TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Redakcijos paštas. Atstatykime Baltuosius stulpus

2015 12 22 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2018 metų vasario 16 dieną sukanka 100 metų, kai Lietuvos Taryba pasirašė istorinį aktą pranešdama pasauliui, kad atkuriama Nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Artėjantis Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis sureikšmina valstybingumo raišką mūsų sostinėje. Tenka apgailestauti, kad viešose Vilniaus erdvėse akivaizdžiai trūksta žymenų, kalbančių apie tautos ir valstybės istoriją. Net Vytį – mūsų valstybės herbą matome tik ant Aušros Vartų.

Viena iš galimybių įspūdingai reprezentuoti Lietuvos sostinę istoriniame kontekste – atstatyti jos raidos ribų istorinius žymenis – Baltuosius stulpus. Tai simboliniai miesto vartai – 6 metrų aukščio plytų mūro poriniai stulpai, viršuje vainikuoti metalo Vyčiais (architektas Josephas Poussier). XIX amžiaus pradžioje jie buvo pastatyti miesto užkardų vietoje prie pagrindinių iš miesto vedančių kelių: Jono Basanavičiaus gatvės pabaigoje, Antakalnyje, Liepkalnio gatvėje. Žinoma, vėliau Vyčius keitė dvigalvis Rusijos imperijos ir Lenkijos ereliai. Ilgiausiai išliko Jono Basanavičiaus ir Simono Konarskio gatvių sankryžoje stovėję Baltieji stulpai. Jie buvo nugriauti okupacijos metais, apie 1952 metus. Tad nebeliko svarbiausios žymės, kad čia buvo vartai į Lietuvos sostinę.

Baltieji stulpai turi ir turtingą istorinę atmintį, susijusią su miesto riba: Napoleono sutikimą, sukilėlių kovas, tautos didvyrio Simono Konarskio viešą egzekuciją ir kt. Be jų netenka semantinės jungties ir kiti šios vietos paminklai: Šv. Jackaus, keliautojų globėjo, koplytėlė, muitinės ir buvusio legendinio Pohuliankos restorano pastatai.

Miesto visuomenė palankiai sutiktų sprendimą atstatyti Baltuosius stulpus kaip valstybingumo simbolį. Realizacijai istoriografinės medžiagos – piešinių, nuotraukų, atvirukų – yra pakankamai. Projekto įgyvendinimas nebūtų brangus ar ilgai trunkantis. Esame įsitikinę, kad Lietuvos sostinės įvaizdžiui tai būtų tikrai svarus papildymas, stiprinantis vilnietiškąją tapatybę bei miestelėnų pilietiškumą.

Šį siūlymą būtina neatidėliotinai teikti svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

Argi valstybės šimtmetį ir atvykstančius svečius sutiksime sostinę „papuošę jaunųjų menininkų kūryba“ ant pastatų sienų ir tvorų? Visuomenę stebina, kodėl miesto valdžia ir tvarkos saugotojai toleruoja terliotojus.

Sambūrio „Patirtis“ nariai

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"