TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Restauruojama Veliuonos bažnyčia pažėrė netikėtumų

2014 10 20 8:37
Veliuonos bažnyčia Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Veliuonoje (Jurbarko raj.) esančią Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią apsupo statybų pastoliai – prasidėjo 1636-1644 metais statytų maldos namų restauravimas.

Kartu su UAB „Telšių meistras“ statybininkais bažnyčios šventoriuje triūsė ir IĮ „Senų senovė“ archeologai, aptikę ne vieną itin vertingą radinį.

Anot archeologų grupei vadovavusio archeologo, dr. Manvydo Vitkūno, senosios bažnyčios šventoriuje buvo atkastas kapinynas su XV-XVIII amžiaus įkapėmis. „Visi palaidotieji suguldyti rytų - vakarų kryptimi, galva į vakarus, kaip to reikalauja krikščioniški laidojimo papročiai. Daug kapų dar senovėje yra suardyti, kasant duobes naujiems kapams. Tai liudija permaišyti žmonių kaulai, nuo suardytų karstų likusios geležinės vinys. Aptiktuose XVI-XVIII a. kapuose įkapių nedaug. Tai monetos, diržų sagtys, medalikėlis. Tačiau kai kurie kapai gali būti ir ankstyvesni – XV amžiaus. Vieno suardyto kapo vietoje aptikome tam tiems laikams būdingas įkapes - žalvarinį žvangutį, auskarą ir akmeninį galąstuvą. Taip pat radome kelis peilius, XV-XVI amžių sandūros Aleksandro Jogailaičio monetą“, - teigė archeologas. Rasta ir lieta kulka, diržo sagčių, sidabrinės segės fragmentas, adata, pypkių dalių, daug batų pasagėlių ir puodyninių koklių, langų stiklo duženų bei vitražo tvirtinimo juostelių.

M. Vitkūno teigimu, kasinėjant bažnyčios šventorių, buvo surasta ne tik įkapių, bet ir įvairių XVII amžiaus keramikos gaminių šukių, to paties laikotarpio pinigų - Jono Kazimiero Vazos lietuviškų ir lenkiškų šilingų, Švedijos karalienės Kristinos Rygos mieste kaldintų monetų.

Aptikta ir glazūruotų čerpių. „Tai liudija, kad Veliuonos bažnyčia buvo labai prašmatni ir turtinga. Ne kiekviena bažnyčia ar dvaras galėjo pasigirti tokia prabanga‘, - teigė tyrimuose dirbęs kitas archeologas – Bronius Dakanis.

Veliuonos bažnyčios šventoriuje tyrimų metu archeologai surado ir ankstesnių amžių – XV-XVI a. Aleksandro Jogailaičio monetų, kovų su kryžiuočiais liudininkių - XIV amžiaus arbaleto strėlių antgalių. Bažnyčia pastatyta vieno iš dviejų Veliuonos piliakalnių, vadinamo Pilies kalnu, priešpilyje. Veliuonos pilys XIII-XIV a. buvo vienas iš svarbiausių gynybinių centrų Nemuno pakrantėje kovoje su kryžiuočiais. To meto ir dar senesnį vietos apgyvendinimą rodo titnago radiniai – nuoskalos, lipdyto puodo grublėtu paviršiumi šukelė, ankstyvų žiestų puodų, puoštų bangelių ir linijų ornamentais, šukės.

Archeologiniai tyrimai parodė, kad dalis pamatų nėra lygiagretūs visai bažnyčiai – prie šiaurinės pamatų pusės matosi dar vieni pamatai. Gali būti, jog jis – prieš tai stovėjusios bažnyčios. Mat dabartinė yra statyta XVII amžiuje, o pirmoji, medinė, buvo pastatyta Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui 1421 metais įsteigus Veliuonoje parapiją, todėl didelė tikimybė, kad tarp pirmosios ir dabartinės bažnyčios buvo pastatyti dar vieni maldos namai. Šalia pietinės bažnyčios pusės, ištirtų ankstyvųjų kapų aplinkoje aptikta didelių akmenų eilė, būdinga medinio statinio pamatui.

Archeologiniai tyrimai – tik pirmasis žingsnis tvarkant beveik pusės tūkstantmečio senumo Veliuonos bažnyčią ir jos aplinką. Mat šiuo metu maldos namų pamatai ir fasadai dėl drėgmės yra itin prastos būklės - tinkas sudrėkęs ir sutrūkinėjęs, vietomis netgi atšokęs, plytos išdūlėjusios. Todėl kartu su archeologiniais tyrimais pradėtas ir restauruoti cokolinės fasadų dalies mūras, bus įrengtas sanuojantis tinkas. Siekiant pamatus apsaugoti nuo vandens drėgmės bus įrengta paviršinio vandens drenažo sistema. Vėliau specialistų dėmesio susilauks ir likę fasadai – bus įvertinta bendra fasadų tinko būklė ir jis restauruojamas. Darbų pabaigoje bus restauruoti bažnyčios langai.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) iš viso Veliuonos bažnyčios tvarkybos darbams šiais metais skyrė kiek daugiau nei 450 tūkst. litų iš Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų bei Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje 2014 m. programų. Dar 25 tūkst. litų pridėjo Jurbarko rajono savivaldybė. Užbaigti visiems numatytiems darbams, kurie šiemet dar tikrai nesibaigs, prireiks dar beveik milijono litų.

Anot Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, Veliuonos bažnyčia, kuri pati yra turtinga savo istorija, kartu yra ir Lietuvos istorijai labai reikšmingo ir lankytojų traukos objektu galinčio tapti miestelio dalis. Veliuona tiek dėl savo istorinės reikšmės, tiek dėl geografinės padėties yra ypatinga stotelė Panemunės turistiniame maršrute. Gyvenvietė yra viena seniausių Lietuvoje, buvo viena pirmųjų gavusių Magdeburgo teisę. „Šiandien miestelis išsiskiria paveldo objektų ir muziejų gausa, tvarka ir jaukumu. Sėkmingai baigti Veliuonos bažnyčios tvarkymo darbai bus didelis žingsnis didinant miestelio lankomumą ir puoselėjant savaime vertingą istorinį paveldą“, - teigė departamento vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"