiklosčiusia nelemta situacija ir kilusia spontaniška visuomenės, kai ji „karštai pritarė“ karininkų padarytam perversmui, kurį rėmė krikščioniškosios grupės kartu su tautininkais, reakcija. Karšti įvykiai nuo 1926 m. vidurio pateikiami rodant įtampos didėjimą kylančia linija. Tai stiprino vadovėlio tekste vartojami pasakymai apie visuomenės opiniją: „nervingą krašto nuotaiką“, „lietuviškosios visuomenės nepasitenkinimą“, „kraštą suerzino“, „visuomenės susirūpinimą kėlė“, „tautiškosios visuomenės kantrybė išseko“, „sudarė krašte tokią nuotaiką, kad daugelis jau pradėjo ieškoti kokios nors išeities“. Taip bandoma sudaryti įspūdį, kad viskas įvyko tarsi savaime ir „karininkų padarytas perversmas niekam nebuvo netikėta naujiena“. Tokia nuostata – atskleisti gruodžio 17 d. perversmo priežastingumą tų kalendorinių metų aktualijomis – ir lėmė 1926-ųjų, ypač tų metų antrosios pusės, įvykių sureikšminimą 1936 m. istorijos vadovėlyje. (P. 179–180).

Knygą galima įsigyti 15-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2014 m. vasario 20–23 dienomis. O šeštadienį, vasario 22 d., 13–14 val. vienas iš knygos sudarytojų ir projekto vadovas dr. Arūnas Vyšniauskas prie Vilniaus universiteto leidyklos stendo bendraus su skaitytojais ir galės atsakyti į kilsiančius klausimus, susijusius su knygos koncepcija, turiniu, o taip pat pasidalinti mintimis apie 1926-ųjų politinį lūžį Lietuvoje ir išklausyti besidominčiųjų tų metų įvykiais skaitytojų nuomones bei vertinimus.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"