TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Paveldosaugininkai siūlo ištrinti K. Škirpos pavardę iš gatvės lentelių

2015 08 05 11:34
K. Škirpa.  lt.wikipedia.org nuotrauka

Kultūros paveldo departamentas (KPD) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga pakeisti Kazio Škirpos gatvės pavadinimą ir nuimti šiam tarpukario veikėjui skirtą memorialinę lentą miesto centre. 

Šis paveldosaugininkų prašymas sukėlė nevienareikšmišką reakciją.

Įtaria nusikaltimais žmoniškumui

KPD Kauno skyriaus rašte merijai teigiama, jog K. Škirpa galbūt buvo vienas iš Tautos darbo apsaugos bataliono, atsakingo už tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių nužudymą, kūrėjų ir šios organizacijos vadų. „Manome, kad nusikaltimais žmoniškumui įtariamų asmenų vardais Kauno miesto gatvės neturėtų būti vadinamos, o memorialinės lentos, jeigu jos reikalingos, turėtų būti bent jau papildomos prierašais apie tokių asmenų įvykdytus nusikaltimus“, - sakoma paveldosaugininkų rašte.

Kaip aiškino KPD Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus, kreiptis į meriją paskatino viešai skelbiama informacija apie K. Škirpą ir su jo asmenybe galbūt susijęs tam tikras negatyvas. Jis pažymėjo, kad paveldosaugininkai netvirtina, jog šis tarpukario veikėjas tikrai buvo susijęs su nusikaltimais žmoniškumui. „Taip tikrai neteigiame, gink Dieve. Nenoriu, kad visuomenę kaip nors priešintų tokie dalykai. Tačiau tauta turi pažinoti ne tik savo didvyrius“, - kalbėjo paveldosaugininkas. Esą reikia išsiaiškinti, ar K. Škirpa susijęs su žydų žudynėmis. Visus taškus ant „i“ galėtų sudėlioti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, istorikai.

Ragina nukabinti lentą partizanų vadui

Anot S. Stoškaus, Kaune įamžinta ir daugiau asmenų, kurių vaidmuo Antrojo pasaulinio karo metais vertinamas nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, laikinosios Lietuvos vyriausybės vadovas Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, kurį dalis visuomenės vertina palankiai už bandymą atkurti Lietuvos valstybingumą, kiti pliekia dėl bendradarbiavimo su naciais. „Čia irgi susiduria dvi nuomonės. Vėlgi reikia diskutuoti. Tuomet buvo sudėtingas metas. Turime žinoti savo istoriją, dabar geras metas ją peržiūrėti“, - sakė paveldosaugininkas.

Priminsime, kad intelektualai ragina nuo Mokslų akademijos bibliotekos Vilniuje fasado nukabinti memorialinę lentą, skirtą žinomam partizanų vadui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Kalbama, kad jis prisidėjo prie žydų žudynių nacių okupacijos metais.

Sveikintina diskusija

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigiamai įvertino žinią apie Kauno paveldosaugininkų kreipimąsi į savivaldybę. „Ypač gerai vertinu tai, kad tokį judėjimą pradėjo ne žydai, o tie žmonės, kurie, matyt, turi savo aplinkoje istorikų, priėjimą prie daugiau dokumentų. Labai džiaugiuosi, jog prasideda diskusijos. Tai pavėluotas, bet labai sveikintinas reiškinys“, - pabrėžė ji.

F. Kukliansky nuomone, tyrimų apie Lietuvos politinių veikėjų veiklą ir vaidmenį nacių okupacijos metais niekada nebus per daug. Apskritai rimtesni, atviresni tyrimai apie holokaustą mūsų šalyje prasidėjo tik prieš 25 metus, pasibaigus sovietinei okupacijai. Ji pažymėjo, kad nusikaltimai žmoniškumui neturi senaties termino. Tokiai nusikalstamai veikai nustatyti būtina remtis konkrečiais faktais. „Kai tie faktai įrodyti, galima diskutuoti, ar jie rodo sąžiningą, teisingą, teisėtą žmogaus elgesį, ar ne. Tai yra valstybės, ne vien žydų problema“, - akcentavo F. Kukliansky.

Prie holokausto neprisidėjo

Seimo narį istoriką Arvydą Anušauską nustebino paveldosaugininkų rašto formuluotė dėl K. Škirpai metamų įtarimų. „Jis nei buvo, nei yra, nei bus įtariamas, nes tokių faktų nėra. Tai, kad K. Škirpa buvo vienas iš Lietuvių aktyvistų fronto steigėjų 1940 metais ir aktyvių ideologų - jau kitas dalykas. Prisiminkime, kad jis gyveno Vakaruose. Kadaise buvo renkama informacija, atliekami tyrimai ir, be abejo, jokio K. Škirpos dalyvavimo su holokaustu siejamuose įvykiuose neįžvelgta. Dėl pažiūrų, tokio vokiško nusistatymo jį irgi reikia vertinti kitaip. Pabrėšiu - K. Škirpa buvo ne koks nors pronacistas, o provokiškų pažiūrų. Tačiau visa tai vertinu iš tuometinės geopolitinės varpinės“, - aiškino istorikas.

Kalbėdamas apie K. Škirpos vaidmenį nacių okupacijos metais ir 1941 metų birželio 23-iosios sukilime, A. Anušauskas pažymėjo, kad tuo metu diplomatas rezidavo Berlyne, todėl jo įtaka buvo daugiau teorinė. Juolab kad vėliau jis buvo sulaikytas Vokietijoje, jam neleista atvykti į Lietuvą. „Taip, K. Škirpos vardas dažnai siejamas su sukilimo 1941 metais organizavimu. Vis dėlto tyrimai rodo, kad jis buvo daugiau ideologas, prie praktinio sukilimo organizavimo būdamas Vokietijoje niekaip negalėjo prisidėti“, - pridūrė politikas.

K. Škirpos biografija

K. Škirpa (1895-1979 m.) buvo Lietuvos diplomatas, politinis veikėjas. 1918 metais jis tapo pirmuoju savanoriu, įsirašiusiu į Lietuvos kariuomenę, ir dalyvavo kovose su bolševikais bei bermontininkais. Buvo Steigiamojo Seimo narys, dirbo krašto apsaugos komisijoje. Lenkijai užėmus Vilnių, suformavo savanorių pulką kovoti su lenkais.

K. Škirpa ėjo įvairias pareigas diplomatinėje tarnyboje. 1927 metais jis buvo konsulinio skyriaus vedėjas Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, vėliau - Lietuvos karo atstovu Vokietijai. 1938 metais tapo pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijai, paskui – Vokietijai.

1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Vilnių, Berlyne sudarė Lietuvių aktyvistų fronto branduolį. Rengė 1941 06 23 sukilimą ir buvo paskelbtas laikinosios Lietuvos vyriausybės ministru pirmininku. 1944 metais įteikė Reicho vyriausybei memorandumą, kuriame reikalauta atšaukti okupaciją Lietuvoje, vėliau buvo suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.

Pasibaigus karui emigravo į JAV. 1957-1958 metais vadovavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijai, siekusiai sujungti visas partijas ir rezistencinius sambūrius.

1995 metais jo palaikai perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"