TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

"Raudonasis sekmadienis"

2010 06 22 0:00
Sąjūdininkų 1989-aisiais atstatytas paminklas Budavonės miške 1941 m. birželio 23 d. nukankintiems kunigams.
LŽ archyvo nuotrauka

1941 metų birželio 22-oji - pirmoji Vokietijos-Sovietų Sąjungos karo diena ir "raudonasis sekmadienis". Anksti ryte, tik prasidėjus karui, sovietiniai kariai Lankeliškių klebonijoje suėmė tris kunigus: Vaclovą Balsį, Justiną Dabrilą ir Joną Petriką. Nuvežė į netoliese esantį Budavonės mišką ir žiauriai nukankino.

1944 metais, grįžus sovietams, paminklas, parapijiečių pastatytas kankiniams, buvo susprogdintas, be to, oficialiai paskelbta, kad pirmą karo dieną šiuos kunigus nukankino vokiečiai.

Kadangi kunigo J.Dabrilos kūnas buvo parvežtas į gimtąjį Našiškių kaimą, kad būtų palaidotas Alksnėnuose, tai per šermenis (jau buvau paauglys, netoli gyvenau) tik ir girdėjau kalbas, kad kunigus nukankino "rusų bolševikai".

Sąjūdžio mitingų išgąsdinti represinių struktūrų vedliai pritilo. Atsirado galimybė paskelbti ilgai slėptą tiesą ir dešimtmečius skleistą melą apie Budavonės miške 1941 metų birželio 23 dieną nukankintus kunigus. Bet tam reikėjo įrodymų.

Pirmiausia nuvykau į saugumą ir paprašiau paskelbti gyventojams, kad už jų liudijimus apie kunigų kankinimus niekas nenukentės. Kadangi apklausą tarp gyventojų vykdžiau 1988 metais, tai žudynės dar buvo gyvos žmonių atmintyje. Paliudijo apie penkiasdešimt gyventojų. Vieni patvirtino savo parašu, kiti nedrįso, bijojo. 1989-aisiais kankinimų vietoje atstatėme paminklą (vietoj sovietinės kariuomenės susprogdinto). Vyskupas Juozas Žemaitis paminklą iškilmingai pašventino, dalyvaujant iš visos Lietuvos suvažiavusiems apie 10 tūkst. žmonių. Ta proga išplatinom apie 4,5 tūkst. knygelių kunigų atminimui įamžinti.

Mano straipsnį apie žmonių liudijimus išspausdino "Pergalėje". Tada prokuratūra gavo nurodymą patikrinti, ar tai tiesa. Šie patvirtino, kad faktai tikri.

Berenkant liudijimui medžiagą, žmonės vis pasakojo apie "raudonąjį sekmadienį". Daugelis prašė neminėti jų pavardžių, nes vis dar bijojo, kad už tokius pasisakymus gali išvežti į Sibirą ar kankinti ir "laužyti kaulus".

Kaip vėliau paaiškėjo, iš Maskvos buvo gautas įsakymas kuo skubiausiu laikotarpiu "išvalyti" su Vokietija besiribojantį pasienį nuo "nepatikimų elementų". Čia noriu paminėti sutrumpintus liudijimus tų žmonių, kurie sutiko juos viešai skelbti.

* * *

Kisieliausko Albino, gyv. Dalgėnų kaime, pasakojimas. "Gyvenau netoli Budavonės miško. Tėtė buvo eigulys, bet prieš karą mūsų į mišką jau neleido. Tik praūžus frontui, belakstydami (man buvo 13 metų) pamatėme, kad miške prikasta duobių. Jos buvo 12-13 metrų ilgio, 2-3 metrų pločio, labai gilios. Prie jų buvo pripilta krūvos kalkių. Žmonės kalbėjo, kad jos paruoštos sušaudytų žmonių lavonams sumesti.

* * *

Salomėja Venciūtė-Stakevičienė pasakojo: "Lankeliškių parapijos klebonas V.Balsys (vėliau nukankintas) buvo labai sunerimęs, nes buvo gauta žinių, kad birželio 22 dieną tikinčiuosius rinks iš bažnyčių ir veš prie duobių. Kai kuriose parapijose (pavyzdžiui, Didvydžių) klebonai paskelbė, kad sekmadienį nebus šv. Mišių."

Strungytė-Januliavičienė irgi teigė, kad žmonės plačiai kalbėjo, jog bus "raudonasis sekmadienis".

* * *

Stasė Abraitienė užrašė savo motinos Teklės Šalčiūnienės prisiminimus: "Pažįstami žmonės iš Gražiškių pasakojo, kad tą sekmadienį ryte buvo suraginti su savo šeimomis pasiimti trims paroms maisto ir atvykti į Budavonės mišką."

Stasė (jai buvo 10 metų), belakstydama po mišką, užėjus vokiečiams, matė daug iškastų duobių (8-10 metrų ilgio, 2-3 metrų pločio), prie kurių buvo pripilta krūva kalkių.

* * *

Varnagiris Antanas, gyv. Čyškų kaime, pasakojo, kad prieš pat karą ir dar pirmosios karo dienos anksti ryte kareiviai kasė duobes Alvito laukuose (už dabartinių mechaninių dirbtuvių). Duobės buvo netoli durpynėlio, įkalnėje. Jos buvo apie 6-8 metrų ilgio, 2-5 metrų pločio. Iškastos įvairiomis kryptimis, labai gilios. Vietovė apaugusi krūmais. Žmonės kalbėjo, kad tą sekmadienį būtų šaudę žmones.

* * *

Tamašauskas Jonas, gyv. Šeimenos apyl. Klampučių kaime, teigė, jog Šukių kaime, "Žydų laukuose" prie Purviniškių kelio, įkalnėje buvo sparčiai kasamos duobės - 2-3 metrų pločio, 15-20 metrų ilgio. Kareiviai net sekmadienį jas kasė iki kokios 10 valandos. Plačiai buvo kalbama, kad duobės - sušaudytų žmonių lavonams. Kad tai tiesa - aišku, nes prieštankiniai grioviai čia nereikalingi (už jų nepravažiuojamas durpynas).

Tos pačios nuomonės ir Antanas Kiveris, gyv. netoli Budavonės miško. Jo teigimu, kariuomenei reikėjo įgyvendinti Kremliaus įsakymą - "išvalyti" pasienį buvo rengiamasi gyventojus šaudant vietoje, nes per trumpą laiką juos išvežti į Sibirą buvo neįmanoma. Karo reikmėms apkasai būtų kasami "zigzagais", o čia - tiesūs ir labai gilūs.

* *

Partijos komiteto darbuotoja Pranaitienė iš Šakių pasakojo, kad tą sekmadienį sovietų kariai būtų gaudę ir šaudę žmones. Jos mama anksti ryte, eidama į bažnyčią, matė sunkvežimiuose laukiančius kariškius, kurie šaipėsi: "Skubėkit pirma į bažnyčią pasimelsti, o paskui pas mus į mašinas."

* * *

Abraičio Vinco, gimusio 1925 metais, sūnaus Prano, gyv. Kybartų apyl. Launiakaimio kaime, anksčiau gyvenusio Stanaičių kaime (prie Širvintos upės) pasakojimas.

"1941 metų birželio 21 dienos vakare paragino į pastotę. Tos pačios dienos vakare turėjom nuvažiuoti į Šikšnių dvarą ir laukti komandos. Susirinko koks pusšimtis dviarklių pastočių. Pasienio kareiviai liepė sekti paskui. Patys jojo priekyje. Vienus nulydėjo į Virbalgirį, kitus - į Podvarką. Miško aikštelėse liepė iškinkyti arklius ir laukti. Ryte, sakė, bus komanda, ką daryti. Privažiavo daug kareivių gurguolių.

Sumigome. Anksti ryte pabudino lėktuvų ūžesys. Vokiečiai pradėjo šaudyti į Marijampolę ir Vilkaviškį. Mes, pasikinkę arklius, važiavome namo. Pasitikę kariai sušoko į vežimus, mus išlaipino ir vėl nuvažiavo į mišką. Einant namo prasidėjo susišaudymas. Netrukus pamatėm ginkluotus vokiečius atraitotom rankovėm. Atskrido 6 vokiečių lėktuvai naikintuvai. Įvyko oro mūšis. Keletas sovietų lėktuvų degdami nukrito. Į mus jau niekas nekreipė dėmesio. Besislapstydami, be arklių, grįžome namo.

Po keleto dienų iš Lietuvos pasitraukė sovietų kariuomenė. Žmonės atsikvėpė, kad jau nebus vežimų į Sibirą ir nereikės gultis į iškastas duobes.

Mūsų kaime gyveno Racevičius Vincas. Jis buvo nusigyvenęs prasigėręs ūkininkas. Kai užėjo tarybų valdžia, jis skaitydavo paskaitas, mitinguodavo. Draugavo su "politrukais". Mokėjo rusiškai. Štabas buvo Stankūnynėje. Dažnai jį kviesdavosi. Prie caro buvo baigęs 4 klases. Po karo išvažiavo į Žemaitiją. Kariniam daliny buvo vertėju. 1960 metais jis atvyko pas mane į svečius. Liko nakvoti. Tada jis prasitarė, kad tik man vienam pasako, jog birželio 22 dieną būtų vežę iš bažnyčių žmones šaudyti.

Duobės daug kur buvo kasamos, tokios 2 metrų pločio. Šalia brolio Juozo gyveno kaimynė, kuri kasė duobes Virbalgiryje, žemesnėse vietose - ilgio tokio, kokio išeina.

Pagal Racevičiaus pasakojimą, šaudyme turėjo dalyvauti jis ir Matjošaitis."

Čia įsiterpia Abraičio žmona. Ji girdėjusi Pajavonio kaime iš ūkininkų, kad vokiečiai sakėsi radę dokumentus, jog iš bažnyčių būtų vežę žmones šaudyti. Daug žmonių kalbėjo, kad tą sekmadienį būtų buvusi "raudonoji savaitė".

Pateikiau tik keleto žmonių prisiminimus. O jų gyventojai pateikė labai daug. Norėtųsi, kad šiuo svarbiu klausimu susidomėtų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojai, istorikai. Archyvuose turėtų būti išlikę ir "visiškai slaptų" įsakymų, ataskaitų, planų... Juk čia kruvina mūsų istorija, ją žinoti privalu visiems. Gal tik atsitiktinumas, kad staigus vokiečių puolimas sutrukdė sovietų užmačias įvykdyti "raudonojo sekmadienio" planus?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"