TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Redakcijos paštas. Tragiška 1941-ųjų Naisių vasara

2014 08 28 6:00
lithuania-the-best.blogspot.com nuotrauka

Apie trėmimus, represijas ir lietuvių tautos kančias dar tikrai ne viskas papasakota, o šią tragišką istoriją girdėjau iš savo tėvų ir kaimynų. Prasidėjus Antrojo pasaulinio karo veiksmams Lietuvoje, iš jos, vokiečių vejami, traukėsi raudonarmiečiai ir tarybinis aktyvas. 

Bėgo visais keliais. Būtų buvę gerai, jei būtų tik išsinešdinę, tačiau sprukdami jie darė nusikaltimus, žudė žmones. Šiurpus nusikaltimas įvykdytas Šiaulių rajone, Naisių kaime. Vieną 1941 metų birželio dieną nuo Šiaulių į Naisius atburzgė sunkvežimis su ginkluotais žmonėmis. Sustojo prie pakelėje buvusios Steponavičių sodybos, pačiupo daržus ravėjusius du jų sūnus, 25 metų Antaną ir moksleivį Stasiuką, ir įgrūdo į sunkvežimį. Paėję toliau, iki Mačiukų sodybos, nuo lėktuvų antskrydžių apsisaugoti išsikastame apkase rado šeimininką Mačiuką, jo sūnų Juozą ir giminaitį Noreiką (šis iš Šiaulių atbėgo į Naisius, manydamas, kad čia saugiau, nes Šiauliai buvo bombarduojami). Tuos tris irgi nusivarė į sunkvežimį ir nurūko vieškeliu Pašvitinio link.

Namiškiai laukė jų grįžtančių, o nesulaukę per naktį, rytą išėjo ieškoti. Pasiklausinėdami pakelėje gyvenančių žmonių jie ėjo pirmyn ir rado visus žiauriai nužudytus Sukmedžio miške. Jų rankos buvo sulaužytos, kojos ne per sąnarius sulenktos. Apraudoti kankiniai palaidoti Meškuičių kapinėse.

Žmonės nutarė pagerbti žuvusiuosius ir įamžinti jų žūties vietą. Pagal šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus projektą vietinis gabus jaunuolis Petras Plavicas išdrožė ąžuolinį kryžių. Pastatytas kryžius buvo aptvertas tvorele. Net gilės susodintos pagal projekto nurodymus.

Į paminklo atidengimo ceremoniją susirinko apylinkių gyventojai, atvažiavo svečių iš Šiaulių. Žinau, kad ten buvo ir Jonas Noreika-Generolas Vėtra. Kryžių pašventino Meškuičių klebonas Staišys. Buvo meldžiamasi, sakomos kalbos. Ir mano mama pasakė ugningą patriotinę kalbą, nes ją labai sukrėtė jos mokinio S. Steponavičiaus žūtis. Vienas svečių net pakomentavo mamos kalbą: „Kol yra tokių moterų, Lietuva nežus.“ Taip buvo pagerbtos nekaltos aukos.

Tą vietą gyventojai prižiūrėjo, lankė. Tačiau vėl užėjus rusams viskas buvo sulyginta su žeme, o žmonės net kalbėti ta tema ėmė bijoti. To ir siekta – sunaikinti prisiminimą.

Nebežinau, ar dabar paminklas atstatytas, ar viskas jau užmiršta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"