TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Pergalė Oršos mūšyje primena, kaip gerai yra turėti sąjungininkų

2014 09 08 6:00
Paveikslo "Oršos mūšis" dalis. Parodos organizatorių nuotrauka

Prieš 500 metų rugsėjo 8 dieną įvyko Oršos mūšis, kuriame, kaip ir Žalgirio mūšyje, sprendėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) likimas. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje neseniai atidaryta šiai datai paminėti skirta paroda "Oršai - 500".

Nors mūšis prie Dnepro (dabartinės Baltarusijos teritorijoje), kai jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės sumušė žymiai didesnes Maskvos Didžiosios kunigaikštystės pajėgas ir sustabdė maskvėnų puolimą, pelnytai dabarties istorikų vadinamas antruoju Žalgiriu, visuomenė apie Oršos kaunynes žino nedaug. Suprantama, kodėl sovietmečiu istorijos vadovėliai apie jį beveik nutylėjo, juk tai lietuvių prieš rusus laimėtas mūšis. Tad šiuos metus Seimui paskelbus Oršos metais įvairiais renginiais siekiama priminti svarbų istorinį įvykį. Bendrą parodą Kaune surengę trys muziejai - Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai ir Vytauto Didžiojo karo muziejus - įvairiais eksponatais iliustruoja 500 metų senumo įvykį.

Agresorius neišnyko

Pasak parodos atidaryme kalbėjusio Krašto apsaugos viceministro Marijaus Veličkos, kai pernai Seimas priėmė sprendimą šiuos metus paskelbti Oršos metais, nieks net neįsivaizdavo Ukrainos įvykių. Jų šviesoje dabar kitaip suprantame ir Oršos mūšį, jis neatrodo tik tolimi, seni laikai. Parodos atidaryme visai kitaip skambėjo istorinių įvykių apžvalga bei grupės "Perkūno sakmės" atliekamos dainos karo tema. Agresorius niekur neišnyko.

Kaip pastebėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius pulkininkas Kęstutis Kuršelis, Ukrainos įvykiai buvo tarsi šaltas dušas, grąžinęs mus į realybę. Gretinami anų ir šių laikų įvykiai verčia daug ką permąstyti. Kaip pastebėjo daugelis kalbėjusiųjų, tuometinė geopolitinė situacija panaši į dabartinę.

"Oršos mūšio minėjimas grąžina mus į tuos laikus, kai sąjungininkai padėjo Lietuvos didžiajam etmonui Konstantinui Ostrogiškiui, beje, ukrainiečių kilmės, laimėti mūšį, po kurio Europoje ilgam įsivyravo taika", - sakė K. Kuršelis.

"Šiais laikais irgi kaip niekad gerai jaučiame, kaip gerai yra turėti sąjungininkų. Esu įsitikinęs, jei Lietuva nebūtų NATO nare, rusų kareiviai būtų atėję ir iki mūsų", - kalbėjo Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Karo istorikas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas priminė dėl ko kilo karas su Maskvos Didžiąja kunigaikštyste. Kai Lietuvą valdęs Jogailos anūkas Aleksandras Jogailaitis vedė Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukrą Eleną, manyta, kad vedybos sušvelnins situaciją. Tačiau Ivanas III pareikalavo, jog Vilniuje valdovų rūmuose apsigyvenusiai jo dukrai būtų pastatyta pravoslavų cerkvė, kad jai patarnautų tik pravoslavai, o katalikai būtų pašalinti iš rūmų. Kai šie reikalavimai nebuvo įvykdyti, Ivanui III tai tapo priežastimi paskelbti karą Lietuvai - esą LDK skriaudžiami rusai ir niekinamas jų tikėjimas. Šie kaltinimai kaip niekad aktualūs ir šiandien. Vladimiro Putino valdoma Rusija, užpuolusi Ukrainą, nėra originali - kaltinimai panašūs.

Posūkis karyboje

Kaip pastebėjo karo istorikai, Oršos mūšis buvo ir posūkis karyboje. "Panaudojus novatoriškus tiems laikams sprendimus pavyko laimėti prieš gausesnes priešų pajėgas", - sakė K. Kaušelis. Pasak A. Pociūno, Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių pergalė prieš ženkliai didesnį priešą padarė milžinišką įspūdį Europai ir įėjo į jos karybos bei politikos istoriją. "Oršos mūšis svarbus tuo, kad buvo išgelbėtos Lietuvos ir Lenkijos valstybės. Lietuvos kariuomenės dėka mes šiandien kalbame lietuviškai", - teigė A. Pociūnas.

Mūšis istorikų yra vertinamas kaip vienas iš stambiausių mūšių XVI a. Europoje. Pagal ginkluotę ir mūšio kombinaciją jį galima lyginti su 1512 m. mūšiu prie Rovenos (Italija) tarp ispanų ir prancūzų, kurio metu sėkmingai buvo panaudota artilerija. Pasak A.Pociūno, Oršos mūšyje kariuomenė buvo panaudota dar įdomiau, nes vienu metu mestos visos pajėgos. O kai mūsiškiai imitavo bėgimą, tuo patikėję rusai ėmė vytis, netikėtai užšoko ant patrankų. Atvirame lauke rusai nemokėjo kovoti. Lietuvos ir Lenkijos daliniai sunaikino Maskvos DK kariuomenės kairį sparną. Panaši mūšio kombinacija buvo lietuvių jau panaudota Žalgirio mūšyje.

Pasak A. Pociūno, nors mūšyje kovojo bendros Lietuvos ir Lenkijos pajėgos, dominavo Lietuvos kariuomenė - į jos sudėtį įėjo samdyti kariai iš Lenkijos, jie gavo atlygį Lietuvos pinigais. Kaip teigė karo istorikas, katalikiškosios Šv. Romos imperatorius Maksimilijonas I šiame kare rėmė Maskvą, mat jam nepatiko Gediminaičių įsigalėjimas Europoje. Norėdamas atgauti Vengrijos karūną jis susidėjo su lietuvių priešu – Didžiuoju Maskvos kunigaikščiu.

Po triuškinamai laimėto Oršos mūšio Šv. Romos imperatorius Maksimilijonas I nusisuko nuo Maskvos, ėmė bendrauti su LDK valdovu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Senuoju, kuris tuo metu Europoje skleidė galingą propagandą apie maskvėnų žiaurumą, didelį žuvusių maskvėnų skaičių. Žygimantas Senasis apie tai pranešė Vengrijos ir Čekijos karaliui Liudvikui II, popiežiui Leonui X bei kitiems valdovams. Maksimilijono I ir Maskvos Didžiojo kunigaikščio sudaryta koalicija, nukreipta prieš Gediminaičių dinastiją (į ją įėjo Šv. Romos imperija, Teutonų ordinas, Danija, Brandenburgas, Saksonija, Valachija, Maskvos DK), suiro.

Kaip pastebėjo parodos atidaryme kalbėjęs Generolo Jono Žemaičio karo akademijos prorektorius istorikas Valdas Rakutis, galbūt Lietuvos kariuomenei Oršos mūšį padėjo laimėti ir gyvuojanti bei jų dvasią kelianti legenda. "XVI amžiuje Lietuvos bajorija tikėjo, kad mes esame kilę iš romėnų - iš tų, kurie stiprūs karo lauke, kurie visada sugeba atsitiesti", - sakė jis. Tačiau, pasak istoriko, blogai, kad Lietuva XV amžiaus antroje pusėje pramiegojo Maskvos Didžiosios kunigaikštystės sustiprėjimą ir leido jai tapti triskart stipresne. "Jei ne Oršos mūšis, galbūt Lietuvos istorija jau būtų pasibaigusi tada", - teigė V. Rakutis.

Seniausia batalinė scena

Lietuvos dailės muziejus į parodą atvežė įžymiojo XVI a. pradžios Hanso Krello paveikslo "Oršos mūšis" natūralaus dydžio kopiją (jo originalas saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje).

Pasak muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, šis paveikslas yra seniausia išlikusi batalinė kompozicija Lietuvos karybos istorijoje. "Paveikslas tapytas praėjus keliasdešimt metų po mūšio. Manoma, kad pats autorius yra jame dalyvavęs, nes viskas pavaizduota labai tiksliai ir detaliai, - pasakojo jis. - Kai tarėmės dėl eksponavimo Kaune, Varšuvos nacionalinis dailės muziejus buvo pažadėjęs atvežti originalą. Tačiau jis pieštas ant ąžuolo lentų, yra labai jautrus, specialistai išaiškino, jog vežti būtų labai rizikinga."

Parodoje eksponuojamos ir su mūšiu bei tuo istoriniu laikotarpiu susijusių asmenybių -Konstantino Ostrogiškio ir Radvilos Barzdotojo, Žygimanto Senojo - portretų kopijos. "Kadangi paties Oršos mūšio ginklų nėra išlikusių, parinkome to laikotarpio eksponatų - kad būtų galima įsivaizduoti, kaip kariauta. XVI amžius - lūžis karybos istorijoje. Jau buvo atsiradę parakiniai ginklai, tobulėjo asmeniniai parakiniai ginklai, kiekvienas karys tapo šauliu, - pasakojo muziejininkas Eduardas Brusokas. - Ekspozicijoje galima apžiūrėti archeologinius ginkluotės radinius: alebardas, ietis, lauko pabūklus - falkonetus."

Parodoje eksponuojama ir antra paveikslo "Oršos mūšis" kopija, kurioje išskaidytos atskiros mūšio scenos, jos aprašytos, tad galima vaizdžiai nagrinėti įvykių eigą. "K. Ostrogiškis paveiksle pavaizduotas tris kartus: stovi kairiajame Dnepro krante ir vadovauja kariuomenės persikėlimui, kitoje vietoje - etmonas pavaizduotas lauko kautynėse, kai pirmą kartą buvo panaudota artilerija, kai žūva į pasalą patekę maskvėnai. Trečioje scenoje - etmonas veja maskvėnus iš mūšio lauko.

"Dailininko pavaizduotas ir karinės inžinerijos epizodas - pontoninis tiltas, skirtas artilerijai pervežti. Paveikslą galima ilgai nagrinėti ir susidaryti išsamų vaizdą, kaip vyko mūšis", - sakė E. Brusokas.

Medalyje - mūšis ir Pergalės deivė

Parodoje buvo pristatytas ir šių laikų meno kūrinys - Oršos mūšio jubiliejui skulptorės Linos Kalinauskaitės sukurtas sidabro medalis. Jo reverse pavaizduota LDK kavalerija, pergalingai triuškinanti maskolių raitelius, o averse išdidžiai sėdi Pergalės deivė. 99 vienetų tiražu išleistas medalis jau platinamas. Dailininkė prisipažino, kad istorinės temos jai tapo artimos tėvo, skulptoriaus Juozo Kalinausko dėka. Su juo kartu yra sukūrusi ir daugiau istorinių darbų. Vienas iš jų - teminė penkių paveikslų grupė "Vilniaus tvanas", vaizduojanti žiaurius laikus, kai maskvėnai, keršydami už Oršą, po šimto metų nusiaubė Vilnių - miestas tada degė septyniolika dienų.

L. Kalinauskaitė šiuo metu kuria 24 medalių ciklą "Didingoji Lietuva". Pavaizduos 8 Lietuvai svarbius mūšius, 8 valdovus ir 8 reikšmingus įvykius.

Parodoje eksponuojamas ir J. Kalinausko šiuo metu dar kuriamo medalio Oršos mūšiui maketas. Skulptorius taip įsijautęs į istorinius įvykius, kad vis atranda naujų niuansų, detalių, kurias, jo nuomone, svarbu pavaizduoti medalyje. Todėl jubiliejui medalio nespėjo pabaigti. Jis pasirodys kitais metais. "Reikia viską labai tiksliai ir prasmingai pavaizduoti, nes tai liks istorijai. Ir apskritai, viską reikia įamžinti, nes atsiranda tokių, kurie mėgsta istoriją klastoti", - energingai kalbėjo kitais metais 80-metį švęsiantis skulptorius, užsimojęs nutapyti, išdidinti ir Žalgirio mūšio scenas. Abiejų Kalinauskų nuomone, reikia kuo daugiau meno kūrinių istorinėmis temomis, nes tai stiprina patriotiškumą.

Šiandien Vilniuje, Karininkų ramovėje, 18 val. įvyks Oršos mūšio jubiliejui skirtas renginys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"