TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Pažindami praeitį šalies gimnazistai sėmėsi stiprybės dabarčiai

2016 05 06 11:36
Organizatorių nuotraukos

Net penketą pavasario penktadienių šalies gimnazijų moksleivius sukvietė „Pilietinio sąmoningumo ir Istorijos diena“ – per visą Lietuvą nuvilnijusio ir visos šalies mokyklas sujudinusio didelio ir įdomaus konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“, skirto ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą ir istorijos pažinimą, trečiasis etapas.

Per praėjusį mėnesį šiame renginyje apsilankė beveik pustrečio šimto savo krašto istorija besidominčių gimnazistų, kurių konkursui pateikti kūrybiniai-tiriamieji darbai pateko į geriausiųjų dešimtuką. Konkurso organizatoriai, apdovanodami moksleivių komandas už puikius projektus, pakvietė gimnazistus į seminarą Vilniaus universiteto Istorijos fakultete bei apsilankyti Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įrengtame Valstybės pažinimo centre ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione, praneša Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos.

Kaip dera tikriems istorijos tyrinėtojams, universitete gimnazistai išklausė tris įdomias paskaitas: dr. Norberto Černiausko „Kaip sekėsi piliečiui ir pilietiškumui Lietuvos istorijoje?“, dokt. Kęstučio Kilinsko „Nuo dalgio prie šautuvo: pilietinio pasipriešinimo Lietuvoje tradicija“ ir dr. Ingos Zakšauskienės „Laisvės idėja ir radijo vilties desantas sovietų Lietuvoje“. Pažemaičiuoti ir pasisveikinti su gimnazistais užsuko ir VU Istorijos fakulteto prof. Zenonas Butkus.

Konkurse dalyvavusias komandas ir mokytojus pasveikino ir apdovanojo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas profesorius Rimvydas Petrauskas. Moksleiviams fakulteto dekanas įteikė po padėkos raštą bei istoriko Alfredo Bumblausko knygą, o mokytojams – pilnus krepšius vertingų knygų istorijos temomis.

„Būkite tais, kurie mus pakeis“

Po seminaro aplankę garsiuosius Vilniaus universiteto kiemelius, moksleiviai savo viešnagę sostinėje pratęsė apsilankydami daugiau kaip dvejus metus kurtame Valstybės pažinimo centre – moderniausioje pilietiškumo galerijoje ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Čia moksleivių laukė staigmena – susitikimas su konkurso globėju – Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, kuris drauge su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos direktoriumi Mariumi Jatautu pasveikino į konkurso finalą patekusias komandas, kiekvienam komandos nariui įteikdamas padėkas, o kiekvienai mokyklai – po istorinę herbinę valstybės vėliavą. Pasibaigus renginiui mokiniai pasakojo, kad jiems ypač įstrigo ministro ir M. Jatauto žodžiai: „Tikėkite savo darbais, tikėkite, kad esate geriausi ir būkite tais, kurie mus pakeis“ <...> „Ne tik tikėkite, bet žinokite, kad esate geriausi“.

Ką reiškia būti piliečiu šiandien

Konkurso dalyviai apžiūrėjo Valstybės pažinimo centre veikiančias parodas ir ekspozicijas: „Laisvė kurti“, „Laisvė dalyvauti“, „Laisvė pažinti“, „Laisvė išlikti savimi“, „Laisvė susitarti“, „Laisvė spręsti ir veikti“ ir „Laisvė bendradarbiauti“. Čia mokiniai turėjo galimybę geriau susipažinti su Lietuvos valstybe, jos teritorija ir gyventojais, institucijomis, pilietybės istorija, moderniomis pilietiškumo formomis. Taip pat galėjo sužinoti, kaip veikia demokratiška valstybė ir jos institucijos, kaip piliečiai gali dalyvauti valstybės kūrime ir valdyme, kokiais būdais galėtų spręsti visai visuomenei ar vietos bendruomenei aktualias problemas. Įvairių ekspozicijos dalių paskatinti galėjo apmąstyti savo santykį su valstybe, padiskutuoti apie pilietiškumo reikšmę, susipažinti su esminiais valstybės elementais ir sužinoti, kaip kiekvienas pilietis gali aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime. Kiekvienam centro lankytojui buvo skirtas planšetinis kompiuteris – interaktyvus vedlys po ekspozicijas. Šių prietaisų įtaigumą dar labiau sustiprino taktilinė (liečiamoji) ir visiškai nauja „papildytos realybės“ (augmented reality) technologija, leidžianti išklausyti virtualaus, po ekspozicinę plokštumą vaikštinėjančio mokslininko pasakojimą ir pamatyti istorinius įvykius. Stebėdami muziejinius eksponatus, archyvinius dokumentus, vaizdo medžiagą, mokiniai galėjo naujai pažvelgti į vieną ar kitą įvykį, reiškinį, objektą, lavinti pastabumo, problemų analizės, vertinimo, sprendimo, kolektyvinio darbo įgūdžius ir gebėjimus, rasti galimų aktyvios pilietinės veiklos formų ir jos pavyzdžių iš netolimos praeities. Po ekspozicijų sales svečius lydėjusi muziejaus komunikacijos koordinatorė Rosita Garškaitė mokiniams padėjo suprasti, kaip laikui bėgant kito pilietybės samprata ir ką reiškia būti piliečiu šiandien.

Būti kariu savanoriu – garbinga, prasminga, patrauklu ir perspektyvu

„Pilietinio sąmoningumo ir istorijos dieną“ svečiai užbaigė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione. Vos atvykę į batalioną konkurso dalyviai buvo pavaišinti sočiais ir skaniais kareiviškais pietumis. Po pietų moksleiviams Garbės sargybos kuopos III būrio vado pavaduotojas seržantas Genrichas Kežunas su kolegomis pristatė XIV a. elitinio Lietuvos kario šarvuotę ir ginkluotę, pademonstravo turimus šiuolaikinius ginklus. Apžiūrėdami ginkluotės ekspoziciją, mokiniai galėjo pasimatuoti šalies valdovą saugojusių karių šarvus ir šiuolaikinio kario aprangą, iš arti susipažinti su įvairiausiais senoviniais ir šiuolaikiniais ginklais ir šaudmenimis.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Civilių ir karių bendradarbiavimo skyriaus viršininkas kapitonas Darius Toleikis supažindino moksleivius su Lietuvos ginkluotųjų pajėgų struktūra, istorija ir papasakojo apie šauktinių tarnybą kariuomenėje. D.Toleikis kalbėjosi su mokiniais apie tai, kad būti kariu savanoriu – garbinga, prasminga, patrauklu ir perspektyvu, nes čia išmokstama būti atsakingais, tvarkingais, dirbti komandoje, sustiprėjama fiziškai, atrandamos ir įtvirtinamos vertybės – meilė artimui ir Tėvynei, grūdinamas charakteris, kad daugeliui jaunuolių tarnyba suteikia fizinių jėgų ir stiprių įspūdžių, todėl tarnyba kariuomenėje yra labai gera proga kiekvienam jaunuoliui susidėlioti gyvenimo prioritetus ir apmąstyti ateitį. Ne vienas čia netgi atranda savo pašaukimą – pasirenka kario kelią ir tęsia pradėtus darbus.

Mokiniai galėjo pasivaikščioti po kareivines, pabendrauti su tarnaujančiais jaunuoliais, susipažinti su karių gyvenimu, jų buitimi. Kariai moksleiviams papasakojo, kad tarnyba yra patenkinti, nes gali grįžti kiekvieną savaitgalį namo, gauti atostogų, kad džiaugiasi labai gerais vadais, geru maitinimu, pratybomis, o pratybų metu – įvairiomis situacijomis, kurių civiliniame gyvenime nepatirtų. Jaunuoliai taip pat džiaugėsi atsiradusia galimybe atliekant pilietinę pareigą gauti visas valstybės garantijas ir labai daug ko išmokti. O Akmenės raj. Akmenės gimnazijos moksleiviai nudžiugo batalione sutikę savo žemietį – karį iš Akmenės, vyresnįjį eilinį Rimvydą Sasnauską. Gimnazistų paprašytas karys papasakojo apie savo ilgametę tarnybą Garbės sargybos kuopoje ir batalione, pasidalino mintimis, kad mylėti Tėvynę ir jai tarnauti yra kiekvieno lietuvio pareiga ir kad gera gyventi čia, Lietuvoje, tik derėtų kiekvienam pagalvoti, ką galėtų duoti savo šaliai, kad ji taptų dar gražesnė ir saugesnė.

Visos ekskursijos metu moksleivius lydėjo Mobilizacijos ir Pilietinio pasipriešinimo departamento Mobilizacinio ir pilietinio pasipriešinimo rengimo skyriaus vyr. specialistas Juozas Širvinskas.

„Esu nuoširdžiai dėkinga konkurso organizatoriams ne tik už patį konkursą, bet ir už pilną įspūdžių, pilietino sąmoningumo ir istorijos dieną, kuri tikrai įstrigo į atmintį ir širdį. Ji dar kartą patvirtino paprastą tiesą – norėk, daryk, stenkis – ir visa tai tau sugrįš su kaupu!“ –džiaugėsi Akmenės raj. Akmenės gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Indrė Šiurkienė.

„Grįždami iš kelionės visi džiaugėmės, kad pasinaudojome suteikta galimybe geriau pažinti savo krašto istoriją. Be to, įsitikinome, kad informacijos šaltiniai, kuriuos teko perskaityti ruošiantis konkursui, buvo ne tik įdomūs, bet ir praversiantys ateityje. Taip pat visi suvokėme, kad mūsų, jaunų žmonių, pareiga yra puoselėti ir gelbėti tautos istorinį paveldą. Dalyvaudami projekte supratome, kad ir netolimos istorijos pažinimas kartais padeda atskleisti ir savo giminės istoriją.“ – po renginio mokyklos interneto tinklalapyje įspūdžiais dalijosi Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos II a gimnazijos klasės moksleivė Simona Balkauskaitė.

Laisvė – kaip oras, kuriuo kvėpuojame

Idėją surengti konkursą „Praeities stiprybė – dabarčiai“ pasiūlė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius dr. Norbertas Černiauskas kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacinio ir pilietinio pasipriešinimo rengimo skyriaus vyr. specialistu Juozu Širvinsku, o ją įgyvendinti ėmėsi jungtinė komanda, vienijanti Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bei Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos atstovus. Tai naujas ir originalus nacionalinis mokinių konkursas, kuriame dalyvaudami ir tarpusavyje derindami tiriamuosius bei kūrybinius įgūdžius mokiniai atranda sudėtingus, bet kartu nepaprastai įdomius ir įkvepiančius Lietuvos Laisvės kovų įvykius, asmenybes ar jų įamžinimo būdus.

„Šis konkursas – tai puiki galimybė apjungti tiek tiriamuosius, tiek kūrybinius jauno žmogaus gebėjimus bei šiuolaikiškai papasakoti pasirinktą Laisvės kovų istoriją“ – įsitikinęs projekto prasmingumu sakė projekto koordinatorius Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius dr. Norbertas Černiauskas.

Lietuvos respublikos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, sutikęs būti konkurso globėju, startuojant konkursui jo dalyviams palinkėjo: „Lietuvos Laisvės kovų istorija – tautos vienybės, ryžto, meilės tėvynei ir laisvei pavyzdys, kuris turėtų žadinti šių dienų visuomenės susitelkimą ir sąmoningumą. Neabejojame Laisvės kovų istorijos bei pilietinių iniciatyvų prasmingumu mokykloje bei jos aplinkoje, tačiau dažnai pasigendame formų bei būdų, kaip įvairias idėjas ir naujus sumanymus įgyvendinti. Todėl labai džiaugiuosi šia iniciatyva, kuri sudaro galimybes ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą pasitelkdama šiuolaikiškumą ir kūrybiškumą. Negali žinoti, gal beieškant medžiagos pagal konkurso temą, bus surastas Vasario 16-osio akto originalas. To labai linkėčiau konkurso dalyviams!“

„Laisvės neišmatuosi. Ji kaip oras – ja kvėpuoji net nepastebėdamas ir ne visada įvertindamas. Ir kiekviena laisvė turi savo istoriją, aplinkybes, prigimtį. Ir pats esi laisvas tiek, kiek nepažeidi kitų laisvės ribų. Tad laisvės suvokimas ir įprasminimas nuo savo aplinkos iki valstybės istorijos man atrodo kaip būtinas dalykas.“ – sakė konkurso atstovas, žurnalistas, keliautojas, Lietuvos kariuomenės ambasadorius, Lietuvos šaulių sąjungos narys Vytaras Radzevičius.

Šiuolaikiškai papasakota Lietuvos laisvės kovų istorija

Konkurso organizatoriai, pakvietę vyresniųjų klasių moksleivius surasti savo kraštui aktualų Laisvės kovas menantį objektą ar reiškinį, išsiaiškinti jo atsiradimo aplinkybes, istoriją, jo reikšmę praeičiai ir dabarčiai, tuomet pasirinktą Laisvės kovų istoriją atskleisti kūrybiniu-tiriamuoju darbu (video, audio kūriniu, fotomontažu ar reportažu) ir pristatyti visuomenei, buvo maloniai nustebinti, nes savo kūrybinius-tiriamuosius darbus konkurso rengėjams atsiuntė net 104 komandos iš visos Lietuvos. Džiugu, kad daugiau nei 500 mokinių, įkvėpti konkurso idėjos ir šūkio „Pažink laisvę!“, išreiškė norą pažinti Lietuvą.

Daugelį konkurse dalyvavusių moksleivių sujaudino atrasti realių laisvės kovotojų istorijų faktai. „Vilius Petraška, vienas iš mūsų klasės draugų, besiruošdamas pasakoti apie partizanų bunkerį, netikėtai atrado, kad ieško informacijos apie savo senelio, kuris buvo partizanas, bunkerį. Anksčiau jis savo senelio istorija nesidomėjo. Vilių ir mus visus tai labai sujaudino ir paskatino išsiaiškinti viską apie Viliaus senelį ir Punios šile esantį partizanų bunkerį. Viliaus senelio pasiryžimas dalyvauti partizaninėje kovoje, kovoti dėl Tėvynės laisvės ir stiprybė nepalūžti tiek iškentus, privertė mus susimąstyti ir kitaip pažvelgti į savo gyvenimo vertybes. Manome, jog mūsų atliktas darbas turėtų paveikti ir kitus jaunosios kartos atstovus. Juk daugeliui partizanų žuvus, o likusiems dėl senyvo amžiaus baigiant išmirti, gali atsitikti taip, kad partizaninio karo atskiri epizodai bus pamiršti, jeigu tuo nuoširdžiai nesidomės jaunimas. Mums buvo labai skaudu matyti, kad bunkeris, kuris jau buvo restauruotas 2002 metais, baigia supūti. Suvokdami, kad partizaninių kovų paveldu reikia nuolat rūpintis, nusprendėme sukurti filmuką, kuriuo pabandėme atskleisti ne tik liūdesį, bet ir savo rūpestį dėl griūnančio bunkerio ateities.“ – savo komandos atradimais pasidalijo Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos II a gimnazijos klasės moksleivė Simona Balkauskaitė.

Į konkurso finalą pateko dešimt Lietuvos mokyklų – Marijampolės Rygiškių Jono, Lazdijų Motiejaus Gustaičio, Kelmės rajono Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio, Akmenės rajono Akmenės, Marijampolės Sūduvos, Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės, Alytaus Putinų, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago, Mažeikių rajono Viekšnių ir Šakių rajono Griškabūdžio gimnazijų komandos.

Peržiūrėti konkurso komisijos atrinktus dešimt geriausių projektų, balsuoti už labiausiai patikusį ir padėti išrinkti geriausią konkurso darbą dar galite iki 2016 m. gegužės 14 d. projekto informacinio rėmėjo dienraščio „Lietuvos žinios“ interneto tinklalapyje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"