TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Pirmykščiai žmonės arklius urvuose piešdavo iš natūros

2011 11 08 11:28

Viena tarptautinė mokslininkų grupė pirmadienį paskelbė radusi pirmųjų įrodymų, jog dėmėti arkliai, neretai vaizduojami urvuose išlikusiuose pirmykščių žmonių piešiniuose, iš tikrųjų gyveno prieš dešimtis tūkstančių metų.

Tai reiškia, kad senovės menininkai piešė tai, ką matydavo gamtoje, ir kad toks arklių marginimas nebuvo abstraktus arba simbolinis, nors dėl šio klausimo virė karšti ginčai tarp archeologų, nurodoma straipsnyje, kuris buvo paskelbtas žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences".

Ištyręs prieš maždaug 35 tūkst. metų Sibire ir Europoje gyvenusių daugiau nei 30 arklių kaulus ir dantis, mokslininkai nustatė, kad šeši gyvūnai turėjo geną, siejamą su leopardo dėmes primenančiu kailio raštu, būdingu šiuolaikiniams arkliams.

Iki šiol mokslininkų turėti DNR duomenys rodė, kad arkliai turėjo būti vienspalviai - pavyzdžiui, bėri arba juodi.

Anksčiau daug diskusijų vyko dėl prieš maždaug 25 tūkst. metų sukurtų piešinių Prancūzijoje esančiame Peš Merlio urve, vaizduojančių baltus arklius su juodomis dėmėmis.

"Dėmėti arkliai vaizduojami frize, kuriame taip pat esama plaštakų kontūrų ir abstrakčių dėmių raštų, - aiškino Niujorko universiteto Archeologijos skyriaus profesorius Terry O'Connoras. - Šių elementų buvimas vienas šalia kito sukėlė klausimų, ar šis dėmėtas (arklių kailio) raštas nėra simbolinis arba abstraktus, juolab, kad daug tyrėjų manė, jog širmo kailio fenotipas buvo mažai tikėtinas tarp paleolito arklių."

"Tačiau mūsų tyrimai pašalina būtinybę ieškoti paaiškinimų dėl šių arklių simbolizmo. Žmonės piešdavo tai, ką matydavo", - pridūrė jis.

Šį atradimą padariusiai mokslininkų grupei vadovavo Melanie Pruvost, dirbanti Leibnizo zoologijos sodų ir laukinių gyvūnų tyrimo instituto Evoliucinės genetikos skyriuje ir Berlyne veikiančio Vokietijos archeologijos instituto Gamtos mokslų skyriuje.

Genetinius tyrimus ir rezultatų analizę taip pat padėjo atlikti mokslininkai iš Didžiosios Britanijos, Meksikos, JAV, Ispanijos ir Rusijos.

"Mes tik pradedame įgyti genetikos įrankius, kurie padeda aiškintis, kaip atrodė senoviniai gyvūnai, tačiau iki šiol lieka daug klaustukų ir fenotipų, kurių genetiniai procesai dar nėra aprašyti", - nurodė M.Pruvost.

"Tačiau mes jau matome, kad šie tyrimai smarkiai padidins mūsų žinias apie praeitį", - pridūrė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"