TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Per Užgavėnes rūmuose nelikdavo karalių

2014 02 26 6:00
Užgavėnių vakarą Valdovų rūmuose vainikuos tarptautinio senosios muzikos ansamblio "Canto Fiorito" koncertas. Pirmas iš kairės - ansamblio vadovas R.Calveyra. Valdovų rūmų muziejaus archyvo otraukos

Liaudiškos Užgavėnių tradicijos, puoselėjamos Rumšiškėse bei minimos vos ne kiekviename miestelyje, niekam ne naujiena. Tačiau mažai težinoma, kaip Užgavėnes švęsdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovai bei didikai. Pasirodo, puotos ir karnavalai Vilniuje trukdavo net tris dienas.

Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai nori atgaivinti šias tradicijas ir kovo 1 dieną, šeštadienį, pirmą kartą kviečia į rūmų Užgavėnes. Kaip tvirtina istorikai, per Užgavėnes Valdovų rūmuose nelikdavo karalių - jie persirengdavo valstiečiais ir linksmindavosi iki paryčių. Deja, nėra išlikusių jokių piešinių, vaizduojančių šią nuotaikingą šventę. Ji minima tik didikų prisiminimuose.

Koncerte teorba muzikuos Ronaldo Lopesas (Brazilija-Prancūzija).

Karališkų Užgavėnių tradicijos į LDK valdovų dvarą Vilniuje iš vokiečių žemių atėjo per Lenkiją. "XVII amžiuje, baroko laikotarpiu, ypač Vazų laikais, Užgavėnių puotos rūmuose buvo labai mėgstamas renginys. Linksmybės trukdavo tris paras - iki Pelenų dienos, - pasakojo Valdovų rūmų muziejaus kultūrinių renginių koordinatorė Eglė Belozaraitė. - Šventė rūmuose skyrėsi nuo liaudiškų Užgavėnių. Valdovai, jų svita, didikai, turtingiausi miestiečiai per šventę nesitenkindavo vien karnavalu. Būdavo rengiamos rogučių varžybos, riterių turnyrai, koncertai, operos ir baleto spektakliai. Šurmuliuodavo ne tik rūmai, bet ir aplinkinės smuklės. Užgavėnių kulminacija, žinoma, buvo kaukių karnavalas ir gausios vaišės."

Persirengdavo valstiečiais

Pasak E.Belozaraitės, iš anksto rūmų gyventojai traukdavo burtus, kam kuo teks persirengti. Valdovas su žmona mėgdavo persirengti valstiečiais, dažniausiai kitataučiais - prancūzais, vokiečiais arba egzotiškais maurais, afrikiečiais. Vilkėdavo drabužiais, siūtais iš tuose kraštuose populiarių ryškių spalvų audinių. Piemenis vaizduojantys didikai apsivilkdavo drobiniais marškiniais. Vienas šventės dalyvių būtinai turėdavo tapti smuklės šeimininku, kuris iš savo kišenės vaišindavo visus karnavalo dalyvius. Pavyzdžiui, istorikas Eimantas Gudas, tyrinėjęs Alberto Stanislovo Radvilos prisiminimus, yra radęs 1644 metų įrašuose, kad per Užgavėnes "LDK rūmų maršalka Sapiega, ir anksčiau įpratęs kelti karaliui prabangius pietus, ir dabar maloniai sutiko būti smuklės šeimininku."

Užgavėnių linksmybes labai mėgo ne tik Vazos, bet ir Augustas II. Jis lankydavosi net Venecijos karnavaluose. Pasak E.Belozaraitės, kaukės rūmuose būdavo minimalios, tik dengiančios akis. "Kai didikai vaidindavo žemesnio sluoksnio žmones, veidus išsisuodindavo, vilkėdavo paprastais drabužiais. Tačiau, tarkim, valstiečiais persirengusių karaliaus ir karalienės statusą išduodavo brangūs papuošalai", - teigė E.Belozaraitė.

Per Užgavėnes rūmuose vykdavo riterių turnyrai. Jas atkurs brolijos "Viduramžių pasiuntiniai" vyrai.

Jau minėto A.S.Radvilos 1639 metų kovo 6 dienos prisiminimuose parašyta: "Pilyje naktį buvo surengti šokiai; karalienė, karalaitė ir karalienės dvaras pasirodė su šauniomis kaukėmis; karaliaus rūmuose Užgavėnių švenčių linksmybės truko visas tris dienas iki trečiadienio (t. y. Pelenų dienos) aušros. Aš, suimtas lengvos podagros, maloniai gulėjau namie."

Po dvejų metų A.S.Radvila vėl rašė: "Karalienė su kitais persirengę maurais linksmai šoko. Karalaitis Kazimieras ir vyskupas karalaitis Karolis parengė valdovų porai ir dvariškiams dovanų. Vaišės buvo vertos karalaičio. Vakare, pagal vokišką paprotį, burta kortomis, vyko vokiškos smuklės karnavalas, kurį apmokėjo kaip "šeimininkas" Smolensko vaivada. Naktį rodyta linksma komedija apie Armidę. Paskutines tris dienas iki Pelenų dienos vėl šokiai pilyje, linksmybės mieste."

Per Užgavėnes didikai mėgdavo dėvėti tik akis dengiančias kaukes.

Traukdavo burtus

Iš 1644 metų A.S.Radvilos prisiminimų žinoma, kad burtai, kas kuo taps per Užgavėnių smuklės karnavalą, buvo ištraukti dar sausio 20 dieną: "Karalius tapo mauru, karalienė - turke, mano žmona - venecijiete, aš - sargu ir durininku. Kiti ėjo įvairias pareigas."

Tais pačiais metais per Užgavėnes didikai kitą dieną dalyvavo ir kaimiškos smuklės karnavale. Kaip byloja to paties didiko prisiminimai, "vakare karalius tapo prancūzų valstiečiu, karalienė - jo žmona, aš - stalininku, mano žmona - ištekėjusia vengrų valstiete, rūmų maršalka - jos vyru." A.S.Radvila pažymi, kad smuklės šeimininku persirengęs didysis Lietuvos maršalka visus priėmė ne valstietiškai, bet karališkai, o smuklės karnavalas pilyje truko iki antros valandos nakties.

Pagal Bakcho nuotaiką

Didikas A.S.Radvila 1641 metų atsiminimuose yra pažymėjęs, kad dienos iki Pelenų dienos buvo skirtos Bakchui ir gyvenimo džiaugsmui. Bakchas, graikų mitologijoje dar žinomas Dionizo vardu, yra senovės romėnų vyno ir puotos dievas.

Šių metų Užgavėnių šventės Valdovų rūmuose rengėjai susirinkusiems lankytojams taip pat siūlys Bakcho dvasios įkvėptos muzikos, kadaise skambėjusios per didikų karnavalus. Pasak vienos organizatorių Renatos Dubinskaitės, Bakchas, su linksmybėmis ir ritualiniu pamišimu siejamas personažas, buvo nuolatinis Renesanso ir baroko epochų menininkų, kompozitorių, rašytojų įkvėpimo šaltinis. "Daugybė kompozitorių savo kūriniuose išryškino dioniziškuosius gyvenimo aspektus, pasitelkdami vyno, maisto ir linksmybių temas bei atskleisdami glaudų žmogaus ryšį su gamta, - sakė ji. - Šventinį Užgavėnių vakarą (18 val.) Valdovų rūmuose vainikuos Vilniuje įsikūrusio tarptautinio senosios muzikos ansamblio "Canto Fiorito" koncertas "Bakcho taurė". Tai pirmas mėginimas rekonstruoti senąsias mūsų šalies Užgavėnių karnavalo nuotaikas ir muzikines tradicijas, remiantis įvairių Europos šalių senosios muzikos pavyzdžiais."

Aristokratiškos Užgavėnės bene ryškiausiai iki šiol švenčiamos Venecijoje.

Kaip teigė "Canto Fiorito" ansamblio vadovas Rodrigo Calveyra, nors šiandien Bakchas labiausiai žinomas kaip karnavalo dievybė, jis nepaliauja inspiruoti kaip atsvaros apoloniškajai kultūrai simbolis. "Mūsų programoje - kelionėje per Prancūzijos, Anglijos, Ispanijos ir Italijos senąją muziką - atsiskleis skirtingi Bakcho įtakos žmonijai aspektai, kuriems iki galo išsiskleisti leidžiama per karnavalą", - teigė R.Calveyra.

Kaukės su tikrų didikų veidais

Pirmose Valdovų rūmuose rengiamose Užgavėnėse šį šeštadienį pramogų netrūks. Kaip pasakojo E.Belozaraitė, bus galima pasigaminti kaukių su didikų veidais, pavyzdžiui, Radvilos Juodojo, Rudojo ir kitų.

Kur puotos, ten ir bajorų kovos, riterių turnyrai. Tokia pramoga vyks vidiniame rūmų kieme. "Viduramžių pasiuntinių" vyrai yra parengę XVII amžiaus programą. "Tikrai nesiekiame konkuruoti su puikias tradicijas puoselėjančiu Lietuvių liaudies buities muziejumi. Norime parodyti, kad ši šventė, kitaip švenčiama nei kaime, buvo gyva ir valdovų dvare. Personažus didikai kopijuodavo iš Vakarų Europos dvarų. Tarkim, vietoj liaudies įprasto Kanapinio ir Lašininio rūmuose šėldavo apsirijėliai - personažai iš Fransua Rablė romano "Gargantiua ir Pantagriuelis", - sakė E.Belozaraitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"