TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Pašto ženkle – Oršos mūšio scena

2014 09 04 10:47

Žymiausius istorinius įvykius įamžinančius pašto ženklus papildys dar vienas, jame bus įamžintas vienas didingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) mūšių – Oršos mūšis.

Šiemet minimos 500-osios šio mūšio metinės, tad šiai sukakčiai pažymėti Lietuvos paštas išleis naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys ateinantį šeštadienį, rugsėjo 6 dieną.

Kaip rašoma Lietuvos pašto pranešime spaudai, pašto ženkle bus pavaizduota Oršos mūšio scena ir LDK didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis. Pašto ženklą sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Naujojo pašto ženklo nominalas – 2,60 lito, arba 0,75 euro. Pašto ženklas bus išleistas 160 tūkst. tiražu. Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų.

Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Oršos mūšis įvyko 1514 m. rugsėjo 8 d. tarp Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenių, netoli Oršos. LDK ir jos kariuomenės samdiniams vadovavo K. Ostrogiškis. Maskvos kariuomenei vadovauti buvo paskirtas Ivanas Čeliadninas.

Oršos mūšis buvo Lietuvos–Rusijos 1512 m. karo tęsinys. Dar prieš Oršą maskvėnai paėmė svarbiausią rytinį Lietuvių fortpostą – Smolenską, todėl kilo būtinybė sustabdyti rusų kariuomenę, besiveržiančią į Lietuvos gilumą.

1514 m. rugpjūčio mėn. įvyko Ostrogiškio ir Čeliadnino vadovaujamų kariuomenių dalinių pirmieji susidūrimai. Pergrupuotos kariuomenės lemiamame mūšyje susikovė rugsėjo 8 d. rytą. Maskvėnai keletą kartų bandė prasiveržti pro lietuvių gretas, bet buvo atmušti.

Manoma, kad lietuvių kavalerija panaudojo apgaulingo manevro taktiką ir įviliojo dalį rusų kariuomenės į paruoštus artilerijos spąstus. Tuo pasinaudoję lenkų daliniai puolė likusią rusų kariuomenę, o sugrįžę lietuvių daliniai apsupo maskvėnų flangus. Likę Čeliadnino vadovaujamos kariuomenės likučiai supanikavo ir pradėjo padrikai trauktis.

Netrukus į LDK kariuomenės nelaisvę buvo paimtas pats Čeliadninas su kitais aukštais vadais. Manoma, kad karo belaisvių galėjo būti keli tūkstančiai, o Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus III atsisakė juos išpirkti.

Oršos mūšis į pasaulio istoriją įėjo kaip vienas pirmųjų klasikinės artilerijos pasalos pavyzdžių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"