TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Rotušės požemiai dar turi paslapčių

2011 05 18 0:00
Požemyje užteko vietos ir kalėjimui, ir slėptuvėms.
Petro Malūko nuotrauka

"Ką tik išvažiavo paskutinis sunkvežimis šiukšlių. Po truputį patalpas galime pristatyti visuomenei", - sakė sostinės rotušės ceremonimeistras Saulius Pilinkus.

Trečdalis iš 1000 kvadratinių metrų rotušės požemio patalpų jau išvalytos ir atvertos lankytojams. Pasak rotušės valdytojo Jono Jonyno, istorija pulsuoja kiekviena svarbiausio miesto pastato plyta - gyvenimas šimtmečiais virė ne tik antžeminiuose aukštuose, bet ir požemyje.

Kita, didesnė, patalpų dalis kol kas neprieinama, nes trūksta lėšų joms tyrinėti ir tvarkyti. Užmūryti ir užbetonuoti kambariai, angos, koridoriai bei slėptuvės labai intriguoja - šiose vietose dar laukia daug naujų atradimų. "Be to, tikėtina, kad kaip tik čia gyvena garsioji legendinė Vilniaus požemių pabaisa Baziliska, gebanti žvilgsniu pribaigti smalsius lankytojus. Ne be reikalo dar du trečdaliai patalpų užrakintos", - juokavo sostinės savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.

"Turime nuostabų paveldą, galime pamažu jį tyrinėti ir kartu rodyti visuomenei. Ekskursijų, ypač moksleivių, jau netrūksta. Kol kas jos nemokamos, tereikia užsirašyti į eilę", - kalbėjo S.Pilinkus ir patarė įeinat pro duris stipriai pasilenkti, nes anksčiau žmonių būta gerokai žemesnių.

Užmūrytas įėjimas

Lankytojai jau gali pasižvalgyti po išvalytą patalpą, kurios sienos yra pačios seniausios - XIV amžiaus. Kai 1387 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila suteikė Vilniui Magdeburgo teises, pradėjo kilti ir pirmasis miestiečių savivaldą reprezentuojantis pastatas. Požemyje turėtų įsikurti miesto istoriją atskleidžianti ekspozicija.

Tvarkant požemius atvertas anksčiau buvęs įėjimas į rūsius iš rytinės rotušės pusės, nuo Šv. Kazimiero bažnyčios. "Radome net dvi XVII amžiaus medinių laiptelių pakopas, - pasakojo S.Pilinkus. - Kai šią angą per Lauryno Stuokos-Gucevičiaus rekonstrukciją XVIII amžiuje nuspręsta užmūryti, į požemius buvo galima patekti tik iš rotušės vidaus. Kilo mintis tą buvusį įėjimą vėl atverti. Gauti leidimą buvo nelengva, tačiau po ilgų diskusijų paveldosaugininkus pavyko įtikinti. Ir lankytojams pro čia, tiesiai iš gatvės, bus patogiau patekti į požemius, apžiūrėti istorinę ekspoziciją."

Ko tik neslėpė

Rotušės rūsiuose rasta daug įdomybių, tarkime, 1938-1939 metais ženklintų dėžių. "Pasirodė, jog tai - tų metų Katedros aikštės kasinėjimų archeologiniai radiniai. Jie iškeliavo į nacionalinį muziejų", - dėstė S.Pilinkus. Rūsiuose aptikta ir įvairių rotušėje nuo 1845 iki 1924 metų gyvavusio miesto teatro įrodymų - pjesių rankraščių, afišų.

Kita įdomi patalpa - Vilniaus miesto magistrato nariams 1935-1938 metais įrengta slėptuvė. Čia, po storomis grindimis, galima saugiai jaustis per bombardavimą. Daug kur perdangų storis siekia pusmetrį. Kadaise šioje vietoje slėptas ir 1987 metais atrastas Katedros lobynas. "Rotušės požemiuose buvo įrengta gerai saugoma Dailės muziejaus saugykla. Į ją nedelsiant buvo pervežti tada tvarkomos Katedros, tuometės Paveikslų galerijos, radiniai, - aiškino S.Pilinkus. - Kartą klausinėjau Dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, kurioje vietoje tas lobynas slėptas, bet atsakymo taip ir neišpešiau. Jis pajuokavo: "O gal dar prireiks."

Kalėjimas ir pirmasis "akropolis"

Vienas ilgas požeminis koridorius buvo prigriozdintas įvairios įrangos - 1938 metais čia veikė elektros pastotė (transformatorinė), tiekusi elektrą visam senamiesčiui. Patalpa išvalyta visai neseniai. "Rotušės požemiuose būta ir dviejų kalėjimų: požeminis, pats žemiausias, skirtas sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, ir viršutinis - "geresniems" kaliniams, - pasakojo S.Pilinkus. - Pačiose žemiausiose patalpose kalėdavo mirtininkai. Teko skaityti, kad 1669 metais valant rūsius iš požemio buvo išvežta 34 vežimai mėšlo, nors laikė čia ne gyvulius, o žmones. Galima įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis jie kalėjo."

Nors rūsiuose būta kalėjimo ir nekokių kvapų, viršutiniuose aukštuose virė gyvenimas. Anot S.Pilinkaus, antrame aukšte veikė teatras, o ten, kur dabar reprezentacinis mero kabinetas, - bufetas. Pirmame aukšte buvo daug miesto Dūmos nuomojamų parduotuvėlių, daugiausia prekiauta mėsa. "Galima sakyti, čia buvo įsikūręs pirmasis sostinės "akropolis", - sakė J.Jonynas.

Pėdsakai plytose

Istorinei požemių ekspozicijai jau parengti pirmi eksponatai - dalis S.Pilinkaus ilgai kauptos įdomių plytų kolekcijos. Jos čia atkeliavusios ir iš Vilniaus, ir iš kitų Lietuvos istorinių pastatų, be to, su kokių nors gyvūnų galūnių atspaudais. "Pavyzdžiai, Sapiegų bernardinių vienuolyno plytoje savo koją įspaudė kiaulė. Ant kitos plytos, atkeliavusios iš plytų degyklos Trakuose, - žiurkės pėdsakas, - vardijo S.Pilinkus. - Yra eksponatų ir iš Dubingių, Baltadvario pilių, Liepojos jūrų tvirtovės. Puikaus degimo plytos kurį laiką buvo gludinamos jūros bangų, tad įgavo apvaloką formą." Ekspozicijoje galima išvysti ir gana smulkią vadinamąją olandišką plytą. Iš tokių pastatyta dalis Klaipėdos ir visi senieji Nyderlandų miestai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"