TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Pirmasis vizitas į Baltuosius rūmus Maskvoje

2011 07 29 0:00
Povilo Sigito Krivicko nuotrauka

Prieš dvidešimt metų, vaiskų 1991 metų liepos 29-osios rytą, Vilniaus oro uoste į specialų lėktuvą sėdo nepriklausomos Lietuvos delegacija, vykstanti oficialaus vizito į Rusiją po Antrojo pasaulinio karo. Lygiai prieš dvidešimt metų Maskvoje buvo pasirašyta Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinė sutartis.

Delegacijos sudėtyje - tuometinės Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės vadovai, parlamentarai, ministrai ir didelis būrys žurnalistų. Šeremetjevo oro uoste pasitiko Rusijos viceprezidentas Aleksandras Ruckojus ir didelė tos šalies politikų, valdininkų svita. Delegacijos laukė du juodi ilgi "zisai" su Lietuvos vėliavėlėmis, autobusas - padėjėjams ir žurnalistams.

Per pusvalandį atvykstame į vadinamuosius Rusijos Baltuosius rūmus. Prie jų paradinio įėjimo plevėsuoja milžiniška mūsų Trispalvė. Baltomis vasariškomis uniformomis pasipuošę milicininkai yra neregėtai mandagūs. Atvėrę masyvias duris, jie nurodo kelią į penktą aukštą. Pakilę liftu, žingsniuojame plačiu vestibiuliu ir prie vieno kabineto prieigų matome tamsiai raudoną stiklinę plokštę su aukso spalvos raidėmis: "JELCIN Boris Nikolajevič". Tai čia dirba drąsus politikas, kuris vos prieš pusmetį, per tragiškuosius Sausio 13-osios įvykius, buvo atskridęs į Taliną, kad būdamas kiek įmanoma arčiau palaikytų nepriklausomybę gynusius Lietuvos žmones.

Keista dviprezidentystė

Pikantiška politinė situacija: Maskvoje du prezidentai. Vienas - "sąjunginis", neseniai buvęs SSKP gensekas Michailas Gorbačiovas, o kitas - iš jo nemalonės ištrūkęs populiarusis uralietis, pirmuoju Rusijos prezidentu išrinktas vos prieš šešetą savaičių. Jau tada buvo aišku, kad tokia dviprezidentystė (Kremliaus ir Baltųjų rūmų) negalės ilgai trukti. Taip ir atsitiko tų pačių metų pabaigoje, kai subyrėjus Sovietų Sąjungai Borisui Jelcinui ne tik atiteko aukščiausioji valdžia septintojoje pasaulio sausumos dalyje, bet kartu su ja ir juodasis lagaminėlis su slapčiausiais branduolinių raketų paleidimo kodais.

Rusija pagaliau suprato

Mus atvedė į nedidelę salę, kurioje per patį vidurį stovėjo masyvus stalas. Ant jo - tamsūs atversti aplankai su popieriais, kurie turės būti pasirašyti. Į saliukę prigužėjo tiek žmonių, kad nebuvo kaip net pasisukti. Laisvas liko tik nedidelis parketo plotas priešais stalą. Čia ir atsisėdau, kad neužstočiau vaizdo kolegoms fotografams. Netrukus tuo pat metu pro vienas salės duris įėjo garbusis svečias Vytautas Landsbergis, o pro kitas - B.Jelcinas. Jiedu sėdo prie stalo ir pasirašė Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį. Tai buvo pirmasis lygiateisių subjektų dokumentas, kuriuo Lietuva ir Rusija pripažino "viena kitą suvereniomis valstybėmis pagal jų valstybinį statusą, įtvirtintą pamatiniuose aktuose, priimtuose Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos 1990 metų birželio 12 dieną ir Lietuvos Respublikos - 1990 metų kovo 11 dieną". Lietuva ir Rusija įsipareigojo savo tarpusavio santykiuose sąžiningai laikytis visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų bei normų.

Sutarties preambulėje buvo įtvirtinta labai svarbi nuostata, kad, "TSR Sąjungai pašalinus Lietuvos suverenitetą pažeidžiančias 1940 metų aneksijos pasekmes, bus sudarytos papildomos Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių ir jų tautų tarpusavio pasitikėjimo sąlygos". 1991 metais nustojus egzistuoti SSRS, Rusijos valstybė pasiskelbė visų jos teisių ir pareigų tęsėja. Pareiga pašalinti Lietuvos okupacijos ir aneksijos pasekmes perėjo Rusijai. Prasidėjo naujas derybų etapas dėl buvusiosios SSRS kariuomenės, priklaususios Rusijos Federacijos jurisdikcijai, išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Rusija įvykdė savo įsipareigojimus dėl kariuomenės išvedimo, ir 1993 metų rugpjūčio 31 dieną Lietuvos valstybės sieną kirto paskutinis Rusijos (buvusiosios SSRS) kariuomenės ešelonas.

Naujas puslapis

Po to abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo dokumentus savo parašais sutvirtino abu premjerai - Gediminas Vagnorius ir Jurijus Silajevas. Paskui buvo susidaužta tradicinėmis tokiais iškilmingais atvejais šampano taurėmis.

Sėdėjau ant parketo, sukryžiavęs kojas, ir spragsėjau aparatu, negailėdamas kadrų (skaitmeninių kamerų dar neturėta). Juk nesunku buvo jausti, kad tai tikrai istorinis momentas. Jo dalyviai, fotografuojami žemesniu rakursu, išėjo kiek didingesni, negu atrodė matant paprasta akimi. Taip, iš tiesų jiems buvo lemta atversti naują dviejų savarankiškų valstybių bendradarbiavimo puslapį.

Medininkų siaubas

Po poros dienų nuo minėto susitikimo Rusijos Baltuosiuose rūmuose atėjo neapsakomai šiurpi naujiena iš Lietuvos. 1991 metų liepos 31-osios rytą tuoj po dešimtos valandos dviejuose didžiuliuose Maskvos tarptautinio spaudos centro (TSC) ekranuose (tai buvo pirmoji CNN transliacija į Rusiją ir tik į TSC) pamatėme pirmuosius vaizdus iš Medininkų. Kruvini jaunų Lietuvos muitininkų ir policininkų kūnai padrikai gulėjo po OMON smogikų prieš kelias valandas įvykdytų žudynių. Prie manęs priėjo Danijos televizijos ir kitų Vakarų valstybių žurnalistai, kad padėčiau teisingai ištarti ir užrašyti tą ilgąjį žodį: Me-di-nin-kai.

Tuo metu Maskvoje viešėjęs JAV prezidentas George'as Bushas vyresnysis (vizitui nušviesti man ir teko akredituotis TSC) ir SSRS prezidentas M.Gorbačiovas solidariai pasmerkė teroro aktą Lietuvos pasienyje. Tačiau "sąjunginio" prezidento nuoširdumu po Tbilisio (1989), Baku (1990) ir Vilniaus (1991) įvykių nebeįmanoma buvo patikėti. Po daugelio metų V.Landsbergis parašys: "Nustačius įtariamuosius, kurie buvo tuometinės SSRS VRM kariškiai, ar jie būtų veikę iš dislokacijų Rygoje ar Vilniuje, turėjo tapti aišku, kad nesipriešinančių pareigūnų žudymas Lietuvos teritorijoje yra ne būrelio chuliganų, o SSRS karinis veiksmas ir karo nusikaltimas. Žudė svetimos valstybės kariškiai, tęsdami ankstesnes valstybinio teroro akcijas."

O po trijų savaičių nugriaudėjo lemtingasis Rugpjūčio pučas, po kurio griuvėsiais galutinai užduso Sovietų Sąjunga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"