TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Redakcijos paštas. Šviesa, tamsa ir partneriai

2014 01 30 6:00
mysterysolvedwithmessiahjesus.wordpress.com nuotrauka

Lietuvius vadina žydšaudžių tauta. Ar kiti taip vadina, ar patys vadinamės? Juk žydų likimas buvo nulemtas kiek anksčiau ir ne Lietuvoje. Kažkodėl apie šį baisų reiškinį kalbama taip, lyg jis būtų vykęs tik Lietuvoje. O kitur pasaulyje? Ir apskritai - kodėl taip atsitiko? 

Žinoma, Lietuvoje buvo išsigimėlių, gobšuolių, buvo patekusiųjų į tą voratinklį ir nesugebėjusiųjų išsinarplioti, buvo keršytojų. Tačiau tokių buvo visose aplinkinėse tautose. Net žydų buvo sargų, prižiūrėtojų, komendantų. Ir visų elgesio motyvai panašūs. Kažin kiek tokių siaubūnų buvo Lietuvoje, ar kur suregistruota?

Norėčiau papasakoti kitokių istorijų, iš prisiminimų. Gal apie 1953 metus mano teta, tėvo sesuo, pasakojo dešimties metų senumo įvykius. Važiuoja ji pasikinkiusi arkliuką, apsivilkusi panešiotą švarką. Tuomet dar buvo jauna. Važiuoja apsigobusi skarele, rankoje - botagas. Vežimo gale prikrauta šieno arkliui. O pati sau galvoja: „Sustabdytų kas, patikrintų, pabaksnotų šieną – viskas, galas.“ Nes vežė žmogų, žydą. Gaila, tada nepaklausiau, ką vežė ir kur. Kalbėti ta tema tais metais kažkaip buvo nemadinga, gal net pavojinga. Dabar darau išvadą, kad važiavo iš Šiaulių Kelmės arba Užvenčio link.

Kad žmogus vežime buvo žydas, tikrai. Teta su vyru tuomet glaudžiai su žydais bendravo.

Dabar - iš mano mamos prisiminimų. Tėvai (vokietmečiu) gyveno Naisiuose. Dažnai atvykdavo į Šiaulius, apsistodavo pas giminaičius, pernakvodavo. Tolėliau nuo centro, atokioje vietoje.

Taigi mama pasakojo. Dieną ateina žydaitė. Ją pasodina, pavaišina, pasikalba. Paskui kiekvienas imasi savo darbų. Viešnia vis sėdi. Teta jai ir sako: „Gal jau eik, ateis vokietis, sakys, žydžikė sėdi.“ - O ji: „Ui, tu sakyk, kad aš lietuvaitė.“ – „Taigi taigi, kad nepanaši esi į lietuvaitę.“ Mama prisimena, kad tokia tipiška savo tautos atstovė buvo. Aš manau, kad iš nevilties taip kalbėjo, juk norėjosi jai pabūti ramioje, saugioje vietoje.

Ateidavo ir vokietis. Jį irgi priimdavo, pavaišindavo, buvo sodas, taigi ir obuolių. Ko jam reikėjo? Gal irgi namų jaukumo. O giminaičiams galbūt savotiška priedanga - štai vokietis pas mus lankosi.

Pats įdomumas prasidėdavo sutemus. Sugula visi. Pasigirsta į langą bar bar. Tetėnas priguldavo net nenusirengęs. Tai jis tuoj strykt ir išeina. Ką ten darydavo, ką kalbėdavo, aptarinėdavo? Gal reikėdavo maisto, gal vaistų. Galbūt tardavosi, kur kokį žmogų nuvesti, gal paslėpti. Kad išgelbėjo žinomą žydą, rašė „Šiaulių kraštas“. O paprasto istorija nemini. Bet veiksmas vykdavo intensyviai, kas vakarą.

Mama pasakojo pagalvodavusi: "O jeigu netikėtai vokiečiai užkluptų, apsuptų, pamatytų, kas vyksta, – visus prie sienos pastatytų. Nepasiaiškintum: „Aš niekuo dėta, aš iš Naisių.“

Kiek atokiau gyveno kaimynai Petraičiai, geležinkelio pylimo link – Račkauskai. Kaip tame anekdote, kur tikybos mokytojas klausia: „Petriuk, kas viską mato ir žino?“ – „Mūsų kaimynė.“ Taigi kaimynai matė ir žinojo, bent jau nujautė. Tačiau tylėjo. Daug žinojo ir gimtajame tetos kaime Daunoruose. Irgi tylėjo, gal net kuo nors padėjo. O galėjo įskųsti, „parduoti“.

Tiesioginius žydų gelbėtojus vadinčiau to meto didvyriais. Nes neužteko noro padėti. Reikėjo labai rizikuoti, reikėjo sumanumo, net avantiūrizmo. Tokių savybių turi toli gražu ne kiekvienas. Tuos žmones vadinčiau šviesiaisiais, o šalia jų buvusius ir tylėjusius – partneriais. Susidarytų nemenkas būrys. Ar jie ne lietuviai? Ar irgi priskiriami žydšaudžių tautai?

Gaila, kad knygų veikėjais tampa tamsieji. Čia mano aliuzija į S.P. „Tamsą ir partnerius“. Vėl pliekiama savo tauta. Šviesieji irgi galėtų būti knygų herojais, žmoniškumo pavyzdžiais. Su sėkmingais ir nesėkmingais nutikimais. Tačiau atrodo, kad jie su savo partneriais išnyks rūke.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"