TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Redakcijos paštas. Griaudami praeitį skurdiname dabartį

2014 11 18 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vis dar gyva istorinė griovimo manija. Pasaulis tobulėja, bet vieni kuria ir stato, kiti šaudo ir griauna.

Tautos istorijoje būta ir gėrio, ir blogio, bet iš praeities nieko neįmanoma išbraukti, pasmerkti ir pamiršti, nes tai žmonių - mūsų tėvų ir senelių - gyvenimai. Tad kur ta demokratija, jei šiandien vis dar su neapykanta žvelgiama į praeitį ir bandoma kėsintis į praeities kultūros puslapius? Kam reikalinga ta nuomonių priešprieša dėl praeities vertinimo, lyg nebūtų svarbesnių šiandienos problemų?

Kokiems „patriotams“ užkliuvo Juliaus Janonio skulptūra Biržuose? Jei kadaise tas jaunuolis išdrįso surimuoti: „Pasitrauk, nekliudyk, juk matai, kad kalu, dieną naktį kalu ir galo negaliu sudurt su galu...“ Jei jam atrodė, kad išnaudojami darbininkai. Jis troško komunistinės lygybės, todėl griaukime jo paminklą. Kodėl jis negalėjo taip galvoti? Ar šiandien visi darbuotojai patenkinti savo darbdaviais? Visaip pasitaiko...

Kodėl kai kuriuose miestuose išnyko gatvių pavadinimai: Jono Biliūno, Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos ir daugelio kitų? Juk buvo „patriotų“, kurie degino jų knygas? Ir iki šiol nerimsta taikydami į praeities kultūros žvaigždes. Kam kliuvo Kryžkalnio Motina – lietuvė moteris su puokštele rankoje, kai šiandien kelyje į Palangą pasigendame mus sutinkančiosios su tautiškumo simboliu – ąžuolo šakele... Tada, pataikaujant tam laikotarpiui, buvo prilipdytas pavadinimas „Sutinkanti rusų karius“. Tačiau prasmė buvo kita – visais amžiais lietuvės moterys sutikdavo iš mūšių grįžtančius vyrus ir sūnus arba, manykime, pasitinka pravažiuojančiuosius... Šiandien, žvelgiant į "nuogą" Kryžkalnį, verkti norisi dėl tokio politinio vandalizmo.

Kam užkliuvo Kauno paminklinė kompozicija „Keturi komunarai“? Jaunystėje ne kažin ką žinojome apie tuos komunarus, kaip ir dabartinė karta. Jei „Klausimėlio“ žurnalistas paklaustų, vargu ar gautų atsakymą. Bet skulptūra sukurta labai talentingo skulptoriaus rankomis. Kaip reikėjo jaustis skulptūros autoriui dėl tokio jo darbo paniekinimo?!

Dar ir šiandien studentai istorikų klausia, kodėl Kauno karo muziejaus sodelyje nugriauti seni tarpukariu pastatyti paminklai. Atsakymo negauna, tai padarė vandalai. Vilniuje buvo skulptūrinė kompozicija „Partizanai“ arba paminklai Zigmui Angariečiui ir kitiems. Ir dar daugelis kitų, kurių šiandien nebėra. Neapykanta paminklams ritosi per Lietuvą kaip cunamio banga ir savo bacila užkrėtė jaunuosius vandalus, griaunančius kapinių paminklus. Ne vienas toks atvejis buvo ir dabar dar pasitaiko...

Vis dar diskutuojama dėl Žaliojo tilto skulptūrų – griauti, negriauti. Patriotai negali žiūrėti į pjautuvą ir kūjį. Bet tai mūsų istorija: seneliai kalviai dirbo su kūjais, o proseneliai rugius pjovė pjautuvais. Vaikystėje mes, žemdirbių vaikai, tampėme pėdus, kai mūsų tėvai rikiavo juos į gubas. Studentų irgi buvo Lietuvoje. Tai kas čia įžiūri komunizmą, balvonus ar režimo išraišką? Piktina ir rusų kariai. Visokių karių eita per Lietuvą ir iš Vakarų, ir iš Rytų: Napoleono, Hitlerio, Stalino...

Kai kurių mokyklų muziejuose nerasite nieko, kas primena 50 metų laikotarpį, mat tada buvo spaliukai, pionieriai... Tartum jame negyventa, nedirbta, nemokyta, neauklėta... Nors prie kai ko lyg ir norima grįžti (profesinis orentavimas, artimas bendravimas su šeimomis, darbinis auklėjimas, elgesio vertinimas, mokyklų mikrorajonų bendruomenės...). Bet tada taip buvo. Gal kai ko galima pasimokyti? Tai mūsų vaikų vaikystė ir jaunystė. Jie mokėsi, tobulėjo... Tai dabartiniai seimūnai, rajonų merai, verslininkai, ministrai, kurie dalyvavo Atgimimo mitinguose, stovėjo Baltijos kelyje.

Pažvelkime į kitas šalis. Kodėl joms ne gėda dėl praeities? Kiek Vakarų miestuose Puškino, Tolstojaus, maršalo Žukovo, Gagarino ir kitų žymių žmonių vardais pavadintų gatvių, aikščių! Ir niekas nesiruošia jų keisti. Šveicarijoje saugoma visa tai, kas susiję su Lenino vardu. Suomijos muziejuje saugomi rusų imperatorių paminklai kaip buvusios priespaudos simboliai. Austrijoje aikštės pavadintos Markso ir Engelso vardais ir t. t. Begalė tokių pavyzdžių, o mes kažkodėl nervinamės, negalėdami žiūrėti į praeitį!

Kai buvo užėjusi griovimo manija, būrys jaunuolių Kauno gatvėje šaukė: „Sugriausime viską, kas primena supuvusį komunizmą!“ Norėjosi jiems pasakyti: „Griaukite viską iš eilės: daugiabučius, mokyklas, darželius... Dar yra ką griauti. Kaune ir kitur dar stovi buvusių gamyklų belangiai rūmai, kaimuose dar pasitaiko buvusių fermų liekanų...“ Anais laikais su dideliu pasitenkinimu ir raudona vėliava buvo griaunami kryžiai, koplyčios, vėliau kiti su trispalve nusitaikė į istoriją. Tačiau jos griovimu nepakeisime, neperrašysime jos puslapių. Tuomet irgi būta dainų ir verksmų, gėrio ir blogio, bet tauta nepalūžo: kūrė, statė, dirbo žemę, todėl nusipelno esamų ir ateinančių kartų pagarbos, nes atvedė jas į Atgimimą. Kaip sakė Vytenis Povilas Andriukaitis, „okupacinis penkiasdešimtmetis nebuvo tuščias, kaip kas mėgina vaizduoti“.

Niekinti istoriją reiškia kėsintis į dabartį. Ar nebūtų gražiau, jei Lietuvą, kaip ir kitas Europos šalis, puoštų įvairiausi paminklai? Viešas archyvas neturi jokios politinės reikšmės: žvilgsniai pirmiausia nukrypsta į meninę vertę, o ne į praeities idėjas. Nuo tų idėjų lentynos jau lūžta. Kam bus įdomu, sužinos, kas buvo J. Janonis, Z. Angarietis, partizanai ar komunarai... Mokėjimas saugoti tautos kultūrą, sukurtą talentingų žmonių, atspindinčią praeitį, jos politines aktualijas, mąstymų įvairoves – vertybė, kurios nevalia naikinti. Tauta, praradusi praeities atmintį, praranda pamatinę vertę, nuskurdina esamas ir būsimas kartas.

Buvusios pedagogės

Feliksa Žentelienė,

Valerija Mačiulienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"