TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Prie Jono kalno – netikėti radiniai

2016 09 15 15:44
Deniso Nikitenkos nuotraukos

Klaipėda ir toliau stebina savo senovės paslaptimis: šią savaitę archeologai pačiame miesto centre, šalia vadinamojo Jono kalno, aptiko iki tol niekam nežinotą senovės paveldą. 

Didžiosios vandens gatvės 27 numeriu pažymėtame sklype, kasdami žemę siekiant nutiesti inžinerinius tinklus, darbininkai atkasė XVIII amžiaus pabaigos statinio fragmentus bei šalia jų glūdėjusį Antrojo pasaulinio karo laikų objektą.

Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, radiniai labai netikėti ir iškėlę daugybę klausimų.

„Ta teritorija, kurioje vyksta kasinėjimai, yra paveldosauginė. Vienas verslininkas išsinuomojo joje sklypą, kuriame nori statyti, kaip esu preliminariai informuotas, svečių namus. Todėl, vykdant bet kokius žemės darbus, buvo privaloma archeologų priežiūra. O jie aptiko tai, ko mes net neįtarėme ten esant“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Ketvirtadienį nuvykus į vietą, išties teko gerokai nustebti: senų garažų vietoje išniro archajiškų paminklų fragmentai.

„Atkasėme XVIII amžiaus pabaigos ūkinės paskirties statinio grindinio likučius. Naudotas akmuo ir geltonos, olandiškos plytos. Ten radome ir koklių, keramikos fragmentų, stiklo nuoskalų bei ne vieną kaolino pypkę. Spėjame, kad atkasėme buvusio ūkinės paskirties statinio fragmentus. Namas greičiausiai sudegė per 1854 m. kilusį didįjį Klaipėdos gaisrą“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo archeologinių tyrimų vadovas Donatas Zubrickas.

Tačiau įdomiausia ir pikantiškiausia tyrinėjamo ploto dalis – visiškai greta XVIII amžiaus pastato likučių esantis ovalo formos, raudonų plytų „bunkeris“. Mat kasinėjama teritorija yra ties kurtina tarp XVII amžiuje statytų Gelderno ir Kurmarko bastijonų. Po ta kurtina vokiečiai Antrojo pasaulinio karo metais buvo įsirengę slėptuvę su gerai užmaskuotomis angomis .

„Tas ovalo formos objektas dabar kelia daugiausiai klausimų. Padarėme skylę į jį, norėdami pažvelgti, kas yra viduje, nes statinys – aklinai uždarytas. Manėme, kad tai gali būti viena iš vokiečių slėptuvių, bet viduje radome vertikalią pertvarą ir dar vamzdis nutiestas. Todėl preliminariai spėjame, kad objektas – inžinerinės paskirties. Dabar jo vidus apsemtas vandeniu, todėl tikslesnės informacijos dar negalime suteikti“, – sakė L. Kavaliauskas.

Svarstoma, kad vanduo artimiausiu būdu bus išpumpuotas, tada – patekta vidun, ir mįslingoji patalpa detaliai apžiūrėta.

„To slėpiningojo ovalo nematyti net 1944 metais pačių vokiečių darytose aeronuotraukose, tad šis radinys – tikra naujiena“, – stebėjosi paveldosaugininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"