TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Pirmieji Lietuvos socialdemokratai – už vienodus darbininkų ir valdininkų atlyginimus

2015 12 03 8:04
Andrius Domaševičius. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka

Panevėžyje minint Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) įkūrėjo daktaro Andriaus Domaševičiaus 150-ąsias gimimo metines buvo prisimintas jo ir kitų šios partijos narių siekis suvienodinti fizinio darbo darbininkų, valdininkų bei deputatų (parlamentarų) atlyginimus.

Panevėžio kraštotyros muziejuje paminėtos žymaus kraštiečio, bajoro, gydytojo, poligloto, visuomenininko, kovotojo už žmogaus teises, penkių vaikų tėvo, LSDP įkūrėjo Andriaus Domaševičiaus 150-osios gimimo metinės. Šia proga pabrėžta, kad A. Domaševičius (1865–1935) buvo vienas pirmųjų lietuvių, Lietuvai gyvenant carinės priepaudos sąlygomis oficialiai įteisinęs mūsų šalies valstybingumo

Siekė valstybingumo

Istorikas, Mykolo Riomerio universiteto lektorius Gintaras Mitrulevičius pabrėžė, jog Andriaus Domaševičiaus kartu su bičiuliu Alfonsu Moravskiu 1895–1896 metais įkurta LSDP – pirmoji Lietuvos politinė partija, savo programoje įteisinusi Lietuvos atsiskyrimo nuo Rusijos imperijos siekį, o tai reiškia, kad buvo įteisinta valstybingumo programa. Istorikas ragino atkreipti dėmesį, kad Lietuvos valstybingumu besirūpinęs A. Domaševičius – bajoras, sulenkėjusios Lietuvos diduomenės atstovas, gerai nemokėjęs lietuviškai. Tačiau siekdamas išmokti šios kalbos, samdė lietuvę tarnaitę ir iš jos uoliai mokėsi pats bei vertė mokytis šeimos narius. Negana to, po medicinos mokslų Kijeve ir Peterburge apsigyvenęs Vilniuje ir siekdamas, kad bent vienuosee šio miesto maldos namuose būtų giedama lietuviškai, drauge su bičiuliais ėmėsi šia kalba giedoti šv. Mikalojaus bažnyčioje.

„Iš esmės socialdemokratų partija buvo sukurta kaip darbininkų partija ir skirta šiai žmonių klasei apginti nuo išnaudotojų kapitalistų“, – sakė G. Mitrulevičius. Jis pabrėžė, jog šios partijos kūrėjai buvo numatę kapitalistų, kaip klasės, žlugimą, o sužlugdyti ją ir turėjo išnaudojamoji darbininkija. A. Domaševičiaus drauge su A. Moravskiu parengtoje LSDP programoje buvo numatytas nemokamas mokslas, bažnyčios atskyrimas nuo valstybės, valdininkų ir deputatų darbo apmokėjimo sulyginimas su fizinio darbo darbininkų (tokia to meto formuluotė) atlygininimu už darbą. „Kažin, ar šiandienos socialdemokratai žino šį savo pirmtakų siekį?“ – klausė G. Mitrulevičius.

Buvo humanistas

Į A. Domaševičiaus 150-ųjų metinių paminėjimą atvykęs jo anūkas – dukters Gražinos Šliogerienės sūnus Jurgis Šliogeris pabrėžė, jog jo senelis buvo itin mylimas visos šeimos. Jis paskojo, kad A. Domaševičius vedė tremtyje Omske, kur atliko bausmę už socialdemokratinę veiklą. Jo išsirinktoji – Lietuvoje gyvenusi ir pas jį į tremtį atykusi lenkaitė, provizorė Marija Dybovska. Jiedu susilaukė penkių vaikų, iš kurių pirmieji du sūnūs gimė tėvams esant tremtyje. Jų santuoka truko po 20 metų, o juodu išskyrė žmonos mirtis.

A.Domaševičiaus gyvenimą tyrinėjantis Jurgis Jurginis akcentavo humanistinę šio žmogaus laikyseną. Jis teigė išskaitęs šio grabaus žmogaus užrašuose, jog mediciną jis rinkosi studijuoti todėl, kad norėjo pasitarnauti bei padėti žmonėms. Žinoma, kad Kijevo universitete gavęs akušerio-ginekologo diplomą jis išvyko mokytis į Petrapilį pas carienės proteguojamą garsų šios srities specialistą Danielį Otto ir tapo jo asistentu. Tačiau dėl to, kad jam netiko drėgnas Petrapilio klimatas, A. Domaševičiui teko sugrįžti į Lietuvą, kur jis padėjo daugeliui žmonių J. Jurginis pabrėžė, kad A. Domaševičius mokėjo rusų, prancūzų, anglų, vokiečių, graikų ir lotynų kalbas. Buvo muzikalus, grojo fortepionu.

Visapusiškas žmogus

J. Jurginio žiniomis, kovodamas už lietuvybę A. Domaševičius ne tik ėmėsi giedoti Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje, bet ir ėjo pas tumetinį Vilniaus arkivyskupą lenką reikalauti, kad bent vienoje iš tuomet šiame mieste veikusių 36 bažnyčių būtų leista melstis lietuviškai. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad vyskupas daktarą išvijęs ir patikinęs, kad barbarų kalba melstis neleis.

Be to, kad skleidė socialdemokratines idėjas, A. Domaševičius įkūrė ir uoliai rėmė Lietuvos mokslo draugiją, kultūros draugiją „Rūta“, rūpinosi Vilniaus universiteto atkūrimu ir savišalpos kasų įkūrimu. Greta visko, jis išsirūpino, kad bedarbiai gautų pašalpas ir dar būtų kasdien maitinami sriubos lėkšte. „Tai būta visapusiško žmogaus, kokių Lietuvai ir dabar labai reikia“, – sakė J. Jurginis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"