TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Redakcijos paštas. Pasitinkant Vasario 16-ąją

2016 02 16 18:03
Filibertas Tamoševičius ir Oleg Kasperovič prie atkurtos memorialinės lentos 1989 m. Asmeninio F. Tamoševičiaus archyvo nuotrauka

Pilies gatve kasdien praeina tūkstančiai miestelėnų, sostinės svečių. Prie namo Nr. 26,  kuriam patvirtintas Signatarų namų statusas, pritvirtinta memorialinė lenta, skelbianti, kad šiame pastate paskelbtas 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas. Įkurtas muziejus, kuriame apsilanko besidomintys šiuo istoriniu faktu. Tačiau mažai kam žinoma įspūdinga pačios memorialinės lentos istorija.

Su vilniečiu Olegu Kasperovičiumi pažįstami daugelį metų. Jo sukurtos autorinės miniatiūrinės kompozicijos daugelį žavi kruopštumu, formų išbaigtumu, drąsa derinant bronzą, pusiau brangius akmenis. Visuomet užbaigęs naują kūrinį, atneša meniniam įvertinimui, kritikai. Ir štai, sykį jis man papasakojo įstoriją, kurią perteiksiu maloniam skaitytojui.

Apie 1988-uosius spaudoje pasirodė straipsnis apie ketinimą atkurti memorialinę lentą prie namo Pilies g. 26, kuriame 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo aktą. Kaip žinia, autorinė memorialinė lenta sovietų okupacijos metais buvo nuplėšta, dingusi. Iš žmonių atminties buvo trinama visa, kas sietina su Nepriklausomos Lietuvos istorija. Tikras stebuklas, kad ir pats pastatas nenukentėjo nei karo metais, nei sovietmečiu.

F. Tamoševičius tvirtina memorialinę lentą prie Signatarų namų sienos 1989 m. /Asmeninio F. Tamoševičiaus archyvo nuotrauka

Be abejonės norėta pagal išlikusias nuotraukas atkurti kuo autentiškesnį žymaus skulptoriaus, daugelio istorinių medalių autoriaus Petro Rimšos (1881–1961) kūrinį. Ir čia staigmena – atsiliepia pats autoriaus giminaitis Aidas Rimša, išsaugojęs memorialinės lentos gipso modelį. Jis tvirtino, kad gipsinį modelį saugojo tvirtai tikėdamas, kad Nepriklausoma Lietuva bus atkurta ir modelis bus reikalingas. Išgirdęs per televiziją, kad ketinama atkurti memorialinę lentą ir pritvirtinti prie Pilies g. 26 pastato, jis nedelsdamas gipsinį modelį atvežė į Vilnių. Respublikinio kultūros paminklų restauravimo tresto specialistai tris savaites įtemptai dirbo, kol buvo atlieta identiška memorialinė lenta, mechaniškai apdirbtas paviršius, tonuota. Prasminga, kad visus darbus atliko trijų tautybių specialistai. Tai lietuvis Filibertas Tamoševičius, lenkas Oleg Kasperovič ir rusas restauratorius Nikolaj Zinovjev. Visi nusprendė, kad net skirtas lėšas perves į Lietuvos Sąjūdžio sąskaitą.

Visiems labai rūpėjo, kad memorialinė lenta nesiskirtų nuo originalios, todėl dirbo atsakingai, darbo eiga pastoviai domėjosi garsūs architektai broliai A. ir V. Nasvyčiai, gipsinio modelio saugotojas Aidas Rimša. Pirmuoju smuiku grojo Filibertas – žemaitis, tvirto būdo. Visi klausė jo. Darbo valandų neskaičiuota – darbas privalėjo būti baigtas iki 1989 m. vasario 16d. Juk ir pritvirtinti prie pastato sienos reikėjo. Liejimas sudėtingas, masyvi bronza, lentos svoris siekė apie 100 Kg. Po atliejimo teko mechaniškai apdirbti. Atsakomybė didžiulė. Nakčiai slėpdavo po lenkų tautybės sargo lova. Ir štai, 1989 m. vasario 16 d., prie pastato Pilies g. 26 pritvirtinta memorialinė lenta, primenanti, kad „1918 metais Vasario 16 dieną šiuose namuose paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos Valstybės Atstatymas“. Kiekvienais metais prie šio pastato, tradiciškai vadinamo Signatarų rūmais, susirenkame paminėti Vasario 16-osios, mūsų Tautos gražiausios šventės. Kiekvienais metais vasario 16-oji pažymima ir ties Signatarų namais.

Tarp daugelio organizacijų vėliavų jau 25 metus vasario 16-ąją matoma ir Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Sąjungos ir Vilniaus apskrities vėliavos. Kaip žinia, laikinosios Lietuvos Vyriausybės pakviesti apginti ir tvirtinti silpnos ir ką tik paskelbtos Lietuvos Nepriklausomybės stojo savanoriai. 1918–1920 m. nepriklausomybės kovose žuvo 28 karininkai, 524 savanoriai, nuo sužeidimų ir ligų mirė dar 2006 savanoriai. Viso – 2552 savanoriai.

Po dvidešimt septynerių metų. Oleg Kasperovič ir Filibertas Tamoševičius. 2016 m. vasario 11 d. /Zigfrido Jankausko nuotraukos

1926 m. buvo įkurta Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga. 1990 m. Kovo 11-ąją atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. V. Landsbergis pakvietė patriotiškai nusiteikusius Lietuvos piliečius stoti į savanorių gretas. Trečios kartos savanoriai įrodė okupantui ir visam pasauliui savo ryžtą apginti Lietuvos Nepriklausomybę. 1993 m. sausio 23 d. buvo atkurta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga.

Ir štai po dvidešimt septynerių metų pavyksta surasti Filibertą Tamoševičių, Olegą Kasperovičių. Deja, restauratorius Nikolajus Zinovojevas jau iškeliavęs Anapilin. Prie kavos puodelio grįžtant į tuos istorinius metus Filibertas primena, kad pats memorialinės lentos atkūrimas ir atstatymas į istorinę vietą jau simbolizavo, kad Lietuvos Nepriklausomybė vėl atkurta. Tas faktas turėjo didžiulę politinę prasmę, juolab artėjo Vasario 16-oji. Tiek Filibertas, tiek Olegas kuklūs, teko klausinėti apie pačias smulkiausias detales. Atlikto darbo preciziškumą rodo ir tas faktas, kad pastato sienoje pavyko surasti užtinkuotas skyles, į kurias buvo sukalti metaliniai tvirtinimo elementai. Viskas atitiko milimetro tikslumu.

Šaunūs meistrai, aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir po dvidešimt septynerių metų abudu tvirtai įsitikinę, kad pasielgė kaip savo tėvynės patriotai. Tad, mielas praeivi, žvelgdamas į memorialinę lentą ant Signatarų namų prisimink tuos kuklius aukščiausiosios kvalifikacijos specialistus, kurie nesaugiomis atmintinomis dienomis negailėdami laiko ir jėgų atliko pareigą Tėvynei.

1989 m. vasario 16-osios iškilmingas paminėjimas. Memorialinės lentos atidengimas.
1989 m. vasario 16 d. V. Landsbergis-Žemkalnis ir prof. V. Landsbergis.

Autorius yra Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus narys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"