TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Puotos įtvirtino vikingų galią

2014 12 17 6:00
Paaiškėjo, kad vikingai naujose žemėse naudojo taikingesnį būdą daryti įtaką žmonėms. keystagehistory.co.uk nuotrauka

Vikingus daugelis stereotipiškai įsivaizduoja kaip negailestingus plėšikus. Tačiau archeologiniai kasinėjimai parodė, kad Islandijoje apsigyvenę vikingai daugiau laiko praleido virdami alų ir kepdami jautieną nei plėšikaudami ar degindami kaimus.

Islandijos vikingai naujose žemėse tikriausiai norėjo įgyti tą patį "kietų vyrukų" statusą, kokį jie turėjo savo tėvynėje Skandinavijoje. Ten genties lyderiai dažnai rengdavo dideles šventes, kuriose buvo apstu jautienos ir alaus. Mokslininkai spėlioja, kad puotomis siekta parodyti galią ir politinį statusą, įtvirtinti gerus santykius su vietiniais.

Vakarų Islandijoje archeologai atkasė, kaip manoma, vikingų vado namą, kuriame buvo didžiulė salė. Apytikriai IX amžiaus pabaigoje pastatytas pastatas buvo 30 metrų ilgio. Mokslininkų teigimu, čia greičiausiai buvo rengiamos prabangios vikingų puotos.

Archeologiniai radiniai atskleidžia tik dalį istorijos. Tad tyrinėtojai, kad geriau suprastų genties gyvenimo būdo aspektus, analizavo ir senovės vikingų istorinius tekstus. Šie raštai, anot jų, primena romanus. Vikingų sagose aprašomos ne tik smarkios kautynės, bet ir karvių melžimas.

Kai vikingai įsikūrė Islandijoje, netrukus čia staiga atšalo. Žiema truko net devynis mėnesius, tik tris mėnesius buvo šiek tiek šilčiau. Žmonės buvo priversti galvijus laikyti uždarose patalpose, kad šie nesušaltų. Taip pat jie turėjo sugalvoti, kaip žiemą išlaikyti gyvulius, nes ganyklose tinkamos žolės nebuvo. Ilgainiui tapo tiesiog nepraktiška puotoms laikyti galvijų. Vikingai pradėjo auginti avis.

Šaltas klimatas paveikė ir alaus virimo tradicijas. Vikingai nebegalėjo užauginti pakankamai grūdų. Pasak tyrinėtojų, nykstant puotų tradicijoms iš rašytinių šaltinių pradingo ir genčių vadai.

livescience.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"