TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

R.Juknevičius: "Mama gyvenimą paskyrė man"

2008 04 03 0:00
Šeima: O.Knapkytė ir du Romai Juknevičiai - vyresnysis ir jaunesnysis.
Archyvo nuotrauka

55 metų socialinis darbuotojas Romualdas Juknevičius pakrikštytas tėvo, įžymaus lietuvių teatro režisieriaus vardu. Vieni teatralai pastebėdavo jo panašumą į tėvą, kiti - į mamą, neseniai mirusią aktorę Oną Knapkytę.

Taip jau sutapo, kad vienu metu užgeso O.Knapkytė ir R.Juknevičiaus vaikystės draugas Vytautas Kernagis, toks pat "teatro vaikas" kaip ir jis. Abiem teko lankyti tą pačią Vilniaus 23-iąją vidurinę mokyklą, groti grupėje "Aisčiai". Grupės repeticijos vykdavo Juknevičių bute tuometinėje K.Požėlos gatvėje, name, kur buvo įsikūręs "Planetos" (dabar "Skalvijos") kino teatras.

Tėvų pobūviai.

"Mes labai draugavome su Vytautu, - sako R.Juknevičius. - Dėl kažkokių nesutarimų "Aisčius" paliko būgnininkas, tada atėjau aš. Buvau savamokslis, kaip ir Vytas. Skambinti gitara, beje, gana neblogai, išmokau jo dėka. Jo nusipirkta septynstygė gitara keliavo iš rankų į rankas. Mano muzikanto "karjera" baigėsi "Dainavos" naktiniame bare, kur buvau pakviestas groti, bet čia gerokai vėliau. Tada groti mums buvo didžiausias malonumas."

R.Juknevičius ir V.Kernagis - gana artimai bendravusių teatralų šeimų vaikai, augę "Planetos" kieme. Kartu važiuodavo į pionierių stovyklas, kartu krėsdavo paaugliškas išdaigas, bėgdavo iš pamokų ir laiką leisdavo namo, kuriame gyveno Juknevičiai, palėpėje.

"Vytas buvo tvirto charakterio, pasiekdavo ką užsibrėžęs, - prisimena R.Juknevičius. - Aš labiau vėjavaikis. Kai jis įstojo į aktorinį, mūsų keliai išsiskyrė. Iš tėvų žinojau, kad teatro duona sunki ir nedėkinga. Tiesą sakant, ir pats nenorėjau sukti tais keliais, nors vaikystėje mes su Vytu mėgome vaidinti etiudus. Kai tėvai susieidavo į pobūvius, mes jiems parodydavome, ką sugalvoję, ir būdavome įvertinami plojimais."

Tėvų šventes nostalgiškai mėgdavo prisiminti ir V.Kernagis. "Jie mokėjo ir dirbti, ir linksmintis. Į pobūvius sueidavo šeimomis: su visais vaikais ir šunimis, - prisimena R.Juknevičius. - Atskirai suguldyti vaikai galvoja, kokį čia juoką iškrėtus. Sykį iš šalto vandens vonios ištraukėme tėvų pasidėtus gėrimų butelius ir išmetėme pro langą. Per pobūvio įkarštį mano mama pasigedo tų butelių. Kai suprato, kas čia prikišo nagus, tada tai gavom pylos nuo tėvo."

Tokių "teatro vaikų" "Planetos" kieme buvo daugiau: Saulius Siparis, aktoriaus Napoleono Nako dukros, Stepo Juknos dukra Dagna, scenografo Jono Surkevičiaus dukra Audra. Visiems įspūdį darydavo aktorius S.Jukna. Aleksandras Kernagis buvo linksmas, mėgstantis humorą. Gražina Blynaitė-Kernagienė, pasak R.Juknevičiaus, anuometinių pobūvių siela, iki senatvės išliko O.Knapkytės bičiulė.

Negeri dalykai teatre

Tėvą R.Juknevičius prisimena kaip gana griežtą ir iki pedantiškumo mėgusį tvarką, itin vertinusį pareigos jausmą. O.Knapkytė yra sakiusi, kad vyras visų pirma ją išmokė tvarkos. Batai jam turėjo blizgėti kaip veidrodis, kostiumas privalėjo būti tvarkingas, išlygintas, o visi daiktai padėti į savo vietas. Kartais šeimoje dėl to kildavo barnių.

Kai režisierius R.Juknevičius mirė, sūnui buvo vienuolika. Vėliau O.Knapkytė nemažai pasakojo apie vyro likimą karo ir pokario metais. Pavyzdžiui, kad jo, kaip Balio Sruogos, laukė Štuthofas, ir tik laimingai susiklosčius aplinkybėms režisierius išsisuko - tą lemtingą naktį nakvojo pas Kazį Borutą. Pasakojo, kad pokario metais teatre dėjosi negeri dalykai, R.Juknevičius buvo nuolat ujamas. Vykdavo susirinkimai ir posėdžiai, kur jis būdavo svarstomas, smerkiamas, jo spektakliai kritikuojami - vieni taip elgėsi galbūt norėdami įsiteikti valdžiai, kiti veikiausiai iš kūrybinio pavydo. Režisierius tą labai jautriai išgyveno. Infarktas jį ištiko kitą dieną po teatro meno tarybos posėdžio, kuriame jis buvo visapusiškai svarstomas: ir kūrybiniu, ir politiniu aspektu. Dar po kelių dienų mirė. Iš R.Juknevičiaus spektaklių sūnui įstrigo daugybę kartų žiūrėta ir kone mintinai išmokta "Sniego karalienė".

"Mama... Be galo jautri, be galo didelės fantazijos. Mes labai ilgai gyvenome kartu, - pasakoja R.Juknevičius. - Po tėvo mirties savo gyvenimą ji paskyrė man, o aš buvau nelengvas vaikas, problemiškas paauglys, į daug ką gyvenime žiūrėjau lengvabūdiškai. Mamą prisimenu kuo šviesiausiai. Jai nebuvo lengva."

Trapi ir labai stipri

Nors O.Knapkytė beveik visą gyvenimą rūkė, tai nepakenkė nei jos plaučiams, nei unikaliajam, iškart atpažįstamam balsui - juo kalbėjo šimtai lietuviškai įgarsintų animacinių ar vaidybinių filmų, taip pat radijo spektaklių personažų. Išgirdę telefono ragelyje aštuoniasdešimties su viršum metų aktorę, jai skambinantieji nusistebėdavo - balsas tarsi keturiasdešimtmetės. Ir klausa išliko aštri, tik akys apsilpo.

"Pastaraisiais metais ji sunkiai pakėlė vienatvę, - sako R.Juknevičius. - Prieš kokį šešetą metų susirgo depresija. Išgyveno dėl slegiančios senatvės, krimtosi, kad niekas neužeina, nepaskambina. Mėgindavau jai aiškinti, kad dabar toks metas, visi labai užimti, turi savų rūpesčių. Kita vertus, nebeliko jos kartos žmonių, o kurie dar gyvi, irgi garbaus amžiaus. Iš tiesų ją ir pakirto depresija. Mama buvo įpratusi visą laiką bendrauti: kažkas ateina, kažkas išeina, draugai, pažįstami... Bendravimas ją labai palaikė po ankstyvos vyro mirties. Jai buvo sunku nieko neveikti. Nors atrodė trapi, mama vis dėlto turėjo įspūdingos vidinės jėgos. Aš sakydavau: išgyvenai tokius sunkius laikus - karą, pokarį, patyrei daugybę negandų, todėl ir dabar turi laikytis, nepalūžti. Ji buvo iš vienuolikos vaikų šeimos. Mokėsi tik ji viena. Mano senelis, mamos tėvas, turėjo restoranus Mažeikiuose, Klaipėdoje, Palangoje, tačiau įjunko žaisti kortomis ir kiaurai prasilošė. Kai mama buvo kokių šešerių, jų šeima nebeteko visko."

O.Knapkytė palaidota šalia vyro Antakalnio kapinėse. Praėjusią vasarą jas nusiaubė vandalai. Nukentėjo ir R.Juknevičiaus paminklinis akmuo, nuo jo buvo nuplėštas bareljefas.

Sesers atsiminimai - medžiaga filmui

R.Juknevičius prisimena sesers Dalios Juknevičiūtės, režisieriaus dukros iš pirmos santuokos, vizitą į Lietuvą: "Iš JAV ji atvyko 1973 metais. Tai vienintelis kartas, kai ją mačiau - netrukus Dalia mirė. Tada paviešėjo apie porą mėnesių. Norėjo kuo daugiau pamatyti ir pati buvo visų graibstoma. Skaitė savo pirmo vyro Algimanto Mackaus poeziją, susitiko su įvairiais žmonėmis. Mes bendraudavome tik vakarais. Ji buvo labai energinga moteris - tikra tėvo kopija. Gaila, kad vėžys taip anksti ją pakirto. Dalia yra parašiusi atsiminimų. Aprašytas ir trumpas bei tragiškas jos susitikimas su tėvu Berlyne, į kurį režisierius R.Juknevičius, saugumiečių lydimas, atvyko iš sovietinės Lietuvos. Dalia siūlė jam mėginti bėgti ir pasilikti Vakaruose... Atsiminimus perskaitęs kino režisierius Kristijonas Vildžiūnas užsidegė statyti filmą. Scenarijus jau parašytas, tiesa, pavardės pakeistos, o pagrindinis herojus bus rašytojas."

Daug darboviečių pakeitęs R.Juknevičius šiuo metu dirba socialiniu darbuotoju privačioje ligoninėje. Žmona Elvyra - medicinos sesuo. Dukra Rita, vaikystėje pasvajodavusi apie teatrą, Vilniaus universitete studijuoja istoriją.

"Brangiausiam žmogui..."

Keistas sutapimas: O.Knapkytei mirus, netikėtai atsirado pluoštas pražuvusiomis laikytų nuotraukų iš jos asmeninio archyvo, naudotų kuriant Lietuvos televizijos laidą. Televizininkams apsižiūrėjus, kad apie šią aktorę beveik nėra filmuotos medžiagos, žurnalistė Nijolė Baužytė pakalbino O.Knapkytę jos bute. Daugeliui mačiusiųjų laidą įstrigo jos herojės pasakojimas apie tai, kaip artistiniai gabumai pravertė mokykloje: meistriškas alpimas išgelbėjo nuo dvejeto... Archyvams skirta vaizdajuostė su vienąkart parodytos laidos įrašu dingo 1991-ųjų sausį, sovietų kariškiams užgrobus LTV pastatą. Prieš pat kruvinus įvykius iš ten suspėta išgabenti dalį garsiųjų laidų "Atgimimo banga" ir "Veidrodis" archyvų. Dabar juos betvarkant ir surastas vokas su O.Knapkytės asmeninėmis, šeimos ir vaidmenų fotografijomis.

Ant vienos jų - aktorės įrašas R.Juknevičiui: "Brangiausiam žmogui - geriausiam draugui. Pulis, Klaipėda, 1951." Pulis - malonybinio vardo Knapulis trumpinys. Artimesni draugai kitaip jos ir nevadino: Pulia, Pulė. Dar vaikystėje Onos vardu pakrikštyta mergaitė aplinkiniams buvo "mūsų Knapcė".

O.Knapkytė ir R.Juknevičius šeimą sukūrė 1951-aisiais. Kai dėl politinių motyvų režisierius buvo ištremtas iš Vilniaus į Telšius, kartu važiavo ir žmona, vaidino Žemaičių ir Klaipėdos dramos teatruose, grįžusi dirbo Akademiniame dramos teatre, vėliau Lietuvos televizijoje ir radijuje. Kūrybinį kelią pradėjusi 1941 metais Vilniaus miesto teatre, aktorė sukūrė įsimintinų charakterinių, lyrinių, travesti vaidmenų. "Šarmas! Laisvumas! Spalvingumas!" - tokiais epitetais recenzentai išgirdavo O.Knapkytės karo metų vaidmenis, ypač komedijose. Pasak kartu (tiesa, neilgai) vaidinusios Danos Rutkutės, "su O.Knapkyte būdavo nuostabiai lengva bendrauti scenoje, nes ji, tariant artistų žargonu, nemeluodavo." Dar vienas D.Rutkutės prisiminimas: "R.Billingerio "Gigante" O.Knapkytė buvo miela, jauki, nuoširdi Julė. Kaip gyvenime." Kiti bičiuliai sakydavo, kad ji artistė iš prigimties.

Aktorė filmavosi Lietuvos kino studijos filmuose: "Arkliavagio duktė", "Anglų valsas", "Elektroninė senelė". 1999 metais režisieriaus Oskaro Koršunovo pakviesta sukūrė Madame Chanel vaidmenį specialiai mados festivaliui "In Vogue" pastatytame spektaklyje "Coco". Tada buvo apdovanota "Padėkos Kristoforu". Pranešimus apie O.Knapkytės mirtį internautai komentavo tarsi susitarę: "Nuostabi aktorė", "Vaikystės linksmumai asocijuojasi su O.Knapkytės balsu", "Dar ir dabar ausyse skamba lokiuko Gudručio: "Aš grįšiu, mama, susirasiu drrraugą ir grįšiu."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"