TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Piliakalnio moneta prabilo miesto istorija

2014 03 29 6:00
Šis trapus, bet istorijai reikšmingas prūsiškas solidas bus padovanotas muziejui. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Gargždų (Klaipėdos r.), vieno seniausių miestų Lietuvoje, istorijos metraščiai bus papildyti naujomis žiniomis, kaip gyveno žmonės, karų ir maro alinami, XVII amžiuje.

Įrodymų trūkumo ir spėlionių maršką padės praskleisti ne reikšmingi rankraščiai, o mažytė moneta, šį mėnesį atsitiktinai rasta Kalniškės piliakalnyje. Prūsijos hercogystės pinigas - solidas - tiesiog gulėjo ant išjudintos žemės buvusios baltų genties citadelės papėdėje ir pasirodė esąs reikšmingesnis radinys, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio. Pinigas bus dovanotas ir papildys Gargždų krašto muziejaus fondus - tai bus seniausia muziejaus moneta.

Byrėjo vos palietus

Apie 17 mm skersmens trapią sidabro spalvos monetą rasti netoli Gargždų esančiame Kalniškės piliakalnyje kovo viduryje nusišypsojo laimė šio rašinio autoriui. Pinigėlis gulėjo sujudintose žemėse ir vos prisilietus prie jo sutrūko į keturias dalis.

Vis dėlto pavyko monetą atnešti į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų (MLIM), čia radinys pateko į kruopščias restauratorių rankas. Paaiškėjo, kad vaikštinėjant piliakalniu pasisekė aptikti 1659 metų Prūsijos hercogystės, tuo metu valdytos Hohenzollernų, solidą. Ant monetos parašyta „SOLID PRUSIAE DUCALIS“. Per 20 metų MLIM dirbanti restauratorė Jolanta Mažeikaitė LŽ sakė, kad ši trapi moneta pasirodė esanti kietas riešutėlis.

„Vos prisiliečiau pincetu, ji sutrūko dar į kelias dalis. Labai plona ir trapi, buvo nelengva ją restauruoti. Moneta pirmiausia kelias dienas buvo sotinama polimerų skysčiu, reguliariai ją iš abiejų pusių patepant. Tai sutvirtino metalą. Nėra ko stebėtis, nes tai - 355 metų senumo moneta“, - pasakojo ji. Restauratorė spėjo, kad solidas pagamintas iš maišyto metalo, galbūt alavo. „Sutvirtinta ir padengta apsaugine danga moneta galės papuošti kaimynystėje esantį Gargždų krašto muziejų“, - teigė ji.

Minėto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė LŽ tvirtino, kad 2005 metais įkurtam ir tebesiplečiančiam muziejui tokia moneta yra labai didelis atradimas ir vertybė. „Tokia sena moneta yra pirma tokia. Ir dar rasta labai konkrečioje vietoje, apie kurią gavome visą medžiagą, piliakalnyje. Labai netikėtas radinys. Jos trapumas dar labiau padidina vertę, nes kitų tokių gali nebebūti išlikusių ten, kur nuolat vaikšto žmonės“, - dėstė ji.

Moneta ir žydai

Rastas solidas galbūt nėra labai vertingas monetų kolekcininkams, tačiau jis suteiks daug informacijos tiek istorikams, tiek archeologams. Anot MLIM direktoriaus dr. Jono Genio, moneta vertinga pirmiausia dėl radimvietės - piliakalnio.

„Ant piliakalnių net su metalo ieškikliais monetos labai retai randamos, o nekasant pamatyti - jau itin retas atvejis. Įdomus laikotarpis, įdomi ir moneta, nes ji – prūsiška. Juk Gargždai, Kalniškės piliakalnis XVII amžiuje nebuvo Prūsijos sudėtyje, ten buvo Žemaitija. Tas mažytis radinys atskleidžia viso miestelio, regiono istorines aplinkybes“, - LŽ pasakojo jis.

J.Mažeikaitei teko restauruoti 1659 metų monetą, neseniai rastą kuršių piliakalnyje.

Įdomu ir tai, kad 1639 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1632-1648 m.) Gargždų miestelyje leido žydams legaliai įsikurti, turėti savo žemės sklypus, užsiimti komercine veikla. „Tai buvo pasienio miestelis tarp Prūsijos ir Žemaitijos, tad aplinkybė, jog XVII amžiaus prūsiška moneta atsidūrė Žemaitijos teritorijoje, rodo tų žmonių prekybos ryšius su Prūsija. Tai yra svarbus tokio fakto įrodymas“, - sakė dr. J.Genys.

Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus pasakojo, kad anuomet prūsiški pinigai buvo kalami gana gausiai, ir tai vėl gali būti sietina su tais pačiais žydais, gavusiais tokias pačias teises kaip ir LDK gyventojai. „Tuo laikotarpiu žydai buvo vejami iš Prūsijos, jiems buvo uždrausta gyventi Klaipėdos apylinkėse. O Gargždai - jau Žemaitija. Tam tikrus ribojimus žydams didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Trakuose – taikė ir pats Vladislovas II Vaza. Buvo siekiama, kad žydai kuo plačiau pasklistų po provinciją. Tai galbūt susiję ir su tuo, kad stengtasi, jog monetos kuo plačiau pasklistų po kunigaikštystę, nes žydai buvo turtingi ir monetų reikėjo daug. Rastas solidas atspindi tą XVII amžiaus vidurio žydų bendruomenės besikeičiančią padėtį tiek Prūsijoje, tiek LDK. To laikotarpio realijos buvo panašios, moneta apie tai pasakoja", - aiškino jis.

Užuominos archeologams

Istorikai turi dvi versijas, kaip moneta galėjo patekti ant 1253 metais rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtos kuršių pilies Garisda (iš čia ir Gargždų miestelio pavadinimas) kalno. „Monetos radimo faktas verčia susimąstyti apie naujus kasinėjimus piliakalnyje, kur galėjo būti ir dvaras“, - sakė J.Genys.

Kaip žinoma, sunykus kuršių pilims ant piliakalnių, ypač Žemaitijoje, neretai buvo kuriami dvarai. Istoriniai dokumentai byloja apie Kalniškės piliakalnio papėdėje buvusį Anielino dvarą. Tačiau tiksli jo vieta, paremta archeologiniais kasinėjimais, nežinoma iki šiol. „Tad yra tikimybė, kad dvarelio būta ir ant paties piliakalnio, tačiau piliavietėje rasti daugiausia radiniai iš romėniškojo, kuršių laikotarpių. Tad ta moneta leidžia svarstyti apie naujus kasinėjimus ieškant jau vėlesnių amžių kultūrinių sluoksnių“, - teigė MLIM direktorius.

Gargždų muziejaus darbuotojas A.Mockus pasakojo, kad išties Žemaitijoje iki XIX amžiaus dvarai būdavo statomi atokiau nuo gyvenviečių, tarsi atsiribojant nuo baudžiauninkų aplinkos. „XVII-XVIII amžių laikotarpis labai miglotas. Rašytinių duomenų apie XVII amžiuje buvusius dvarų pavadinimus, valdovus yra, bet labai trūksta informacijos apie to laikotarpio socialinę aplinką. Rasta moneta praskleidžia miglą, leidžia pamatyti daugiau. Juk ji – prūsiška, užsienio valiuta, rasta Žemaitijos teritorijoje“, - teigė istorikas.

Beje, Gargždai yra pagarsėję dviem monetų lobiais. 1937 metais 202 monetų (XVII-XVIII a.) lobis rastas kasant rūsį bulvėms ir dabar saugomas Kretingos muziejuje. Antrasis lobis - 151 moneta (XVII a.). Ji 1962-aisiais aptikta kasant daržą ir saugoma MLIM. „Tačiau neturime nė vieno eksponato iš Gargždų lobio, todėl Kalniškės solidas bus ypač vertingas kaip pirmas toks senas apylinkėse rastas pinigas“, - tvirtino Gargždų krašto muziejaus istorikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"