TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Prisimintas nenugalėtas lietuvis Antanas Kraujelis

2015 03 22 17:13
Vytautas Landsbergis Antaną Kraujelį įvardijo nenugalėtos Lietuvos simboliu. Daivos Baronienės (LŽ) nuotraukos

Paskutiniojo Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio žūties vietoje, esančioje Utenos rajone, Papiškėse, vykęs jo žūties 50-mečio minėjimas virto istorijos pamoka bei mitingu, kvietusiu kiekvieną įsivardinti, kas jam yra laisvė.

Sovietų sistemos siaubas Antanas Kraujelis rakštimi okupantams išbuvo 17-ka metų. Susekti šį kovotoją su svetima santvarka pavyko tik praėjus 25-eriems metams po jos įtvirtinimo. Galbūt simboliška, kad okupantai mūsų tėvynę turėjo palikti praėjus taip pat 25-eriems metams po narsiojo kovotojo, nė minutės nesuabejojusio, kad Lietuva taps laisva, žūties.

Paminklas Antano Kraujelio žūties vietoje.

Verčiau už gyvybę

Būdamas 36-erių, 1965 metų kovo 17 dieną Antanas Kraujelis pasitiko mirtį Utenos rajono Papiškių kaime. Apsuptas gausaus būrio KGB smogikų, vadovaujamų ypatingu žiaurumu garsėjusio Nachmano Dušanskio, pareiškęs, jog maskoliams nė už ką nepasiduosiantis, šis žmogus nusišovė. „Yra dalykų, vertesnių už žmogaus gyvybę. Vienas jų – laisvė“, - taip A.Kraujelio pasirinkimą minint jo žūties 50-ąsias metines apibūdino Utenos rajono meras Alvydas Katinas. Meras pabrėžė, kad A.Kraujelis ir kovojo, ir žuvo už Lietuvos laisvę. „Gali atrodyti, kad šis žmogus taip ir nesulaukė laisvės. Bet iš tiesų laisvas jis buvo visada. Tai įrodo ir jo ryžtas nepasiduoti“, - sakė meras. Jis patarė prisiminti šio žmogaus pasirinkimą kovoti visada kai norėsis skųstis dėl pernelyg mažos pensijos ar guostis menku atlyginimu.

A.Kraujelio įamžinimui skirto labdaros ir paramos fondo vadovas Vilius Maslauskas priminė Lietuvos partizanų priesaikos žodžius, bylojusius, kad šie kovotojai įsipareigoja negailėti nei savojo turto, nei gyvybės. Būtent tai savo gyvenimu ir parodė paskutinis Aukštaitijos partizanas bei daugybė jo likimo brolių, kurie neabejotinai prisimenami prisimenant ir šio žmogaus žūtį. Uteniškių į LR Seimą išrinkta Milda Petrauskienė kvietė pabandyti įsivaizduoti, ką A.Kraujeliui reiškė išgyventi 17-ka metų lydint nuolatiniam pavojui bei mirčiai alsuojant į nugarą. Ką reiškė gyventi atskirtam, šąlančiam, alkstančiam, persekiojamam, nesyk išduodam bendraminčių.

Antano Kraujelio našlė Janina Snukiškytė sakė, jog į vyro žūties metines atėjo linksma, nes išsipildė jo svajonė, kad Lietuva bus laisva.

Simbolis bei idėja

Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis prisiminė apie A.Kraujelį girdėjęs legendų ir tada, kai šis kovotojas dar buvo gyvas. „Šis žmogus buvo kaip simbolis, tarsi laisvos Lietuvos idėja okupantų pavergtoje šalyje“, - sakė V.Landsbergis. Kadangi niekas nežino ar bent nepasako, kur yra A.Kraujelio kapas, tad šis kapas, pasak V.Landsbergio, yra visa Aukštaitija, o gal net visa Lietuva. „A.Kraujelis yra Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo ženklas, jis – mūsų tikėjimo laisve simbolis“, - kalbėjo V.Landsbergis. Jis priminė, jog per kaimus eidamas A.Kraujelis nenustojo tvirtinti, kad Lietuva bus laisva ir taip tapo pranašu. „Tas žmogus kovojo. O kare praliejamas abiejų pusių kraujas“, - sakė Atkuriamojo Seimo pirmininkas. Jis kvietė nepamiršti, dėl ko paskutinis Aukštaitijos partizanas pakilo į kovą su atėjusiaisiais mūsų apiplėšti bei pavergti. „Teisūs juk ne tie, kas užgrobia, o tie, kas imasi ginti“, - tvirtino V.Landsbergis.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė priminė, jog šiuo metu kaip tik yra sustiprėjusi partizaninio judėjimo niekintojų banga, bandoma juodinti ir partizaną Antaną Kraujelį, būta reikalavimų, jog iš jo būtų atimtas kario savanorio statusas. „Kaip matome, A.Kraujelis yra tas simbolis, kuris iki šiol neduoda ramybės idėjiniams jo priešams, rengiantiems informacinius karus prieš Lietuvą“, - sakė T.B.Burauskaitė. Ji primygtinai patarė netapti šio informacinio karo aukomis ir netikėti tais, kurie drįsta A.Kraujelį pavadinti teroristu, apylinkių siaubu ar net žudiku. Anot Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovės, būdamas blogas žmogus, A.Kraujelis tikrai nebūtų septyniolika metų išbuvęs kovotoju. „Žmonės jį mylėjo, rėmė, slėpė, tikėjo juo“, - sakė T.B.Burauskaitė.

Antaną Kraujelį prisimenant.

Mirtis vietoj vergystės

Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis A.Kraujelio bei visos tautos priešais įvardijo Panevėžio apygardos teismo trijų teisėjų kolegiją. Signataras citavo šių teisėjų priimtą teismo nutartį, kuria buvo išteisintas karinėje operacijoje prieš A.Kraujelį (per šią operaciją laisvės kovotojas nusišovė) dalyvavęs KGB kariškis Marijonas Misiukonis ir piktinosi teisėjų kolegijos aiškinimu, esą KGB A.Kraujelio atžvilgiu tuomet atliko teisėtus veiksmus. A.Endriukaitis pabrėžė renkantis parašus, kad šie teisėjai, kurie, jo manymu paniekino Lietuvos istoriją, nebegalėtų jais dirbti. A.Endriukaičiui pritarė V.Landsbergis, priminęs, jog LR Seimas KGB yra įvardijęs nusikalstama organizacija, tad visi jos pareigūnų veiksmai net neabejotinai buvo nusikalstami. „Užuojauta Lietuvos istorijos nežinantiems Panevėžio teisėjams!” – sakė V.Landsbergis.

A.Kraujelio žmona Janina Snukiškytė priminė, kiek persekiojimų yra patyręs jos vyras, kuris 1965-ųjų kovo 18-ąją jau buvo pasirengęs palikti slėptuvę, tačiau likus dienai iki išvykimo, apsuptas KGB smogikų, gyvas nepasidavė. A.Kraujalio sesuo Janina Šyvokienė priminė, kad jos brolis partizanauti ėmėsi būdamas 20-ies, o laisvės kovotoju išbuvo iki pat mirties, kurią pasitiko 36-erių. Daug kentėjo, ištremta buvo jo tėvų šeima, tremties neišvengė žmona, o vienintelis sūnus Antanas pateko į vaikų namus. Partizano sesuo sakė, jog tam, kad sugautų A.Kraujelį, buvo žadamos didžiulės premijos. Tačiau žmonės kovotojo už visų laisvę neišdavė. Ir savo, ir tautos laisvės niekada neišdavė ir pats A.Kraujelis. Vietoj vergystės jis pasirinko mirtį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"