TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Redakcijos paštas. Lietuviškas kadrilis

2016 05 03 10:57
Iš kairės: Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Sergijus Staniškis-Litas, LLKS atstovas užsieniui Juozas Lukša-Skirmantas, Vitas Garmus-Pavasaris ir Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Ungurys.Apie 1951 m. genocid.lt nuotrauka

Viena iš krypčių, įamžinant didvyriškas Lietuvos Laisvės gynėjų kovas su sovietų okupacija, yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) programa, numatanti pastatyti visose partizanų apygardose, reikšmingiausiuose pasipriešinimo centruose po paminklą-monumentą, kurie įprasmintų dėkingumą kovojusiems ir žuvusiems už mūsų laisvę, dėkingumą to krašto eiliniam žmogui, įvairiais būdais rėmusiam kovotojus, už ką, labai dažnai, jis pats atsidurdavo GUL-age arba Sibiro „rojuje“. 

Ši programa pradėta įgyvendinti 2005-aisiais ir galima tvirtinti, kad procesas vyko sėkmingai. Pastatyti ir pašventinti paminklai jau aštuoniose partizanų apygardose, kurias reikšmingų valstybinių švenčių dienomis aplanko to krašto gyventojai, moksleiviai, Lietuvos kariai, atvykę iš svečių kraštų turistai, pagerbdami uždega žvakę, padeda gėlę. Tokia ir yra šių paminklų paskirtis, – išsaugoti atmintį, skatinti jaunimo meilę savo kraštui, pagarbą karo ir pokario kartai.

Šios paskirties paminklai-monumentai jau yra visose partizanų apygardose, išskyrus Dainavos, nors vienas pirmųjų paminklų Alytaus mieste turėjo būti pastatytas iki 2005-jų metų. Bet čia nuo pat pirmos dienos prasidėjo lietuviškas „kadrilis“.

Tenka tik apgailestauti, kad Alytaus rajono vadovai nesilaikė susitarimų su LGGRTC, nuolat keitė paminklo statybos vietą, o galop pareiškė, kad paminklą netikslinga statyti nei Alytuje, nei Dauguose nei Simne.

Dainavos partizanų apygarda – viena ryškiausių apygardų Lietuvos partizaniniame judėjime, pasižymėjo kovotojų ir jų rėmėjų gausa, ryškiomis vadų asmenybėmis, drąsiais, dažnais ir netikėtais žygiais, kuriais įvarydavo daug baimės okupantų represinėms struktūroms, padarydavo daug nuostolių. Ir štai toks Alytaus rajono vadovų įvertinimas.

Esant tokiai situacijai, LGGRTC specialistai pasiūlė paminklą statyti Merkinėje, ten esančiame Kryžių kalnelyje. Šiam siūlymui vieningai pritarė Varėnos rajono savivaldybės vadovai, Merkinės Nacionalinio parko specialistai bei gausi ir aktyvi Merkinės bendruomenė.

Merkinės Kryžių kalnelis yra sakralus memorialinis kompleksas, kuris neturi kito panašaus analogo Lietuvoje. Šioje vietoje pokario metais NKVD budeliai užkasė apie 700 žiauriai nukankintų Laisvės kovų dalyvių, partizanų, ryšininkų ir kitų nekaltų žmonių palaikų. Vėliau, norint užmaskuoti nusikaltimus, tuometinė valdžia šioje vietoje įrengė stadioną. Vykdant žemės darbus, palaikai buvo suardyti, o jų fragmentai išsklaidyti po visą statomo stadiono teritoriją ir užversti žemėmis.

Atkūrus Nepriklausomybę, merkiniečių pastangomis spontaniškai pradėjo kurtis Kryžių kalnelis-panteonas. Šiuo metu čia yra keli šimtai vardinių kryžių, stogastulpių, paminklinių akmenų, koplyčia.

Pokario metais Varėnos rajonas, ypač Merkinės apylinkės, tapo vienu ryškiausių partizanų kovų centru ne tik Dainavos apygardoje, bet ir visoje Lietuvoje. Tuomet partizanų ir Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu tapo legendinis laisvės kovotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, ilgus metus vadovavęs Dainavos partizanams. Šiame krašte ir dabar yra daug išlikusių žeminių, partizanų vadaviečių, pastatyta paminklų mūšių arba partizanų žūties vietose. Šalia Merkinės esančiame Kasčiūnų kaime kario savanorio Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje ilgą laiką veikė Dainavos apygardos partizanų vadavietė, kurioje dažnai rinkdavosi pasitarimui būrių vadai. Dabar ši vadavietė atstatyta ir atvira lankytojams.

Dažnas Merkinės gyventojas jums papasakos, kaip 1945 metais gruodžio 15 d., Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujami Merkio rinktinės partizanai puolė miestelį. Kovojant su NKVD daliniais, buvo sunaikintos valsčiaus ir milicijos būstinės kartu su visais dokumentais, paštas, atkovota daug ginkluotės. Šis Merkinės puolimo sprendimas priimtas Dainavos apygardos vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietėje, buvusioje Laukininkų kaime Merkinės seniūnijoje.

Artėjant paminklo statybos laikui, prasidėjo sekantis „kadrilio šokio“ ratas. Buvo sušauktas tremtinių ir Laisvės kovų dalyvių giminingų visuomeninių organizacijų, Alytaus ir Varėnos rajonų savivaldybių, LGGRTC ir kt. atstovų pasitarimas, kuriame buvo nutarta, kad Dainavos apygardos partizanų paminklas vis tiktai turėtų būti pastatytas Alytaus miesto Rotušės aikštėje, kaip ir kitų apskričių miestų ar miestelių pagrindinėse aikštėse. Tikėtina, kad tokiam sprendimui buvo svarių argumentų.

Tačiau netikėtai Alytaus rajono meras Vytautas Grigaravičius paskelbia nepaskelbtos gyventojų apklausos rezultatus: „Nesulaukėme nė vieno tokios iniciatyvos palaikytojo, visi išdrįsusieji pasakyti savo nuomonę, tam nepritarė….“ („Lietuvos žinios“, 2016.04.27, Nr.80, Paminklo partizanams miesto širdyje nepageidauja). Tam nepritarė ir kiti Alytaus rajono savivaldybės klerkai, siūlydami paminklą statyti kitoje, šalutinėje vietoje. Tokia pat Alytaus merijos pozicija buvo aiškiai pademonstruota daugiau nei prieš dešimt metų, – klampi statybos vietos paieška, ir galutinis NE.

Sunku įsivaizduoti, ką pasakytų mūsų tautos didvyriai, žuvę Dainavos apygardos partizanai, jų rėmėjai, pamatę, kaip žeminama jų kova, jų auka. Ar norėtų, kad paminklas jų garbingos kartos atminčiai būtų pastatytas ten, kur nepageidaujamas, kur „pasipylė miestiečių prieštaravimų lavina“, ten, kur savo nuomonę apie paminklą pasakyti reikia „išdrįsti“?

Esant tokiai nepalankiai Alytaus rajono savivaldybės vadovų pozicijai, reikėtų grįžti prie LGGRTC specialistų siūlymo statyti Dainavos apygardos partizanų paminklą Merkinėje, ten, kur jis nuoširdžiai vietos bendruomenės bus priimtas ir prižiūrimas.

Alytaus miestui ryškus partizaninio karo akcentas būtų paminklas legendiniam partizanų vadui, pedagogui, žurnalistui, karininkui, brigados generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, čia jis 1940–1945 metais dėstė mokytojų seminarijoje, čia jis susiformavo ir subrendo kaip asmenybė, čia priėmė lemtingą sprendimą, – nesitaikstyti su krašto okupacija, paskirdamas likusią savo gyvenimo dalį kovai už Lietuvos laisvę.

Turime dar daug įsipareigojimų įamžinant mūsų Tautos didžiavyrius, išsaugant žinią apie Jų žygdarbius būsimoms kartoms. Dirbkime matydami ateities Lietuvą – klestinčią ir vieningą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"