TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Raudondvarį pasiekė Lietuvos didikų herbai

2014 05 28 15:04

Raudondvario dvaro pilyje galima pamatyti daugiau kaip 100 senosios Lietuvos heraldikos pavyzdžių, atskleidžiančių kelių šimtmečių istorijos laikotarpį.

Rytoj, gegužės 29 dieną, čia bus atidaryta paroda, kurią rengė Raudondvario dvaras kartu su Trakų istorijos muziejumi. Menėse eksponuojami siuvinėti, nukaldinti ir mediniai herbai. Čia taip pat bus galima pamatyti įvairiais simboliai papuoštų lėkščių, puodelių, spaudų, segių, kišeninių laikrodžių, atvirukų, kardų, taurių, maldaknygių, žemėlapių. Viena graviūra mena XVI amžių.

Europoje herbai paplito XII amžiuje per kryžiaus karus iš riterių ženklų, žyminčių asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje.

Tikroji Lietuvos heraldika atsirado tik po krikšto, kai ginkluoti kariai ėmė ženklinti savo vėliavas, skydus, šalmus, apsiaustus. Vėliau linijinius, iš simbolių kilusius piešinius, imta rėminti skydo lauku, spalvinti.

Svarbi Lietuvos heraldikos paveldo dalis yra totorių tamgos. Vytauto laikais Lietuvoje apgyvendinti totoriai herbų nežinojo. Tačiau jie turėjo kitus ženklus, vadinamąsias tamgas, kurias vaizdavo antspauduose, monetose, jomis ženklino arklius, raguočius ir kitą turtą. Jos primena stilizuotus vartus, dvišakius ir kitas figūras.

Pirmieji kilmingų lietuvių herbai atsirado XIV amžiaus pabaigoje. Didelę įtaką lietuviškajai heraldikai padarė lenkai. Pagal 1413 metų Horodlės sutartį 47 lietuvių bajorų šeimos gavo lenkiškus herbus. Su Lenkijos karaliaus Jogailos žinia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto parinktoms 47 lietuvių bajorų katalikų šeimoms buvo suteikti lenkų šeimų herbai.

Pamažu susiformavo herbų grupė, kuria ir dabar didžiuojasi išlikę bajorų palikuonys. Bene visi herbai turėjo vardus.

1615 metų rugsėjo 2 dieną Kauno vėliavininkas Jonas Dziavaltauskas, laiške Mikalojui Kiškai užsiminęs apie Raudondvario pilį, tikėtina, priklausė Trijų trimitų (Trąby) herbui. Šis lenkiškas herbas naudotas ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pirmą kartą paminėtas 1398 metais. Žinomiausios šiam herbui atstovavusios giminės - Radvilos, Narbutai, Astikai. Taip pat šį herbą naudojo dar 188 giminės. Skydo sidabriniame lauke – trys juodi trimitai, kiekvienas jų dekoruotas dviem aukso juostomis.

1652 metais dvarą iš Jono Eustachijaus Kosakovskio įsigijo J. Radvila. Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. Kosakovskiai priklausė Aklo varno (Ślepowron) herbui. Šio herbo skydo mėlyname lauke vaizduojama sidabro pasaga, vainikuota aukso kryžiumi. Ant jo – juodas varnas su aukso žiedu snape.

1662 metais dvarą iš Radvilų įsigijo Vorlovskiai, o XVIII amžiaus antroje pusėje – Zabielos, priklausę Kirvio (Topor) herbui. Pirmą kartą jis paminėtas 1282 metais. Herbo skydo raudoname lauke – kirvis, geležte į dešinę. Šiam herbui priklausė daugiau kaip 630 bajorų giminių.

Raudondvario dvarą 1819 metais įsigijo Tiškevičiai. Ši giminė priklauso Lelivos herbui. Mėlyname herbinio skydo lauke auksinė šešiakampė žvaigždė, po ja auksinis pusmėnulis ragais į viršų. Virš skydo – šalmas, papuoštas septyniomis povo plunksnomis, ant jų - žvaigždė ir pusmėnulis. Pirmą kartą herbas paminėtas 1324 metais. Simboliu naudojosi 474 giminės.

Tarp Lietuvos kilmingųjų herbų randame ir šiek tiek kitataučių (indigenų) herbų. Tai dažniausiai į mūsų kraštą atsikėlusių ir gavusių pilietybę vokiečių, italų, vengrų, škotų, rusų herbai. Užsieniečių heraldika priėmė vietos tradicijas, bet didesnės įtakos lietuvių herbams neturėjo.

Norėdami pabrėžti savo nepriklausomybę ir laisvieji miestai pradėjo kurti savo herbus. Lietuvos miestų heraldikos atgimimu galima laikyti 1966 metus, kai prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Respublikinė heraldikos komisija, pirmoji tokio pobūdžio institucija per visą Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"