TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Redakcijos paštas. Įamžiname Nepriklausomybės gynėjų atminimą

2015 11 11 14:00
Linos Juškauskaitės nuotrauka

Lankydamasis Tauragės rajono Milaičių kaime atkreipiau dėmesį į 1928 metų Vasario 16 dieną pastatytą paminklą-kryžių, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiui, saugomą keturių tvirtų ąžuolų. Ką ir besakyti – įdomus, retas eksponatas. 

Vargu, ar daug Lietuvoje po sovietų okupacijos beliko panašių Nepriklausomybę primenančių paminklų. Pats žodis „nepriklausomybė“ okupantams kėlė siaubą, kaip velniui kryžius, todėl tokie paminklai buvo susprogdinti.

Paminklą išsaugojo nuo okupantų

Milaičių kaimo senoliai pasakojo, kad ir šį paminklinį kryžių okupantai bandė sudaužyti, bet neįveikė, gal sutrukdė ąžuolai. Sudaužė tik betoninę lentą, kurioje buvo toks užrašas: „PASTATYTAS MEŠKŲ IR MILAIČIŲ KAIMŲ GYVENTOJŲ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS 10 METŲ SUKAKČIAI PAMINĖTI. 1928 02 16“.

Šalia paminklo senoje sodyboje gyvenusi, neseniai amžinybėn iškeliavusi Pranė Butkienė kraštotyrininkams pasakojo: „Aš surinkau šukes ir užkasiau už skūnios. Vėliau, prasidėjus Atgimimui, atidaviau kaimynui Rabačiui, tai jis Tauragėje pagal ją padarė naują, granitinę, kurią uždėjome atgavę Nepriklausomybę. Aptvėrėme naują tvorelę, pasodinome gėlių...“

Pasitinkant 1989 metų Vasario 16-ąją paminklas buvo galutinai restauruotas, sutvarkytas ir pašventintas. Darbus atliko ir finansavo Milaičių kaimo gyventojai.

Po ilgų okupacijos metų kaimo žmonės vėl prisiminė seną tarpukario tradiciją, kai kiekvieną Vasario 16 dieną prie šio paminklo susirinkdavo, giedodavo „Tautišką giesmę“ ir „Lietuva brangi“, dalindavosi prisiminimais. Kiekvieną vasarą prie šio paminklo žydėdavo gėlės, stiebėsi aukštyn gražiai žaliuojantys keturi ąžuolai.

Žmonių tikėjimas sulaukti Nepriklausomybės neišblėso per visą okupaciją, skatino gelbėti nuo okupantų Nepriklausomybės simbolius, perduoti juos jaunajai kartai. Gražu ir prasminga, jog visa tai buvo daroma vietos gyventojų iniciatyva, nelaukiant nurodymų iš jokių valdžios institucijų, kaip ir 1928 metais, kai kaimiečiai džiaugėsi, kad po visų karų ir negandų pagaliau Lietuva pažymi pirmąjį savo Nepriklausomybės dešimtmetį.

Kaip pasitiksime Nepriklausomybės šimtmetį?

Argi Lietuvos Nepriklausomybės 100-metis nėra gera proga pamąstyti, kuo mes galime prisidėti, kad įmūrytume bent mažą plytelę į šio Jubiliejaus paminklą, kaip tai padarėme sukūrę Baltijos kelio simbolį?

Džiaugiuosi, kad artėjančio šimtmečio proga pavyko parengti ir drauge su „Versmės“ leidykla išleisti stambią monografiją apie buvusį mano gimtąjį Daujėnų valsčių (Pasvalio rajonas) Surengėme dvi ekspedicijas į šį kraštą. Daugiau kaip 20 mokslininkų, kraštotyrininkų, žurnalistų lankėsi pas gyventojus, archyvuose, surinko gausybę dokumentų, nuotraukų, prisiminimų apie buvusio valsčiaus praeitį nuo seniausių laikų, apie okupacijų padarytą žalą, sunaikintus kaimus, jų gyventojus, apie daujėniečių dalyvavimą laisvės kovose. Išaiškinome daug naujų faktų apie šio krašto šviesuolius, jų dalyvavimą disidentinėje veikloje, pasipriešinimą okupantams, dalyvavome Daujėnų seniūnijos renginiuose pagerbiant laisvės kovų dalyvius.

Monografijos rengimas paskatino ir pačius daujėniečius atsisukti į praeitį, daug ką prisiminti, paženklinti paminklais ar simboliais svarbius praeities įvykius ir datas.

Senolė Pranė Butkienė prie jos ilgai globoto Nepriklausomybės paminklo su sūnumi Jurgiu (kairėje) ir vaikaičiu Mindaugu bei jo žmona Milda. /Patricijos Butkutės nuotrauka

„Daujėnų“ monografijos išleidimui didelę paramą suteikė daujėnietis verslininkas ir mokslininkas dr. Pranas Kiznis. Dramatiška šio kuklaus žmogaus, didelio gimtojo krašto patrioto gyvenimo istorija. Jam buvo 5 metukai, kai 1951 metais ūkininkų Kiznių šeima su 3 mažamečiais vaikais buvo ištremta į Sibirą. 1959 m. grįžęs į Lietuvą Pranas kibo į mokslus, tapo technikos mokslų daktaru ir parašė keliasdešimt straipsnių apie polimerų perdirbimo technologijas, o vakariniame Vilniaus pakraštyje, Čekoniškėse, pastatė modernią įmonę UAB „Lietpak“, kurioje dirba daugiau kaip 600 žmonių. Už kultūrinę ir labdaros veiklą dr. P. Kiznį šiemet Vasario 16-osios proga Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Dr. Pranas Kiznis prie paminklinės lentos Daujėnų savanoriams su savanorių dukromis Marijona Prakaityte – Varneckiene (kairėje) ir Emilija Kukoryte – Majauskiene. /Antano Šimkūno nuotrauka

Pagerbti 1918 metų savanoriai

Kai su dr. P. Kizniu aptarėme Daujėnų krašto kultūros reikalus, jis paprašė manęs drauge su Daujėnų seniūnu Vladu Vitkausku paieškoti vietos, kur būtų galima pastatyti paminklą šio krašto laisvės gynėjams. Surasti tokią vietą seniūnui nebuvo taip paprasta. Nepriklausomybės metais daujėniečiai matomiausiose vietose jau spėjo pastatyti ne vieną paminklą: 1863 metų sukilėliams, tremtiniams, partizanams. Apsispręsti padėjo premjero patarėjas, žurnalistas Vilius Kavaliauskas, parengęs ir su dr. P. Kiznio parama išleidęs knygą „Pasvalio krašto karžygiai“, kuruojantis pasirengimą Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui. Jo patarimai padėjo apsispręsti: reikia įamžinti Daujėnų krašto 1918 metų savanorius. Pasiūlymas patiko dr. P. Kizniui, ir jis ėmėsi įgyvendinti šį projektą, jį finansavo.

2014 metų gruodžio 19 dieną Daujėnuose įvyko graži šio krašto 1918 metų savanorių pagerbimo šventė. Atidengta prie bažnyčios išorinės sienos pritvirtinta juodo granito lenta, kurioje aukso raidėmis įrašytos dešimties Daujėnų valsčiaus savanorių pavardės. Ją pašventino vyskupas Jonas Kauneckas, prisiminimais apie savo tėvus savanorius pasidalino jų dukros Marijona Prakaitytė-Varneckienė, Emilija Kukorytė– Majauskienė. Taip Daujėnuose prasidėjo Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio minėjimo renginiai – iškilmingai pagerbti 1918 metų savanoriai.

Šį rudenį, švenčiant Pasvalio dieną, įgyvendintas dar vienas prasmingas projektas: dr. P. Kiznis finansavo ir įrengė memorialinę lentą Pasvalio valsčiaus 1918 metų savanoriams atminti, ji buvo iškilmingai atidengta ir pašventinta prie Pasvalio bažnyčios išorinės sienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"