TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Praeities nuodėmių istorija nenurašo

2015 08 10 6:00
Antanas Zubrys ir Matilda Zubrienė jmuseum.lt nuotrauka

Iš 1788 prieškario Vyčio Kryžiaus ordininkų tik dviejų ar trijų asmenų biografijas ženklina žydšaudžių žymė. Kur kas daugiau būta tokių, kurie, nebodami pavojų savo gyvybėi, žydus gelbėjo.

Žurnalistas, kolekcininkas, šešiatomio „Lietuvos karžygiai“ (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918–1940) bei kitų leidinių apie lietuviškus apdovanojimus autorius Vilius Kavaliauskas prieškario Vyčio Kryžiumi apdovanotų žmonių biografijas yra išnarstęs iki smulkmenų. „Istorijoje taip jau nutinka, kad žygdarbį ar kelis atlikęs asmuo, vėliau neišlaiko gyvenimo egzaminio. Tačiau tai visiškai nediskredituoja tos kovos, kurioje jis dalyvavo“, – įsitikinęs V. Kavaliauskas. Daug metų prieškario Lietuvos istorija besidomintis knygų autorius portalui lzinios.lt sakė galįs drąsiai teigti, kad tarp to meto Vyčio Kryžiaus ordininkų šio egzamino neįveikė labai mažas procentas. Mintį pakalbinti apdovanojimų žinovą davė pastaruoju metu netylančios diskusijos dėl Jono Noreikos-generolo Vėtros kai kurių biografijos momentų, taip pat atminimo įamžinimo. Tiesa, J. Noreikai Vyčio Kryžiaus ordinas buvo suteiktas jau po mirties, 1997 metais.

2014 m. Teisuolio medalis

Likimas nežinomas

Vienas tokių Vyčio Kryžiaus kavalierių, kurių biografijoje įspaustas žydšaudžio spaudas, buvo karininkas Vladas Kulvicas. „Už tarnybą Rusijos kariuomenėje jis buvo gavęs du Georgijaus kryžius. Vėliau įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo septintajame Butigeidžio pulke Kulkosvaidžių būrio vadas. Labai pasižymėjo kovose lenkais. 1923 metais už šiame fronte parodytą drąsą buvo apdovanotas Vyčio Kryžiumi“, – pasakojo V. Kavaliauskas. Vėliau V. Kulvicas gyveno Jonavoje, turėjo savo baldų dirbtuvėlę. Dalyvavo 1941-ųjų Birželio sukilime. „Pirmomis karo dienomis Jonavoje susiorganizavo lietuvių partizanų būrys, kuriam vadovauti ėmėsi V. Kulvicas. Netrukus šis būrys tapo pavaldus vermachto vietos komendantūrai, todėl privalėjo vykdyti vokiečių saugumo policijos nurodymus. Būrio nariai dalyvavo persekiojant bei naikinant vietos aktyvistus bei žydus“, – teigė V. Kavaliauskas. Netrukus, pasak jo, V. Kulvicas ėmė smarkiai gerti ir vokiečių administracijos nurodymu buvo atleistas. „Vartydamas archyvus radau, kad šio asmens žiaurumas stebino net vokiečius. Tolesnis V. Kulvico likimas nežinomas. Gal pasikeitė pavardę, nes nei Lietuvoje, nei Amerikoje žmogaus tokia pavarde neradome“, – sakė knygos autorius.

Sušaudytas ir nereabilituotas

Panašiai paženklinta ir kito Vyčio Kryžiaus ordininko, šį apdovanojimą gavusio net du kartus, likimas. „Zigmas Kaušpėdas dalyvavo kautynėse su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, pasižymėjo kaip apsukrus ir narsus karys“, – teigė V. Kavaliauskas. Vėliau Z. Kaušpėdas ūkininkavo Anykščių rajone. Dalyvavo Birželio sukilime.

„Visos žinios apie šį asmenį yra iš jo baudžiamosios bylos. 1944 metais NKVD jį suėmė. Z. Kaušpėdas buvo kaltinamas priklausymu Šimonių sukilėlių būriui bei dalyvavimu žudymuose. Nurodyti ir konkretūs žydų tautybės asmenys, kuriuos jis yra sušaudęs. 1945 metų sausį karo tribunolas nuteisė jį sušaudyti. Tas buvo padaryta vasarį Tuskulėnuose. Jo palaikai buvo rasti, tačiau artimieji nesikreipė, todėl identifikuoti nebuvo. Nei Lietuvos prokuratūra, nei teismas Z. Kaušpėdo nereabilitavo“, – pasakojo V. Kavaliauskas. Pasak pašnekovo, kažkas yra pasakęs, kad reikia skirti žygdarbį nuo nusikaltimo. „Jei Birželio sukilimas buvo savotiškas žygdarbis, tačiau dalis jo dalyvių vėliau nuėjo kitais keliais, nereiškia, kad sukilimas buvo blogas. Tiesiog, kai kurie žmonės neatlaikė. Matyt, tose istorijos audrose išsilaikyti nebuvo taip lengva. O šiandien teisiame labai lengvai. Kita vertus, žmogiškumas ir padorumas, matyt, daugelį būtų sulaikę nuo nusikaltimo“, – teigė V. Kavaliauskas.

Suteiktas teisuolio vardas

Visai kitokiu keliu pasuko kitas dviejų Vyčio Kryžiaus kavalierius Antanas Zubrys. Dalyvavo kovose su bolševikais ir lenkais. 1921–1922 metais buvo Kariuomenės štabo mobilizacijos valdybos viršininkas, vėliau – Krašto apsaugos ministerijos Administracijos valdybos viršininkas. Poste išliko iki 1934 metų. A. Zubrys buvo III Seimo (1926–1927 metais) narys, dalyvavo valstiečių liaudininkų frakcijoje. Vienu metu – 1931 metų rudenį buvo politinės policijos seklių akiratyje, nes bendravo su voldemarininkų atstovais.

Mėgdamas sodininkystę, A. Zubrys įsigijo 10 hektarų ūkelį Armališkėse, prie Aukštosios Panemunės . Vokiečių okupacijos metais toliau gyveno Armališkėse, per visą šį pavojingą laikmetį savo namuose laikė ir augino garsaus Kauno žydų advokato sūnų. Visi apylinkės kaimynai žinojo tą paslaptį, tačiau vokiečiams niekas neišdavė. Po karo išsigelbėję tiek tėvas, tiek sūnus Goldbergai išvyko į Pietų Afriką. Sovietų valdžiai ūkį Armališkėse nacionalizavus, liko tame kaime ir dirbo ūkyje eiliniu kolūkiečiu. Mirė 1951 metų liepą, palaidotas Kauno Panemunės kapinėse. 1993 metais drauge su žmona Matilda už žydų piliečių gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais A. Zubrys po mirties buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 2014 metais Jeruzalės Yad Vashemo institutas jam suteikė „Pasaulio teisuolio“ vardą.

Ordinui – 96-eri

Vyčio Kryžiaus ordinas įsteigtas 1919 metais, kai kovose su bolševikais susikūrė Lietuvos kariuomenė. Pradžioje jis vadintas kryžiumi „Už Tėvynę“ ir buvo aukščiausias valstybės apdovanojimas. 1920 m. vasario 3 dieną prezidento įsaku pavadintas Vyčio Kryžiumi. 1930 metais pervadintas Vyčio Kryžiaus ordinu. Pirmosios laidos Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu iš lietuvių buvo apdovanoti tik prezidentas Antanas Smetona ir kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas.

Vyčio Kryžiaus ordinas – pirmasis 1991 metų sausio 15 dieną atkurtas tarpukario Lietuvos valstybės apdovanojimas. Šio ordino 1-ojo laipsnio žymeniu pirmieji atkurtoje Lietuvos nepriklausomoje valstybėje buvo apdovanoti žuvusieji dėl Lietuvos laisvės 1991 metų sausio 13 dieną ir Medininkų tragedijos aukos, pagerbti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vadovai ir nariai, kiti iškilūs lietuvių išeivijos atstovai, savo veikla daug prisidėję prie valstybės atkūrimo. Šiuo ordinu pagerbiami ginkluoto pasipriešinimo dalyviai kariai savanoriai bei neginkluoto pasipriešinimo dalyviai, laisvės kovų dalyviai, kiti nusipelnę asmenys.

Vyčio Kryžiaus ordino šventė – lapkričio 23 d. – Lietuvos karių diena.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"