TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

"Prezidentas Smetona" - pirmasis karo laivas

2008 11 28 0:00
Lietuvos karo laivas "Prezidentas Smetona". Klaipėda, 1935 metai.
Lietuvos centrinio valstybinio archyvo nuotrauka

Laivo "Prezidentas Smetona" žūties aplinkybės iki šiol lieka paslaptis. Jo paskutinis reisas apipintas bent kelių versijų, tačiau nė viena jų taip ir nebuvo galutinai patvirtinta.

Lygiai prieš metus naujienų agentūros ir spauda paskelbė sensacingą žinią: Estijos povandeninės archeologijos specialistai Baltijos jūroje aptiko nuskendusį vienintelį tarpukario Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą "Prezidentas Smetona". Nei estų, nei lietuvių specialistams neliko jokių abejonių, kad būtent šis 80 metrų gylyje besiilsintis laivas ir yra buvęs mūsų šalies jūrų laivyno simbolis.

Viena šių versijų sako, kad 1945 metų sausį išplaukęs iš Helsinkio uosto "Prezidentas Smetona" pateko į minų lauką ir nuskendo Suomijos įlankoje. Kiti šaltiniai tvirtina, kad Lietuvos laivą nuskandino vokiečių povandeninis laivas U745, vėliau pats patekęs į minų užtvarą kažkur prie Norvegijos krantų. Manoma, kad tuomet, kai "Pirmūnu" pervardytas "Prezidentas Smetona" jau buvo atitekęs sovietams ir naudojamas pakrantėms minuoti, žuvo mažiausiai pusė jo įgulos. Estų tyrėjai linkę laikytis būtent šios versijos, nes laivo padėtis jūros dugne ir jo sumaitotas pirmagalys rodo, kad į laivą buvo paleista torpeda.

Šį kartą, nesigilindami į visas "Prezidento Smetonos" žūties aplinkybes prisiminkime, kaip nepriklausomos Lietuvos laivyne atsirado šis didžiausias ir tuo metu galingiausias šalies karo laivas.

Pirkti ar nepirkti?

Jau 1923 metų vasarą, Lietuvai atgavus Klaipėdą, Vidaus reikalų ministerijai priklausiusi Pakrančių apsaugos įstaiga disponavo dviem laivais - 16 tonų barkasu "Savanoris" ir kiek mažesniu laiveliu "Lietuvaitė". Dar po metų buvo įsigytas nedidelis pakrančių apsaugos laivas "Šaulys". Tačiau iš tikrųjų visi šie kateriai geriausiu atveju tiko tik kontrabandininkams gaudyti, tačiau, būdami nepakankamai greiti ir šias funkcijas jie atlikdavo tik simboliškai. Todėl netrukus visuomenėje ir Lietuvos spaudoje prasidėjo diskusijos: ar verta eikvoti biudžeto lėšas ir įsigyti bent vieną tikrą karo laivą. Tokia proga pasitaikė gana greitai. 1927 metų pradžioje Vyriausybė apsisprendė sudaryti komisiją, kuri turėjo nuspręsti, koks laivas atitiktų valstybės poreikius ir būtų tinkamesnis šalies pakrančių apsaugai.

Apsvarsčius visus gautus siūlymus, 1927 metų vasarą buvo nutarta už 289 tūkst. litų įsigyti vokišką minininką M-59, kuriam vėliau teko pavadinimas "Prezidentas Smetona". Būsimasis Lietuvos laivyno flagmanas tuomet atrodė apgailėtinai. Pagal Versalio sutarties reikalavimus laive nebuvo jokių ginklų, o ir patys vokiečiai jau ketino nurašyti jį į metalo laužą.

Tiek laivo pirkimo kaina, tiek jį pasirinkusi komisija netruko tapti spaudos pajuokų objektu. Tačiau kelio atgal jau nebebuvo. Laivą reikėjo nuvalyti nuo dervos, nudažyti, išvalyti ir suremontuoti visus jo mechanizmus. Pagaliau 1927 metų spalio 28 dieną valstybinė komisija pripažino, kad "Prezidentas Smetona" tinkamas naudoti ir laivas buvo perduotas sienų apsaugos tarnybai.

Tuomet niekas nenujautė, kad pirmasis laivo reisas bus toks nevykęs. Lapkričio 4 dieną pirmą kartą išplaukęs į jūrą jis vos pasiekė Vokietijos Dancigo (dabartinis Gdanskas - aut.) uostą. Jūra tomis dienomis buvo labai audringa, tad nepatyręs kapitonas ilgai nesiryžo į uostą plaukti pro siaurus jūros vartus. Kelias dienas kovojusi su vėju įgula buvo priversta supleškinti ne tik visas laive buvusias anglių atsargas: į katilų krosnis keliavo viskas, kas dega. Sugrįžusį į Klaipėdą "Prezidentą Smetoną" teko ilgai remontuoti, o jo kapitonas A.Daugirdas buvo priverstas atsisveikinti su tarnyba. Į jo vietą buvo paskirtas kapitonas Antanas Kaškelis.

Po remonto Lietuvos pakrančių apsaugos laivo laukė ir pirmasis kovos krikštas: Lietuvos teritoriniuose vandenyse sulaikant turkų laivą "Hassan Bier" buvo sužeisti trys "Prezidento Smetonos" įgulos nariai. Vėliau laivo įgulai dar ne kartą buvo pavykę užkirsti kelią mėginimams atgabenti į Lietuvą kontrabandinių krovinių, tačiau netrukus tapo aišku, kad tokioms misijoms šis laivas nėra labai tinkamas. Iš didžiulio jo kamino virstantys dūmų stulpai ir iš toli girdimas variklių gausmas buvo puikus signalas kontrabandininkams pasitraukti toliau ir pralaukti pavojų saugesnėje vietoje. Be to, laivo išlaikymas kainavo labai brangiai: per trejus metus jo eksploatacija, įgulos išlaikymas ir remontas mokesčių mokėtojams atsiėjo daugiau nei milijoną litų, o tais laikais tai buvo milžiniški pinigai.

Rengėsi Klaipėdos gynybai

1932 metų sausį, jūroje praleidęs 900 valandų "Prezidentas Smetona" buvo išregistruotas iš Pasienio policijos ir perkeltas į rezervą. Tuomet imta svarstyti, gal šį gana tvirtą ir atviroje jūroje tinkamą naudoti laivą reikėtų perduoti Krašto apsaugos ministerijai. Taip 1933 metų sausį "Prezidentas Smetona" tapo pirmuoju ir vieninteliu tarpukario Lietuvos karo laivu. Tačiau laivo parengimas, remontas ir apginklavimas užtruko dar porą metų. Tik 1935 metų rugpjūčio 1 dieną kariuomenės vado įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas, o "Prezidento Smetonos" vadu rugpjūčio 20 dieną paskirtas iki tol laivo prižiūrėtojo pareigas ėjęs majoras Antanas Kaškelis. Tačiau laivo remonto darbai užtruko iki spalio, o jo priėmimo perdavimo aktas buvo pasirašytas tik gruodžio mėnesį. Iš karinės vadovybės ir Klaipėdos uosto direkcijos susirašinėjimo ir nuolat didėjančios darbų sąmatos matyti, kad uosto vadovybė mėgina išpešti iš svarbaus valstybinio užsakymo kuo daugiau naudos. Vis dėlto tikruoju karo laivo gimtadieniu galima laikyti 1935 metų spalio 26 dieną: būtent tada "Prezidentas Smetona" pirmą kartą išplaukė į jūrą bandomajam reisui su Lietuvos karinio laivyno vėliava.

Tačiau vieninteliame Lietuvos uoste vieninteliam karo laivui bus lemta išbūti neilgai: 1939 metais Klaipėdą okupuos nacių Vokietija. Reikia pabrėžti, kad dar 1936-iųjų lapkritį buvo parengtas visiškai slaptas "Klaipėdos uosto kontrolės planas pavojaus būklės metu". Šiame dokumente sakoma, kad "Vokietija, turėdama tikslą atplėšti Klaipėdos kraštą, gali mėginti tai pasiekti suorganizuodama vietinio vokiško gaivalo sukilimą, teikdama jam ginklus, šaudmenis ir net gyvąją jėgą, iškeldama ją iš laivų į krantą Klaipėdos uoste. Kad nuo to apsisaugotume, pavojaus būklės metu įvedama įplaukiančių į Klaipėdos uostą ir jame stovinčių laivų bei judėjimo kontrolė". Pasienio policijos apsauga tokiu atveju turėjo pereiti laivo "Prezidentas Smetona" vado žinion. Tačiau jau tada buvo aišku, kad šis uosto gynimo planas buvo tik simbolinis. Mat kitame slaptame rašte 6-ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulko vadui laivo kapitonas nurodė, kad su turima ginkluote ir technine įranga "Prezidentas Smetona" jam keliamų uosto kontrolės užduočių atlikti negalės.

Tačiau dramatiškas Klaipėdos okupacijos scenarijus plėtojosi taip, jog pasipriešinti į mūsų uostamiestį besiveržiantiems naciams nebūtų galėję ne tik "Prezidentas Smetona" ir keli pakrančių apsaugos kateriai, bet ir kur kas didesnis bei geriau ginkluotas laivynas. Viską išsprendė ne laivai, ir ne ginklai, o dviejų šalių diplomatijos vadovų parašai. 1939 metų kovo 20 dieną Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas įteikė Lietuvos diplomatijos vadovui Juozui Urbšiui ultimatumą, kuriame buvo pareikalauta perduoti Vokietijai Klaipėdos kraštą. Po dviejų parų, kovo 22-osios paryčiais ultimatumas buvo priimtas ir tos pačios dienos rytą Lietuvos kariuomenė pasitraukė iš Klaipėdos krašto. Kitą dieną 6 valandą ryto į Klaipėdą išplaukė vokiečių karo flotilė, vadovaujama laivo "Deutschland", ant kurio denio buvo pats Adolfas Hitleris. Dar po penkių valandų Klaipėdos gatvėmis jau žygiavo vokiečių kariai.

Turto išgelbėti nespėjo

Laivo "Prezidentas Smetona" įgulai dar iki tol teko išgyventi dramatiškų akimirkų. Prieš pasirašant liūdnai pagarsėjusią Klaipėdos perdavimo sutartį, laivo vadas vakarop paskambino į 6-ojo pėstininkų pulko štabą, tačiau ten buvo patikintas, kad jokių nurodymų ruoštis gynybai ar evakuacijai nėra. Tačiau kapitonas dėl viso pikto nurodė pradėti krauti iš sandėlių visą laivui priklausantį turtą. Kitą rytą pagaliau buvo gautas įsakymas sukrauti į laivą visą turtą ir skubiai išplaukti iš Klaipėdos link Šventosios uosto. Tačiau, nepraėjus nė porai valandų, "Prezidentą Smetoną" apsupo SA būrys ir privertė nutraukti krovos darbus. Tiek vienintelis Lietuvos karo laivas, tiek šeši mažesni pakrančių apsaugos laivai skubiai išplaukė Šventosios link. Po valandos uosto akvatorijoje jau šeimininkavo vokiečių laivai.

Tačiau dėl savo dydžio "Prezidentas Smetona" įplaukti į Šventosios uostą negalėjo - jam teko išmesti inkarą netoli kranto. Atrodė, kad pati gamta nutarė išbandyti laivo įgulos pasirengimą - Šventosios uostą buvo nutarta skubiai pagilinti, tačiau nuo jūros jau artinosi audra. Laivo kapitonui neliko kitos išeities, kaip tik priimti sprendimą plaukti į Liepoją, nors pagal tarptautinės teisės normas svetimos valstybės karo laivas ten turėjo būti internuotas po 24 valandų. Tačiau taip neatsitiko: latviai sutiko Lietuvos karo laivą draugiškai, o nurimus audrai jis grįžo į Šventąją.

Nuo tos dienos prasidėjo benamio laivo klajonės. Šventojoje vietos jam kol kas nebuvo, tad kovo 28 dieną jis vėl prisišvartavo Liepojos uoste - šį kartą jau oficialiai. Taip tarp Liepojos ir Šventosios "Prezidentas Smetona" blaškėsi iki vasaros vidurio, kol pagaliau įplaukė į latvių pagilintą Šventąją, kurioje nuleido inkarą. Čia vienintelis Lietuvos karo laivas sulaukė naujų okupantų.

Po 1940 birželio 15-osios permainos Lietuvos laivyne buvo žaibiškos. Tą liudija ir "Prezidento Smetonos" kapitono raportas karo technikos viršininkui. Grifu "slaptai" paženklintame dokumente rašoma: "Pranešu, jog, vykdant Tamstos įsakymą š. m. birželio mėn. 19 d. mokomojo "PREZIDENTO SMETONOS" karo laivo vardas pataisytas, nuimant jo dalį "SMETONA" ir paliekant tik "PREZIDENTAS". Tai padaryta laivo užraše ir jūreivių kepurėse."

Tačiau "Prezidento" vardas naujosios valdžios aiškiai netenkino, tad po 4 dienų jis buvo pakrikštytas "Pirmūnu". Tuo pačiu buvo nulemtas ir laivo įgulos likimas. Liepos 20 dieną į laivą prisistatė sovietų paskirtas politinis vadovas Levas Trofimovas, o vakarop Šventojoje įsikūrę sovietų kareiviai pareikalavo, kad jo įgula nedelsiant nešdintųsi į krantą. "Pirmūne" įsitaisė sovietų sargyba. Nežinia, kuo ši istorija būtų pasibaigusi laivo vadui P.Labanauskui, jei jis su dar keliais karininkais nebūtų spėjęs įšokti į nedidelę jūrinę jachtą ir pabėgti į Klaipėdą.

Po 4 dienų naujojo krašto apsaugos ministro generolo Vytauto Vitkausko įsakymu laivas buvo pervestas į neginkluotąjį rezervą, o rugpjūčio 6 dieną, Lietuvą jau inkorporavus į SSRS sudėtį, laivas buvo perduotas sovietų jūros pasienio apsaugos tarnybai. Netrukus jo vėl laukė kelionė į Liepoją, kurioje kadaise buvo ieškota prieglobsčio ir nuo Klaipėdą okupavusių nacių, ir nuo Baltijos audrų. Galingu buksyru nutemptas į jau okupuotos Latvijos uostą buvęs "Prezidentas Smetona", o vėliau - "Pirmūnas" buvo dar kartą pervardytas - šį kartą jau "Koralo" vardu. Apginkluotas pagal SSRS standartus jis buvo įtrauktas į NKVD pasienio apsaugos laivų antrąjį būrį ir ilgam atsisveikino su Baltijos jūra. Juo netoli Leningrado esančio Ladogos ežero bangas vagojo vienos pasieniečių mokyklos kursantai.

Prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, laivas bazavosi Levensario saloje Suomijos įlankoje, iš kur jis ir išplaukė į savo paskutinį reisą. Iš visų paminėtų laivo žūties versijų, labiausiai įtikinama atrodo viena - 1945 metų sausio 11 dieną jis užplaukė ant minos Suomių įlankoje, lydėdamas laivų vilkstinę iš Helsinkio į Taliną. Ar ši versija teisinga, 28 Baltijos dugne savo kapą radę šio laivo įgulos nariai jau niekam niekada nepapasakos.

Senas jūrininkų prietaras sako, kad pakeitus laivo vardą, sėkmės nelauk. Pirmojo ir vienintelio Lietuvos karo laivo "Prezidentas Smetona" likimas tarsi patvirtina šį posakį. Pavadintas šalies prezidento vardu, vėliau okupantų nusavintas ir du kartus pervardytas šis buvęs valstybės jūrų laivyno simbolis buvo vėtomas ir mėtomas, ne kartą apgadintas audrų ir nelabai kvalifikuotos bei nepatyrusios įgulos, kol galiausiai rado sau kapą Suomijos įlankos dugne. Tiesa, daugelio šio laivo kapitonų gyvenimas susiklostė kiek sėkmingiau.

Pirmasis "Prezidento Smetonos" vadas dar cariniame laivyne tarnavęs Antanas Kaškelis 1940 metais sovietų buvo suimtas ir įkalintas. Tačiau 1941 metų kovo mėnesį jis buvo iškeistas į kelis suimtus vokiečių komunistus ir jam buvo leista išvykti Vokietiją. Su nedidele jachta iš sovietų užimto laivo į Klaipėdą pabėgęs paskutinysis jo kapitonas Povilas Labanauskas sulaukė Lietuvos pasiuntinio Kazio Škirpos pagalbos. Lietuvos diplomatas padėjo P.Labanauskui gauti Brazilijos vizą. Iš ten jis 1941 metais pasiekė JAV, baigė Kalifornijos Technologijos universitetą, dirbo inžinieriumi bendrovėje "General Electric", vėliau dėstė keliuose universitetuose, dirbo "Amerikos balso" radijo stotyje.

Tačiau ir pats laivas, nepaisant ne itin laimingai susiklosčiusio jo likimo, buvo labai svarbus tiek mūsų valstybei, tiek jos žmonėms. Žinia apie tai, kad Lietuva turės nors ir vienintelį, bet tikrą karo laivą, kėlė didelį visuomenės entuziazmą. Žmonės gyvai domėjosi laivo ir jo įgulos gyvenimu, jo sėkmėmis ir nesėkmėmis, mielai lankydavosi jame, negailėdavo dovanų jo karininkams ir jūreiviams.

1937-ujų gegužę, per kariuomenės ir visuomenės susiartinimo dieną "Prezidento Smetonos" jūreivius pirmą kartą pamatė ir laikinoji sostinė. Tuomet kauniečiai entuziastingai sveikino miesto gatvėmis žygiavusią jūreivių rikiuotę. O Klaipėdoje stovėjusiame laive niekada netrūkdavo svečių - jame lankydavosi moksleivių ekskursijos, į jūrą išplaukdavo skautai ir studentai. Miestelėnus traukte traukdavo ir vasaros vakarais vykdavusi jūreivių patikrinimo ceremonija. Su oficialiomis delegacijomis mūsų laive lankydavosi ir užsienio karo laivų jūreiviai.

O virš švininių Baltijos vandenų plevėsavusi Lietuvos trispalvė su aukso spalvos Vyčio kryžiumi ant raudono skydo priminė visiems, kad esame nors ir nedidelė, nors ir jauna - tačiau jūrų valstybė. Ir šiandien, kai mūsų karo laivai dalyvauja bendrose pratybose su galingiausių pasaulio šalių laivynais, to jau niekas niekada nepamirš.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"