TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Redakcijos paštas. Pagerbėme 1655 metų rugpjūčio 8 dienos Lietuvos gynybinį mūšį

2015 08 19 6:00
Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotrauka

Pasaulio tautų laisvės kovose plačiai žinomi graikų Termopilai, kur per tarpeklio siaurumą ėjusį kelią į Vidurinę Graikiją, į Europą 480 metais prieš Kristų nuo milžiniškos daugiatautės Persijos karaliaus Kserkso armijos didvyriškai gynė nedidelis graikų Spartos karių būrys. Mūšio vietoje Termopiluose buvo pastatytas paminklas „mirtį sutikusiesiems mūšyje“, nors įsiveržęs priešas nuniokojo Graikiją, sudegino Atėnus.

Analogija su XVII amžiaus vidurio Lietuva ir Vilniumi.

1654 metų vasarą Rusijos caro Aleksejaus ir kazokų 4 armijos veržėsi į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritoriją (Smolensko, Polocko, Mstislavlio, Gomelio link). Negausūs LDK didžiojo etmono Jonušo Radvilos daliniai stabdė priešą mūšiais, ypač 1654 metų rugpjūčio 12 dieną Padnieprėje prie Šklovo, prie Šepelevičių (tarp Mogiliovo ir Borisovo) – 1654 metų rugpjūčio 24 dieną. Čia 6–7 tūkst. LDK karių kovėsi su 83 tūkst. maskvėnų.

1655 metų viduryje Maskvos sutelktos jėgos su kazokais priartėjo prie Minsko, o Švedijos – prie Daugpilio. Stabdomieji mūšiai vyko prie Borisovo, Minsko, Ašmenos. Po atkaklios kovos teko atsitraukti prie Nemėžio (prieš Vilnių), kur įkurta stovykla. Artėjant gausiam priešui, neturint jėgų tiesiogiai Vilniui ginti, pagal J. Radvilos planą nutarta trauktis ir gynybinę poziciją užimti ant mūrinio Neries tilto.

Čia, siaurumoje, įvyko priešo veržimąsi į krašto gilumą stabdantis mūšis. Tai įtikimiausiai liudijo savo atsiminimuose įžymus vilnietis, karo gurguolės, vėliau – karališkasis gydytojas, J. Radvilos patarėjas, Vilniaus vaivadijos pašauktinių kariuomenėje buvęs Motiejus Vorbekas Letovas (“Lietuvis“) – atsiminimų knyga iš rankraščio lenkų mokslininkų išleista 1968 metais.

„Iš abiejų pusių pylėsi muškietų ir patrankų ugnis. Penkios Maskvos vėliavos (daliniai) jau buvo ant tilto, bet didžiojo etmono J. Radvilos pėstininkai ir dragūnai atstūmė priešą, iš kurio buvo atimtos 3 kovinės vėliavos. Atkakli tilto linijos gynyba vyko visą dieną iki nakties... Temstant patrankomis šaudyti iš abiejų pusių liautasi. Maskva visą naktį prie miesto stovėjo. Mūsiškiai nakčia traukėsi“ (atsiminimų puslapiai 241–242).

Taigi to stabdomojo mūšio ant Neries tilto užduotis – patogiausioje, siauriausioje vietoje atremti gausų priešą – įvykdyta. Tai iš visų minėtų stabdomųjų mūšių ryškiausia šiuo etapu, galima sakyti, pergalinga kova sulaikant priešą. Nuo Maskvos invazijos apginta, neužimta liko Šiaurės Aukštaitija ir tolimesnė Žemaitija. Išsaugota kariuomenė, valstybingumo atkūrimo galimybė.

Nuo 2014 metų rugsėjo rašėme spaudoje ir valstybinėms įstaigoms dėl 1655 metų mūšio įamžinimo. Niekas nereagavo!

Šių metų rugpjūčio 7 dieną Vilniuje, Neries dešiniajame krante priešais tiltą, paminėjome šį gynybinį, priešą nuo veržimosi į Šiaurės Lietuvą sulaikiusį mūšį ir jame žuvusius Tėvynės gynėjus, Lietuvos Termopilus.

Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atstovai, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas , Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir kitų organizacijų atstovai. Lietuvos kariuomenės orkestras, Jonušo Radvilos mokomojo pulko vėliavų grupė. Garbės sargyba atliko 3 salves: „Už žuvusiuosius Lietuvos karius“, „Už LDK kariuomenės vadą, didįjį etmoną Jonušą Radvilą“ , „Už Lietuvos Laisvę“.

Priimta rezoliucija: 1655 metų mūšio vieta – Žaliasis tiltas ir jo aplinka – žuvusiųjų palaidojimo buvusi vieta, atkuriamas milžinkapis turi būti įtraukti į Valstybinį istorijos – kultūros paveldo saugomų objektų registrą. Šiam memorialui sutvarkyti parengti projektą Valstybės atkūrimo šimtmečiui, jį įgyvendinti artimiausiais jubiliejiniais metais.

Maskvėnų vykdytų masinių žudynių vietas Vilniuje reikia atskirai pažymėti paminklinėmis lentomis.

Renginį organizavo visuomenės pajėgos, o Krašto apsaugos ministerija pagal mūsų programą suteikė orkestrą, salvių ir vėliavų karių grupes bei kitą pagalbą. Gražus bendradarbiavimo renginys. Esame dėkingi.

Atkreipiamas dėmesys į nekorektiškus pareiškimus minėjimo atžvilgiu, ypač T. Baranausko „Kai pralaimėjimas virsta pergale“ ir jo žodžius televizijos laidoje „Lietuva švenčia tai, ko nelaimėjo“. Tai atrodo tarsi suplanuota provokacija. Žeminama Lietuvos Laisvės kova, nenorima pripažinti akivaizdaus mūšio fakto, akcentuojamas tik visuotinis atsitraukimas, vykdoma prorusiška propaganda. Nenorima suprasti, iškreipiama, nutylima lokalinio mūšio reikšmė. TV3 žinios su T. Baranausko šmeižtu pateiktos po mūsų gražaus minėjimo, o LRT televizija apie jubiliejinį gynybinį mūšį visiškai neužsiminė (nors apie renginį buvo informuota). Tuo ignoruojamos visuomenės pastangos, nuo plačiosios visuomenės slepiama Laisvės kovų heroika.

Ir toliau tęsiasi žurnalistiniai riksmai: „Atšventė Vilniaus užgrobimą..!“ (M. Jackevičius). Apžvalgininkas R. Valatka, nesiorientuodamas, apie ką kalbama, rengėjus (Lietuvos Sąjūdį, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungą, Vyriausybinių organizacijų koordinacinę tarybą ir kt.) apšaukė „urapatriotais“, siūlo mokytis istorijos iš romanų!

Žurnalistas V. Valiušaitis renginį pavadino „Satyros spektakliu“, nesuprasdamas esmės. Kiti priekaištauja dėl „nesusipratimo, nesigilinimo į istoriją“. Ar panašūs kritikai dalyvavo svarbaus mūšio konkrečioje paminklinėje vietoje vykusiame minėjime, ar skaitė informacinius ir renginį puošusius plakatus, ar girdėjo dvasingą minėjimą ir rezoliucijoje keliamas ateities memorialo idėjas?

Susikaupus ir dalykiškai apsvarsčius, šios kovos memorialas turi būti įgyvendintas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"