TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Redakcijos paštas. Kada deramai pagerbsime didvyrius

2014 06 04 6:00
Danutė Pomerancaitė su savo gelbėtoja Elena Žalinkevičaite-Petrauskiene. 1946 m. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus fondų nuotraukos

Kada gi deramai pagerbsime tyliuosius Lietuvos didvyrius - žydų gelbėtojus, beginklius kovotojus su nacistiniais okupantais? Nacistų ir jų vietinių talkininkų Antrojo pasaulinio karo metais vykdytas žydų tautos genocidas - didžiausia Lietuvos tragedija. Dar niekada šalies istorijoje per keletą mėnesių nebuvo nužudyta tiek daug nekaltų žmonių.

Holokausto metu buvo naikinami ne tik žmonės, bet ir ilgus metus kurta žydų (litvakų) kultūra, tradicijos, materialinis ir kultūrinis žydų tautos bei visos mūsų valstybės paveldas. Garbinga, kad Lietuvoje nemažai gyventojų tam priešinosi ir, vykdydami krikščionišką bei pilietinę pareigą, rizikuodami savo ir šeimos narių gyvybėmis, gelbėjo žudomus žydus. Nuo holokausto pradžios praėjo daugiau kaip 70 metų, to laikotarpio įvykių liudininkų - gelbėtojų ir išgelbėtųjų - lieka vis mažiau, todėl darosi vis sunkiau surasti ir nustatyti kovotojus su nacionalsocialistų okupacija, tyliuosius didvyrius.

Atrodytų, kad šiandien Lietuvoje likviduojant holokausto pasekmes daroma gana daug: leidžiamos knygos, organizuojami renginiai, minėjimai, gerinami santykiai su pasauline žydų bendruomene, vienaip ar kitaip pagerbiami ir žydų gelbėtojai – jiems pagaliau suteiktas rezistento statusas. Tiesa, kai kurie politikai pinigines išmokas dar likusiems porai šimtų žmonių įvardija vos ne kaip grėsmę šalies biudžetui, siūlo jų ieškoti Izraelyje, lyg išgelbėti žydai būtų ne Lietuvos piliečiai. Liūdniausia, kad istorijos neišmokę ar jos nesuprantantys politikai jau tampa kasdienybe ir daro gėdą valstybei.

Dar 2004 metų rugpjūčio 19 dieną žinomas žydų kilmės lietuvių rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Icchokas Meras, išgelbėtas nuo žūties per holokaustą, raštu viešai kreipėsi į tuomečius mūsų valstybės vadovus, prašydamas pareikšti savo valią, kad Vilniuje iškiltų paminklas žydų gelbėtojams. Deja, jo prašymas liko be atsako, o neseniai ir pats rašytojas išėjo amžinybėn. Tikėtina, jog paminklo sukūrimo galimybė taip ir liko rimtai nesvarstyta.

Gaila, bet Lietuvoje vis dar nesuprantama ar nenorima suprasti, kad kova su nacionalsocialistais ir jų vykdyta atskirų tautų masinio naikinimo politika buvo ne mažiau garbinga negu kova su sovietine okupacija. Europa tai jau seniai suvokė. Kada suprasime ir mes? Juk ką tik atšventėme narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį ir jau laikome save tikrais europiečiais. Gal pagaliau galėsime išvysti ir paminklą gelbėtojams bei atskirų gelbėtojų vardais pavadintas mokyklas, gatves ar aikštes?

Kipras Petrauskas, jo dukra Aušra ir Danutė Pomerancaitė. 1948 m.

Tada, tikėtina, Kaune atsiras vienos žymiausių Lietuvoje gelbėtojų Sofijos Binkienės vardu pavadinta mokykla. Kol kas ši idėja neįgyvendinama. Šiandien, kai šalies mokyklose bendraklasių smurtą ir patyčias patiria jau ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, žmogaus, kuris gelbėjo kitų gyvybes ir rodė drąsos, atjautos bei pasiaukojimo pavyzdį, vardo suteikimas mokyklai būtų puiki iniciatyva mokant gerumo ir tolerancijos.

Vilniuje ir visoje Lietuvoje turime gana daug erdvės žydų gelbėtojų atminimui įamžinti, tačiau tam stinga noro, politinės valios ir istorijos supratimo. Juk iki šiol nei patys išgelbėtieji, nei jų artimieji taip ir neturi vietos, kur galėtų ateiti ir pagerbti tuos, kurių dėka jie šiandien gyvena, dirba ir kuria, palikdami ateities kartoms vienokį ar kitokį savo pėdsaką.

Manau, Vilniuje vis dar tuščia Lukiškių aikštė - puikiausia vieta įamžinti visą Lietuvos valstybės kūrimosi ir pasipriešinimo okupantams istoriją. Ten galėtų atsirasti vietos ir 1863 metų sukilėliams, ir Lietuvos valstybės kūrėjams savanoriams, ir pokario partizanams bei tyliesiems kovotojams su nacistine okupacija - žydų gelbėtojams. Ignoruodami šią idėją, menininkai ir toliau kenčia kūrybines kančias, kuria vizijas ir projektus, kurie netenkina nei specialistų, nei visuomenės. Paradoksas, bet praėjusiais metais, kai buvo minimos 1863 metų sukilimo 150-osios metinės, sukilėliams taip ir nebuvo pastatytas šios sukakties vertas paminklas, nors turime dar 1956 metais žinomo skulptoriaus Konstantino Bogdano sukurtą skulptūrinę kompoziciją „1863 metų valstiečių sukilimas Lietuvoje“. Išdidinta ji tikrai papuoštų viešąją erdvę. Juk šiandien visi žavimės Vilniuje, prie Nacionalinės dailės galerijos, stovinčia Juozo Mikėno skulptūra „Pirmosios kregždės“, kurią puikiai papildo nauja žmonių traukos vieta tapęs žydų gelbėtojo, japonų diplomato Chiune Sugiharos garbei pasodintas japoniškų vyšnių - sakurų - sodas.

Maža to, neseniai sužinojome, kad Šiaulių miesto valdininkai nuo 1957-ųjų šalia Sukilėlių kalnelio stovėjusį skulptoriaus Antano Dimžlio skulptūrinį bareljefą 1863 metų sukilimui paminėti, prie kurio sovietiniais metais rinkdavosi disidentai ir kiti apie savo tautos laisvę svajoję žmonės, prasidėjus Atgimimui išmontavo ir kaip sovietmečio palikimą 1999 metais atidavė į Grūto parką. Matyt, istorijos mokykloje nesimokę vietiniai veikėjai 1863 metų sukilimą supainiojo su 1917 metų bolševikiniu perversmu Rusijoje. Tai puikiai parodo dažnai ne savo vietoje sėdinčiųjų išsilavinimą ir kultūros bei istorinio paveldo supratimą. Kur jau ten rūpės kažin kokie žydų gelbėtojai...

Laikui nenumaldomai bėgant, o žydų gelbėtojų ir pačių išgelbėtųjų gretoms sparčiai retėjant, paklauskime savęs, ar tikrai norime įamžinti jų atminimą, ar tik tempiame laiką imituodami veiklą.

Negi vis dar, nors jau dešimtmetį gyvename ES, vadovaujamės sovietų diktatoriaus Josifo Stalino mėgtu posakiu „Nėra žmogaus – nėra problemos“?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"