TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Redakcijos paštas. Dėl siekių naikinti rezistencijos dalyvio atminimo įamžinimą

2015 07 27 11:56
Jonas Noreika (Generolas Vėtra). Nuotrauka iš luksas.wordpress.com

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir LGGRT centro generalinę direktorę Teresę Birutę Burauskaitę, reikalaudama palikti Jono Noreikos-Generolo Vėtros memorialinę informacinę lentą prie Mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Vilniaus miesto savivaldybės merui Remigijui ŠIMAŠIUI

LGGRT centro generalinei direktorei Teresei Birutei BURAUSKAITEI

Vilnius, 2015-07-27

KREIPIMASIS

Dėl nepagrįstų siekių naikinti rezistencijos dalyvio atminimo įamžinimą

Po sovietinę okupaciją ir aneksiją žyminčių skulptūrų nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukėlimo prasidėjo atsakomoji akcija – informacinio karo atakos požymius turintys reikalavimai panaikinti sprendimus, susijusius su žymių Lietuvos laisvės kovotojų, antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių atminimo įamžinimu.

Pagrindiniu taikiniu pasirinktas žymus rezistentas, nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kapitonas, teisininkas, literatas, žurnalistas-publicistas, 1941 m. birželio mėn. sukilimo dalyvis, Štuthofo konclagerio kalinys, Lietuvos Tautinės Tarybos pirmininkas, ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai (pogrindžio ginkluotųjų pajėgų) organizatorius Jonas Noreika (rezistencinis slapyvardis Generolas Vėtra). Sovietų okupacinio režimo represinių struktūrų nuteistas mirties bausme ir 1947 m. vasario 16 d. sušaudytas.

Oponentai jį apkaltino dėl Plungės ir Šiaulių apskrities žydų žūties ir paskelbė nacistiniu kolaborantu bei karo nusikaltėliu.

1941 m. rugpjūčio 3 d. Joną Noreiką į Šiaulių apskrities viršininko pareigas paskyrė ne nacistinė Vokietija, o po sėkmingo antisovietinio sukilimo suformuota legitimi ir teisėtai sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausybė, kurią dėl Lietuvos valstybingumo interesus atstovaujančios veiklos nušalino Vokietijos Reicho okupacinis režimas.

Oponentai teigia, kad Jonas Noreika buvo Žagarės geto steigimo iniciatorius ir organizatorius. Tai melas. Žagarės getas buvo įsteigtas 1941 m. liepos mėn. iki J. Noreikos paskyrimo į apskrities viršininko pareigas.

Iš tikrųjų Šiaulių apskrities žydų perkėlimo į Žagarėje įsteigtą getą iniciatoriai ir organizatoriai buvo Reicho komisaras rytams Lozė (Lohse), Reicho komisaras Lietuvai dr. Rentelnas (Renteln), Generalinis komisaras Šiaulių m. ir apygardai Gevekė (Geweke).

Iki Jono Noreikos Šiaulių apskrities viršininko pareigose dirbęs Urbutis nurodė, kad nuo 1941 m. liepos 25 d. žydai ant krūtinės kairėje pusėje turi nešioti Dovydo žvaigždę; viešosiose vietose žydams leidžiama vaikščioti nuo 6 iki 20 val.; nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 15 d. žydai turi persikelti gyventi į viršaičių nurodytas vietas (Pastaba. Jono Noreikos raštas valsčių viršaičiams yra rugpjūčio 22 d.); žydai, turį miesteliuose nekilnojamąjį turtą, privalo jį likviduoti, pirmiausia susikeisdami su tais gyventojais, į kurių namus jie bus įkeldinti; draudžiama savintis žydų paliktą turtą; likęs žydų turtas yra savivaldybių surašomas ir globojamas iki atskiro potvarkio.

Tiktai dalis apskrityse veikusių įstaigų buvo pavaldžios apskrities viršininkui. Nepavaldi buvo policija, saugumas ir kt. Apskrities viršininko galia buvo labai ribota. Jonas Noreika raštu informavo valsčių viršaičius apie minėtų aukštų nacistinių pareigūnų sprendimą.

Jonas Noreika atsisakė vykdyti nacistinės Vokietijos okupacinio režimo suplanuotą lietuvių mobilizaciją į SS batalionus (legioną). Jis prisiėmė asmeninę atsakomybę ignoruodamas mobilizacijos įsakymą, panaudojo turimą įtaką sau pavaldžiams administracijos pareigūnams ir ženkliai prisidėjo prie mobilizacijos į SS dalinius sužlugdymo. Jonas Noreika tiesiog boikotavo nacių režimo įsakymus dėl mobilizacijos į SS legioną. Apie tai savo dienoraštyje pažymėjo finansų generalinis tarėjas Jonas Matulionis. Dienoraštis išleistas atskira knyga „Neramios dienos“.

Pavyzdžiui, žinomi atvejai, kai getų policininkai žydai pagal galimybes stengėsi padėti getų gyventojams, nors tuo pačiu metu vykdė kai kuriuos vokiečių įsakymus. Tačiau jie nėra laikomi karo nusikaltėliais.

Būtent dėl antivokiškos antinacinės veiklos Jonas Noreika nacių gestapo buvo suimtas ir išvežtas į mirties stovyklą – Štuthofo konclagerį, kuriame kalintas beveik dvejus metus.

1943 m. vasario 23 d. Jonui Noreikai į darbą paskambino Šiaulių srities komisaro politinio skyriaus viršininkas Broun ir jam, pas jį atvykus, pareiškė, kad už vokiečių valdžios įsakymų nevykdymą 1943 m. vasario 23 d. generalinio komisaro nurodymu Jonas Noreika atleidžiamas iš Šiaulių apskrities viršininko pareigų ir areštuojamas. Šiaulių kalėjime išbuvo iki kovo 3 d. Tarpininkaujant inteligentijos atstovams ir davus pasižadėjimą, kad niekur neišvyks, iš Šiaulių kalėjimo paleistas. Tačiau po dviejų savaičių kovo 17 d. vėl areštuotas savo bute.

Kaltinimą Jonui Noreikai suformulavo vokiečių saugumo policijos ir SD vadas Lietuvoje Karl Jaeger. Kaltinimas skambėjo šitaip: „vadovavo lietuvių pasipriešinimo judėjimui ir ypač kurstė prieš Reicho komisaro paskelbtą lietuvių tautos mobilizaciją“.

Archyvuose nėra jokios medžiagos, kuri įrodytų ar patvirtintų, kad Jonas Noreika vykdė žydų genocidą. Jis niekada nėra davęs įsakymo žudyti žydus, nedalyvavo žudynių akcijose. Jo mažametė duktė Dalia Noreikaitė, anot šiauliečio Stanislovo Grunskio pasakojimo, dalydavo gatvėje praeinantiems žydams motinos specialiai jiems iškeptas bandeles.

LGGRT centras jau anksčiau yra kompetentingai įrodęs, kad Jonas Noreika nėra niekaip prisidėjęs prie Plungės žydų žūties. O tuo jis tebėra kaltinamas iki šiol.

Negalima neigti Jono Noreikos akivaizdžių nuopelnų: aktyvios organizacinės kuriamosios antisovietinės veiklos už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą, dėl kurios jis neteko gyvybės.

Dėl smurtine mirtimi pasibaigusių sovietinio okupacinio režimo kaltinimų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Joną Noreiką yra reabilitavęs, pripažindamas jį nenusikaltusiu Lietuvos Respublikai.

Jono Noreikos rezistencinė biografija plačiai išdėstyta LGGRT centro išleistoje Jono Noreikos bendražygio Viktoro Ašmensko knygoje „Generolas Vėtra“. Joje jis pagrįstai įvardintas hitlerinės santvarkos priešu. Vokiečių okupacijos metais aktyviai veikė Lietuvos Laisvės Armija, pogrindyje įkurtas Lietuvių frontas ir jo karinis padalinys „Kęstutis". Tiek Lietuvos Laisvės Armijos, tiek „Kęstučio" grupuotės veikė ir Šiaulių apygardoje, kur joms vadovavo Šiaulių apskrities viršininkas Lietuvių Fronto atstovas Jonas Noreika. Beje, Viktoras Ašmenskas yra vienintelis likęs gyvas Jono Noreikos tiesioginis bendražygis, galintis paliudyti apie jį, nors jam jau 103 m.

Reikalaujame palikti ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo (rezistencijos) organizatoriaus ir neginkluoto antinacinio pasipriešinimo dalyvio Jono Noreikos-Generolo Vėtros memorialinę informacinę lentą prie Mokslų akademijos bibliotekos pastato fasado.

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos pirmininkas

Ernestas SUBAČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"